Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Monako kunigaikštis Albertas II parsidavė Rusijai?

Gintaras Visockas

Monako kunigaikštis Albertas II ir jo sužadėtinė

Šiandien užsienio spauda mirga pranešimais apie Monako kunigaikštį Albertą II, kuris, pasak britų ir rusų žurnalistų, parsidavė Rusijai. Parsidavė nepigiai. Rusija suteikė solidžią finansinę paramą už tai, kad Monako kunigaikštis paremtų Rusijos kandidatūrą, siūliusią žiemos olimpiadą surengti Sočyje. Už balsavimą „Sočis–2014“ kunigaikščiui buvo surengta poliarinė ekspedicija su Čilingarovu, žvejyba Jenisiejuje su Putinu bei prie Monte Karlo pastatyta vasaros vila. Prabangią vilą už savo pinigus kunigaikščiui pastatė Kremliaus bankininku vadinamas Pugačiovas.

Taigi šiandien nėra jokių abejonių, kad Tarptautinio olimpinio komiteto narys Monako kunigaikštis Albertas II gavo brangių dovanų iš Rusijos atstovų. Ir tas dovanas gavo 2014 metų žiemos olimpiados sostinės rinkimų išvakarėse. Apie tai išsamiai rašo Didžiosios Britanijos spauda.

Šiandien jau daugmaž žinoma, kaip ši informacija tapo prieinama Monako, Didžiosios Britanijos ir Rusijos visuomenei. Monake slaptu patarėju žvalgybos klausimais dirbęs Robertas Eringeris (Robertas Erindžeris), faktiškai sukūręs šios nedidelės valstybės specialiąsias tarnybas bei joms sėkmingai vadovaujantis, parašė laišką TOK pirmininkui Jacques Rogge‘ui (Žakui Rogui). Laiško autorius prašo atkreipti dėmesį į faktus, liudijančius, kad Rusijos atstovai papirko vieną įtakingą TOK narį. Čia minima Monako kunigaikščio pavardė. Laiško autorius atvirai sako: Albertas II gavo iš Rusijos gerų dovanų mainais už savo balsą renkant 2014 metų žiemos olimpinių žaidynių vietą.

Laiškas buvo pasiųstas gruodžio 9-ąją. Jame esama ir pikantiškų užuominų.  Pavyzdžiui, Albertas II asmeniškai priėmė dovanas ir brangias keliones iš Rusijos premjero Vladimiro Putino bei Rusijos senatoriaus Sergejaus Pugačiovo.

Kaip buvo statoma vila? Rusijos valdininkai tiesiog nusiuntė gausią statybininkų grupę į Monaką, kad pastatytų mažiausiai trijų miegamųjų vilą Princo Alberto dvare. Tai byloja apie stiprėjančią Maskvos ir mažytės karalystės Rivjeroje draugystę. Vila – medinė. Paprastas medinis statinys tapo princo „biliardine“ ir stovės jo rezidencijos teritorijoje netoli Monte Karlo. Politikos ekspertai net neabejoja, kad tos statybos karalystę smarkiai išpopuliarins tarp Rusijos biznierių. Be to, nereikia pamiršti, kad Monakas tarp Rusijos biznierių elito ir taip yra labai populiarus. Populiarus jis pirmiausia dėl laisvos nuo mokesčių erdvės. Nenuostabu, kad šiuos nemalonius ir skandalingus pranešimus princo Alberto atstovas atsisakė komentuoti. Tiesa, vienas buvęs kunigaikščio patarėjas pasidžiaugė, esą „rusų vilos statyba princui Albertui įrodo šiltą monarcho ir Putino draugystę.“

Kai kurie užsienio leidiniai komentuoja šį skandalą apsimesdami, kad Albertas II nenusižengė nei padorumui, nei moralei. Spaudoje rašoma, kad princas seniai jaučia simpatiją Rusijai, kad karališkojo asmens vizitas į Rusiją yra jau trečias iš eilės. Be to, Albertas II yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys, ir jo balsas suvaidino ne paskutinį vaidmenį, kad 2014 metų Olimpiada  būtų surengta Sočyje. Todėl tos dovanos – jokiu būdu ne kyšis. Tiesiog Rusijos premjeras Vladimiras Putinas nepraleido progos asmeniškai padėkoti kilmingam svečiui, kuris jaučia dideles simpatijas Rusijai.

Tiesa, pirmųjų vizitų metu kunigaikštis neparodė dėmesio būtent Maskvai – jo vizito programoje buvo Sankt Peterburgas ir Tuvos Respublika. Nuvykęs į šiaurės sostinę Albertas II kartu su Rusijos prezidentu plaukiojo kateriu, vaikščiojo Žemutiniame Peterhofo parke, o po to pakilo į Didžiuosius rūmus, kur vyko derybos. „Mane apima ypatingas jausmas būnant šioje vietoje, juk turiu tokį nuostabų gidą kaip Jūs!“ – pasakė Albertas II prezidentui Vladimirui Putinui. Šis pataikavimas bemat apskriejo pagrindinius Europos leidinius. Žurnalistai tokius pareiškimus komentuoja įvairiai. Vieni įsitikinę, jog čia nieko blogo. Suprask, valstybių vadovai ir monarchai būtinai turi taip kalbėti – laikydamiesi etiketo ir galantiškai žavėdamiesi. Tačiau esama ir leidinių, kurie įsitikinę, jog kunigaikščiui nederėtų taip girti Rusijos valdininkų. Juk V. Putino reputacija – abejotina. Čia – ir gyvenamųjų namų sprogdinimai Maskvoje ir Volgodonske, ir karas Čečėnijoje, ir opozicijos mitingų išvaikymas, ir Gruzijos užpuolimas, ir perbėgėlio žvalgybininko Aleksandro Litvinenkos mirtis...

Žodžiu, kai kurių leidinių įsitikinimu, Monako kunigaikštis, glėbesčiuodamasis su V. Putinu, spjauna į veidą tiems, kurie nukentėjo dėl karinių operacijų Šiaurės Kaukaze ar korupcijos. O štai prieštaringai vertinamas Rusijos opozicionierius Eduardas Limonovas vienoje RTVi laidoje atvirai pareiškė, kad tik idiotai ir bepročiai gali sumanyti rengti žiemos olimpiadą Sočyje, kuris priklauso subtropikams, kur žmonės mėgaujasi saule, kur šilta jūra ir auga džiunglėms priklausantys augalai. Tiesa, E. Limonovas konkrečiai nenurodė, kam taiko šiuos žodžius. Ir vis dėlto jis piktinosi, kad prasidėję pasiruošimai šiai olimpiadai negrįžtamai suniokos unikalią Sočio gamtą. Vadinasi, už šiuos nusikaltimus netiesiogiai atsakingas ir Monako kunigaikštis.

Dabar jau iš pranešimų spaudoje daugmaž žinoma, kaip buvo surengta Monako kunigaikščio kelionė po Rusiją. Iš Sankt Peterburgo delegacija su V. Putinu ir kunigaikščiu Albertu II patraukė į Tuvos Respubliką. Kyzylo oro uoste keliauninkus pasitiko Rusijos Ypatingųjų situacijų ministras Sergejus Šoigu (kilęs iš Tuvos, jis ir atliko pagrindinį svetingo šeimininko vaidmenį). Kad vizitas įgytų daugiau nacionalinio kolorito, buvo nutarta kunigaikštį apgyvendinti jurtoje, pastatytoje specialiai jo vizitui. Paskui garbingi keliautojai išskrido sraigtasparniu prie Jenisiejaus krantų, kur jų laukė iš tiesų ekstremali pramoga – kelionė valtimis žemyn upe. Kai visos kliūtys buvo įveiktos, svečiai atsidavė vienai ramiausių pramogų – žvejybai. Ant kunigaikščio meškerės užkibo egzotiška žuvis – taimenis.

Tiesa, tie, kurie kritikuoja Monako kunigaikštį, taip pat yra nešališki. Žvalgybininkas R. Eringeris savo pareiškimus apie nederamą Alberto II elgesį paskelbė prisiekęs ant Biblijos ir Konstitucijos. Tačiau ne itin plačiam ratui žmonių žinoma, kad Amerikoje Santa Barbaros mieste nūnai nagrinėjamas R. Eringerio ieškinys kunigaikščiui Albertui, kuris jam nesumokėjo dalies pinigų už atliktą darbą (apie 40 tūkstančių eurų). 56-rių R. Eringeris – JAV pilietis, privatus detektyvas, žurnalistas ir rašytojas, dirbęs Albertui Kalifornijoje. Kai kuriais duomenimis, R. Eringeris surinko daug kompromituojančios medžiagos apie Monako kunigaikštį.

Teisme R. Eringeris papasakojo nemažai detalių apie korupciją Monake ir apie korupciją, susijusią su Rusija. Jis taip pat reikalauja, kad teismas Albertą II iškviestų duoti parodymus.  Kaip pasielgs teismas, dar nežinia. 2002–2007 metais būdamas patarėju žvalgybos klausimais, R. Eringeris, pasak jo paties, sužinojo apie „augantį Rusijos organizuotų nusikaltėlių ir korumpuotų valdininkų kišimąsi į Monaką“. Tai jis ir pareiškė prisiekdamas. Jis taip pat pavadino Pugačiovą „vienu iš artimiausios Vladimiro Putino aplinkos narių“, kuris plėtojo dalykinius ryšius su princu Albertu siekdamas „įsigyti Monako pilietybę“.

Pasak laiško autoriaus, apie „Pugačiovo ryšius su organizuotu nusikalstamumu“ gerai žino Anglijos žvalgyba ir Monako policija. Jis taip pat sužinojo, kad Albertui II darė spaudimą ir Rusijos žvalgyba, bandžiusi įdiegti į kunigaikščio aplinką konsultantų, kurie jam primetinėtų Rusijai reikalingus sprendimus. Beje, R. Eringeris, būdamas Alberto patikėtiniu, jį perspėjo, kad šis pažeidžia daugelį TOK etikos kodekso punktų.

R. Eringeris atvirame laiške prašo, kad TOK etikos komisija pradėtų tyrimą. Kopijos pasiųstos Rusijos, Korėjos ir Austrijos olimpiniams komitetams ir asmeniškai kunigaikščiui Albertui. Sočis tapo 2014 metų olimpiados sostine TOK 119-oje sesijoje Gvatemaloje, aplenkęs Korėjos Pchenjaną ir Austrijos Zalcburgą. Manoma, kad pergalę Rusijai žymia dalimi lėmė tuomečio šalies prezidento Vladimiro Putino kalba, pasakyta TOK nariams.

Detektyvo tvirtinimu, 2006 metais, kai kunigaikštis Albertas keliavo į Arktiką, visą kelionę finansavo Rusija, paskui jis susitiko su Putinu Kremliuje. Kaip R. Eringeris rašo TOK’ui, jis patarė kunigaikščiui nesusitikti su nepažįstamais žmonėmis, ypač moterimis, nes tai gali būti užfiksuota vaizdo kamera ir Rusijos žvalgybos panaudota kaip šantažo priemonė.

Lemiamu kyšiu kunigaikščiui Albertui, R. Eringerio nuomone, tapo jo užmiesčio dvare pastatyta „dačia“, finansuota Rusijos pinigais.

Akivaizdu, kad tos dovanos, kurias gaudavo Albertas per susitikimus su tuomečiu Rusijos prezidentu, netelpa į įprastų šeimininko dovanų sąvoką. Nors kunigaikštis Albertas pirmiausia yra valstybės galva, renkant Olimpiados sostinę jis negalėjo nepaisyti savo TOK nario pareigų, nes priešingu atveju pažeidžia komiteto kodeksą. R. Eringeris nuoširdžiai tikisi kruopštaus tyrimo, kad ateityje nieko panašaus nepasikartotų. Jis įsitikinęs: „Jeigu byla nebus ištirta, ateityje Olimpinių žaidynių organizatorių rinkimai negalės būti sąžiningi – turint omenyje, kad TOK narius galima papirkti“.

52-jų metų Albertas – Olimpinių žaidynių penkiakartinis bobslėjaus dalyvis, TOK narys nuo 1994 metų. Dar neseniai Albertas (kunigaikščiu jis tapo 2005 metais) buvo pavydėtinas viengungis ir dažnai pakliūdavo į pasaulietiškas kronikas. Tačiau birželį buvo pranešta apie Alberto sužieduotuves su olimpine plaukimo čempione iš PAR Šarlin Vittstok (Charlene Wittstock), vestuvės su kuria suplanuotos 2011 metų vasarą.

© 2011 „XXI amžius“