| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Į Vokietiją padėkoti Ernesta Stirbytė
Tauragės ir Michelštato (Vokietija) miesto bendruomenės tarpusavyje nuoširdžiai bendrauja. Vasaros pabaigoje Tauragės rajono savivaldybės meras savivaldybėje priėmė delegaciją iš Michelštato, vadovaujamą Volkmar Raabe, o žiemos pradžioje Tauragės vaikų reabilitacijos centro Pušelė kolektyvas susitiko su Michelštato miestelio meru. Tačiau svarbiausias šios kelionės į Vokietiją tikslas buvo padėka Dievui ir puikiam Tauragės bičiuliui Volhmar Raabe, Michelštato miestelio žmonėms bei jaunimui už geranorišką paramą mokyklai. Juk būtent mūsų bičiuliai iš Vokietijos surinko ir padovanojo vaikų reabilitacijos centrui 15 tūkstančių eurų, už kuriuos buvo įrengtos vaikų žaidimo aikštelės. Tai, ką jie daro, tikrai yra Dievo stebuklas. Ir dėkingumas yra pats geriausias įkvėpimas visoms kitoms jų pastangoms. Tad vieną gruodžio sekmadienio rytą, dalyvaudami Padėkos Mišių aukoje Šv. Sebastiano parapijoje, su aukos ostija ant Viešpaties altoriaus širdimi dėjome visus savo prašymus, dėkojimus ir maldavimus. Po šv. Mišių, kurias aukojo Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas dekanas kan. Alvydas Bridikis, visus Michelštato bendruomenės narius Pušelės centro direktorė E. Kedavičienė pakvietė prie tradiciniais lietuviškais valgiais padengto stalo, kad kiekvienas žvilgsnis ir žodis leistų pajusti dėkojimo stebuklą. Mes norėjome savo bičiuliams grąžinti bent dalį to gerumo, kad jis vėl galėtų augti ir klestėti. Kiekviena diena, praleista Vokietijoje, džiugino kalėdine dvasia, kuri tvyrojo ne tik mirgančiose girliandose, bet ir žmonių širdyse. Laikas, praleistas tradicinėje Michelštato kalėdinėje mugėje, apsilankymas neįgaliųjų žmonių globos namuose, vaikų darželyje bei Šv. Mikalojaus, vaikų globėjo, dienos šventimas žadino šventinę nuotaiką, pripildė širdis šviesos, džiaugsmo ir viltingo laukimo, jog kasdien mes galim būti geresni. Kalėdos dėkojimo metas. Todėl trokštame dėkoti visiems, kuriems tiesiog gera daryti gera, kurie savo gerumą dalija ir skleidžia aplinkiniams. Tegul Dievas laimina tas šeimas, kurios mus globojo Vokietijoje, o ypač vokiečių diakoną Volhmar Raabe už nuolatinį rūpestį ir skleidžiamą gerumą. Dėkojame vertėjai Jolantai Runzienei, kuri buvo saitas tarp vokiečių ir lietuvių, bei į padėkos Mišias vykusiam Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonui dek. kan. A. Bridikiui, kuris neleidžia užgesti Dievo šviesos spinduliams. R. Šeputienės nuotraukos
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |