|
Realiosios politikos krachas
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Sausio 3 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė atvirai pasakė: Lietuva tampa oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe. Prezidentės žodžiai tikslūs ir teisingi. Nusikalstamas pasaulis Lietuvoje stiprus ir įtakingas, o šio šešėlinio pasaulio viršūnėje yra oligarchų klanai. Tačiau liaudies patarlė byloja, kad žuvis pūna nuo galvos. Su kieno pagalba įsigalėjo oligarchai stoniai, bosai, janukoniai, pašukevičiai ir kiti galingi nuvorišai? Jie įsigalėjo savo bičiulių korumpuotų politikų bei prokurorų padedami. Oligarchai valdo stambias energetines monopolijas bei valstybės užsakymus gaunančias statybos bendroves. Kartu su oligarchais, korumpuotais politikais bei prokurorais veikia ir kriminaliniai baronai visokie satai, matai, fantomai, šlipsai, doleriai ir kiti. Dauguma jų yra įsiteisinę jie oficialiai valdo po keliolika ar net kelias dešimtis įmonių Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse. Dalį savo verslo bendrovių jie valdo per statytinius savo pavaldinius, bičiulius ir giminaičius, kurie gauna po 10 procentų nuo bendrovių gaunamo pelno už vardą . Greta oficialaus verslo oligarchai ir kriminaliniai baronai vysto ir šešėlinį verslą užsiima cigarečių bei spirito kontrabanda, prekyba narkotikais, PVM grobstymu, nelegaliu miškų kirtimu ir kitomis pelningomis kriminalinio verslo šakomis. Dalis iš šešėlinio verslo gautų pinigų keliauja į politikų kišenes tam tikra dalis į sąskaitas bankuose, o didžioji dalis į partijų juodąsias kasas. Daugelis politikų nedrįsta atvirai įvardyti oligarchų valdomų verslo struktūrų, ir tai įrodo, kad jie yra priklausomi nuo iš šių struktūrų gaunamų pinigų. Lietuvoje galingiausios oligarchinės struktūros yra Dujotekana, Rubicon koncernas, Jurgena ir Posūkis (Gariūnų turgų valdančios bendrovės), Uspaskicho verslo imperija, šešėlinis EBSW klanas, Daugėlų valdomos statybos bendrovės Kortas ir dar kelios. Oligarchija tai aukščiausia organizuoto nusikalstamumo forma, jai įsigalėjus, valstybė tampa butaforine, įsigali korumpuotų klanų diktatas.
Kaip į Prezidentės žodžius reagavo politikai? Kai kurie jų pripažino, kad padėtis Lietuvoje dramatiška. O štai premjeras A. Kubilius dar gruodžio 31 dieną išvyko į Estiją, o sausio 2 dieną savaitei atostogų į Siciliją. Gal ir natūralu, kad premjeras mėgaujasi Sicilijos saule juk reikia atšvęsti pergalę, kad pavyko užblokuoti bandymus pakelti pensijas, o oligarchijos grėsmių A. Kubilius tikriausiai nejaučia. Oligarchijos grėsmių tikriausiai nejaučia ir A. Čaplikas, E. Masiulis ir kiti valdančiosios daugumos lyderiai. Jie elgiasi labai arogantiškai, visa jų veikla melaginga ir dviveidė kaip garsiojo bolševikų lyderio V. Lenino. 1919 metais V. Leninas savo dienoraštyje rašė: Na Rosiju mne gluboko naplevat (Ant Rusijos man nusispjaut). Tokia jau čaplikų, masiulių, kirkilų ir kitų politinių vertelgų moralė kai pensininkai skursta, studentai tampa bankų vergais, o katalikiška spauda žlugdoma, šie valstybininkai gauna didžiulius atlyginimus, mėgaujasi prabanga ir važiuoja pailsėti į užsienį. Turime pripažinti ir skaudžią tiesą tiek ilgai Lietuvos politikos olimpe karaliavęs A. Brazauskas, tiek jo įpėdinis G. Kirkilas, tiek TS-LKD gretose didelę įtaką turintis su Rusijos energetikais susijęs korumpuotų politikų klanas yra putinofilai, garbinantys Putino klano kontroliuojamą Kremliaus režimą. O juk Rusijos atžvilgiu vykdyta pataikavimo politika patyrė visišką fiasko. Tokios apgailėtinos politikos vykdytojų reikia paklausti: Nagi, klok, Maskvos valdžios vaikine, už kiek tu pardavei Tėvynę?
Bet kodėl susiklostė tokia sudėtinga padėtis? Kodėl per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvoje lemiamą įtaką įgijo oligarchai ir su jais artimai susiję kriminaliniai baronai? Atsakymas paprastas jie turi įtakingų teisėsaugos pareigūnų stogą. Nuo 1990 metų Lietuvos prokuratūros sistemai vadovavęs vienintelis generalinis prokuroras K. Pėdnyčia dirbo principingai inicijavo tyrimus dėl Uspaskicho klano valdomos firmos Jangila įvykdytų didžiulių aferų, dėl energetikos bendrovės Stela Vitae veiklos, dėl Lietuvos geležinkelių bendrovėje 19931999 metais vykdytų aferų. Už tai K. Pėdnyčia buvo persekiojamas, šmeižiamas ir galiausiai neteisėtai nušalintas nuo pareigų, o rezonansiniai tyrimai nutraukti. Neseni įvykiai rodo, kad įveikti korupcijos citadelę sunku. Štai 2009 metų vasario 5 dieną tuometinis generalinis prokuroras A. Valantinas atsistatydino iš savo posto, netrukus iš savo pareigų buvo atleisti ir jo pavaduotojai G. Jasaitis ir V. Barkauskas. Nušvito viltis, kad prokuratūros sistemoje bus pradėta pertvarka ir pradėtos tirti esminės rezonansinės bylos. Deja, to neįvyko prokuratūroje liko dirbti A. Kliunka, A. Stepučinskas, R. Petrauskas, J. Laucius ir panašūs veikėjai. A. Stepučinskas buvęs KGB darbuotojas, sovietmečiu nuožmiai persekiojęs disidentus, dalyvavęs kratose ir tardymuose. Ir rezonansinių bylų tyrimai nejuda pedofilijos byla išvis numarinta, kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio nužudymo byla netiriama, o jo sesuo N. Venckienė ir mama L. Kedienė aršiai persekiojamos. Ir kitose rezonansinėse bylose visiškas štilis stringa tyrimai dėl Kėvišo klano veiklos (garsiosios VEKS ir interneto svetainių kūrimo už 600 tūkstančių bylos), stringa ir Valdovų rūmų aferos tyrimas. Ilgai buvo fabrikuojama J. Kiaunienės byla, dabar fabrikuojamos E. Kusaitės, K. Žaltausko ir L. Hermano bylos. Aktorius, svetainės ekspertai.eu įkūrėjas A. Nakas atvirai teigia: Generalinė prokuratūra tai kriminalinio pasaulio buferis.
Vadinamosios realiosios politikos (real politik) pasekmės į skurdo ir korupcijos pelkę nustumta Lietuva. Tenka prisiminti ir Dž. Orvelo knygas, kuriose politikos vyksmas vaizduojamas per gyvulių gyvenimą. Lietuvos politikoje vis labiau įsigali tvarto terminai: mėšlas, ,,lovys, melžimas ir pan. Lietuvos politika, grįsta melu, smurtu ir klasta, patyrė krachą. Net rinkėjai mūsų krašte jau varomi į kampą nusivylę totalia korupcija, jie jau nežino, už ką balsuoti. G. Lebono knygoje Masių psichologija teigiama: Jei įsigali manipuliacinė politika, rinkėjų minia tampa tik vykdytojais dideliame tamsių politinių architektų valdomame žaidime. O socialinė politika Lietuvoje tiesiog tragiška socialinė atskirtis didėja, skurdas vis labiau plinta. Kai kurie politikai atsikalbinėja, teigia, kad mūsų krašte daug tinginių ir prašeivų. Bet gal nereikia žeminti tautos ar mes blogesni už estus, lenkus, slovakus, kur skurdas daug mažesnis? Tad gal priežastys daug gilesnės? Šiuo metu Lietuvoje 26 proc. šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Tai daugiau nei ketvirtadalis mūsų valstybės piliečių. Šioje srityje labai smarkiai atsiliekame nuo kai kurių pokomunistinių valstybių: Čekijos (šioje šalyje žemiau skurdo ribos gyvena tik 9 proc. šalies gyventojų), Slovėnijos (8 proc.), Slovakijos (12 proc.), Estijos (14 proc.). Atsiliekame ir nuo Azijos valstybių: Izraelio (šioje šalyje žemiau skurdo ribos gyvena 16 proc. šalies piliečių), Irano (17 proc.), Pietų Korėjos (13 proc.). Pagal šiuos rodiklius Lietuva smarkiai atsilieka ir nuo kai kurių Lotynų Amerikos šalių Urugvajaus (tik 12 proc. gyvena žemiau skurdo ribos) ir Kosta Rikos (14 proc.). Atsidūrėme greta skurdžių Lotynų Amerikos valstybių: Paragvajaus (šioje šalyje 30 proc. piliečių gyvena žemiau skurdo ribos) ir Ekvadoro (32 proc.). Ir tokia padėtis tęsis tol, kol Lietuvoje klestės monopolinis kapitalizmas, dominuos oligarchija, įteisinanti išnaudojimą, energetikų reketą, legalizuojanti nužudymus ir žmonių persekiojimus, o valdančiosios partijos lyderis vis suoks apie 2030 metų Lietuvą. Pažangios permainos prasidės tada, kai bus sugriauta išnaudotojų įvesta oligarchinė santvarka ir bus sukurta tautos valdžia, įtvirtinanti teisinę valstybę. Reikia neužmiršti ir vertybinės orientacijos juk didieji reformatoriai A. Linkolnas, V. Čerčilis, Š. de Golis, L. Kačynskis buvo nuoširdžiai tikintys žmonės. Permainos mūsų šalyje prasidės tik tada, kai nuo valdžios olimpo bus nustumti fariziejai bei išdavikai ir į jų vietą ateis krikščioniškas vertybes praktikuojantys patriotai.
© 2011 XXI amžius
|