Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Dvarininkai iš arti

Dr. Aldona Kačerauskienė

Raudondvario pilis

Grafų Tiškevičių istorijos ekspozicija Raudondvario pilyje

2005 metais penkių dvarų savininkai įkūrė Lietuvos pilių ir dvarų asociaciją (LPDA), kurios pirmininku išrinktas Arūnas Svitojus. Dabar LPDA jungia 40 narių. Sausio 28 dieną Tuskulėnų dvare Vilniuje įvyko konferencija „Atstatome dvarus ir atgaiviname senąsias Lietuvos pilių ir dvarų kultūrines tradicijas“.

Renginys prasidėjo ekskursija po valstybės lėšomis restauruotą Tuskulėnų dvarą. Aplankėme memorialinį kompleksą: koplyčią-kolumbariumą (architektai V. Čekanauskas, A. Umbrasas, L. Masliukienė, skulptorius G. Karalius, tapytojas G. Umbrasas), dvaro rūmus (projekto autorius architektas K. Podčašinskas), dvaro oficiną (atskiras dvaro ansamblio pastatas, skirtas pagalbinėms patalpoms).  

Paskui vyko konferencija. Konferenciją pasveikino kultūros ministras A. Gelūnas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė B. Burauskaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė, Lietuvos turizmo departamento direktorė R. Balnienė. Konferencijos dalyviai išgirdo malonių žinių: pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą nemokamai atliekami kompleksiniai tyrimai, remontuojami avariniai pastatai. Savininkui projektavimo darbai kainuoja tik 50 proc., supaprastinta dokumentų pateikimo tvarka. Ekrane buvo demonstruojami restauruoti Dūkšto dvaro (Ignalinos r.), Žeimių dvaro (Jonavos r.), Vidiškių dvaro (Ignalinos r.) pastatai.

A. Svitojus papasakojo apie LPDA veiklą ir tikslus. Asociacijos tikslas – renovuoti ir atstatyti kultūrinį paveldą, tęsti dvarų veiklą ir tradicijas. Nariams organizuojamos pažintinės kelionės į užsienį: Baltarusiją, Vokietiją, Karaliaučių, Latviją, vyksta kultūriniai-edukaciniai seminarai, konferencijos. Organizacija gauna paramą iš Kultūros, Žemės ūkio, Ūkio ministerijų. Ateityje numatoma aktyvinti asociacijos veiklą, keistis patirtimi, tęsti kultūrines ir ūkines tradicijas, atverti dvarų duris visuomenei, tęsti atstatymo darbus.

Lietuvos turizmo departamento direktorės R. Balnienės nuomone, dvarai turi būti atviri turistams; būtina sudaryti lankytinų dvarų katalogą, taip pat parengti pilių maršrutą.

Įdomūs buvo dvarų savininkų prisistatymai. Visi jie žino savo dvaro istoriją, architektūrą, ne vienas rado dvaro aprašus, net archeologinių liekanų. Nevienodo nusidėvėjimo pastatai atiteko naujiems šeimininkams. Geriausiai išsilaikė tie pastatai, kuriuose sovietmečiu buvo mokyklos, kolūkių kontoros, kultūros namai. Daugeliu kitų atvejų dvarų kultūrinis paveldas buvo sąmoningai naikinamas. Leidinyje Raudondvario dvaras rašoma: 1944 m. Raudondvario rūmų pietinėje oficinoje ir arklidėse įsikūrė mašinų-traktorių stotis (MTS). Naujasis šeimininkas – rusų tautybės direktorius naikino viską, kas dar priminė grafus. Dvaro arklidėse nuo pertvarų stulpų buvo nuplėštos metalinės arklių galvos. Raudondvario gyventojai pasakojo, kad jos buvusios gipsinės, aplietos alavu, kuris MTS buvo sunaudotas litavimui. Išardyti į palėpę vedantys liedinti laiptai, dalis metalo panaudota dirbtuvių reikmėms, dalis parduota metalo supirkimo punktui.

Dvaro sodybą sudaro daug pastatų. Ne vieną jų sunaikino laikas ir savanaudiškos žmonių paskatos; tik keletas naujųjų dvarų savininkų galėjo pasidžiaugti mažai nukentėjusiais pastatais. Dauguma jų rado įlinkusius ir kiaurus stogus, išdaužytus langus, parkų vietoje – menkaverčius medžius. Kai kurie pastatai buvo taip sunykę, kad nebebuvo prasmės juos atstatyti. Akmenos (Anykščių r.) dvaro savininkas R. Žirgulevičius pirmiausia ėmėsi atstatyti vėjo malūną, aprašytą J. Biliūno apsakyme „Vėjo malūnas“. Iš pastato buvo likę tik skylėtos akmeninės sienos – dabar šis pastatas restauruotas. Dvaro rūme buvo rastas originalus didžiulis kaminas. Valant tvenkinį ištrauktas senovinis kirvukas, rasta žvejybos įrankių.

Dvarai buvo statomi gražiose, miškingose, nuošalesnėse vietose, prie vandens telkinių. Dabar kaimuose panaikinus daugelį mokyklų, uždarius bibliotekas atstatyti dvarai atlieka kultūrinę funkciją: čia rengiamos konferencijos, festivaliai, skaitomos paskaitos, renkasi kaimo bendruomenė. Pvz., atstatytoje Bistrampolio dvaro sodyboje (Panevėžio r.), kurioje restauruoti ne tik dvaro rūmai, bet ir žirgynas, sodininko namelis, sutvarkytas parkas, išvalyti tvenkiniai, kas savaitę vyksta kultūriniai renginiai.

Konferencija buvo skirta pasidalyti sumanymais, pasikeisti nuomonėmis, pasidžiaugti tuo, kas padaryta. Vieni dvarų savininkai užsiima ūkine-gamybine veikla, kiti – kaimo turizmu; vieni jų ten gyvena pastoviai, kiti – tik vasaromis. Visi kartu su šeimos nariais labai daug dirba. „Esu tarnaitė – ponia“, – pajuokavo viena dvaro savininkė. Nors ir buvo sutarta konferencijoje neverkšlenti dėl problemų, viena problema jaudina visus dvarų savininkus. Tai nekilnojamojo turto mokestis, kurio įvedimo visi tikisi sulaukti po metų ar kelerių. Tai būtų tikra pražūtis dvarų savininkams, kurie dar net neįpusėjo visų dvarviečių atstatymo darbų, yra įsiskolinę bankams. Valdžios žmonės patarė nesisieloti dėl to, kas bus ateityje, bet toliau dirbti.

© 2011 „XXI amžius“