2011 m. vasario 9 d.
Nr. 11
(1891)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Talentingu artistu
būti  trukdo
uolios pastangos
dažnai rodytis

Ministras... dvejinasi

Žlunga šešiolika
rinkimų sąrašų

Tęsiamas dialogas su senosiomis Rytų Bažnyčiomis

Mindaugas BUIKA

Popiežių Benediktą XVI sveikina
senųjų Rytų Bažnyčių hierarchai

Sutarimas dėl ekleziologinių principų

Praėjusią Maldų už krikščionių vienybę savaitę popiežius Benediktas XVI ypatingą dėmesį skyrė bendradarbiavimui su protestantais. Tačiau nelieka nuošalyje ir santykių su rytų krikščionimis problema, ypač žinant jų sudėtingą padėtį vietiniuose regionuose, kur jie yra nedidelės mažumos ir patiria politinių bei religinių konfliktų įtampą. Kaip tik sausio pabaigoje Vatikane įvyko Tarptautinės mišrios teologinio dialogo tarp Katalikų Bažnyčios ir Rytų Bažnyčių komisijos susitikimas, kurio dalyvius audiencijoje priėmė Šventasis Tėvas.


Kančios slėpinys tikėjimo šviesoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI lankosi
Romos A. Džemelio klinikos
vaikų ligų skyriuje

Globa – žmoniškumo matas

Pristatydamas popiežiaus Benedikto XVI laišką šiemetinei pasaulinei ligonių dienai, Popiežiškosios sveikatos apsaugos sielovados tarybos pirmininkas lenkas arkivyskupas Zygmuntas Zimovskis pažymėjo, kad jame apmąstomas „žmogiškosios kančios“ slėpinys krikščioniškojo tikėjimo šviesoje“. Tai yra būtina pirmiausia siekiant išsiaiškinti mūsų „vilties šaltinį“ ir rasti jėgų išgyventi visus patiriamus sunkumus fizinėje ir dvasinėje negalioje. Kita vertus, svarbu pripažinti, kad visi esame pašaukti rūpintis  ligoniais bei gyvenimo pažeistais broliais ir seserimis, kalbėjo arkivyskupas Z. Zimovskis vasario 3 dieną Vatikane surengtoje spaudos konferencijoje.


Istoriko kun. dr. Jono Matuso įžvalgos

Edmundas Simanaitis

Pseudomoksliškas agresijos maskavimas

Skaitinėdamas 1942 metais išleistą „Lietuvių archyvą“ susidomėjau kun. dr. Jono Matuso straipsniu „Bolševizmo esmė“. Straipsnyje rašoma: „Atsakingi bolševikų agitatoriai, vadinami „raudonieji profesoriai“, brėžte pabrėžia, kad marksizmas-leninizmas-stalinizmas esąs giliausias mokslas, net visų mokslų pagrindas. Kaipgi iš tikrųjų yra? Tuo tarpu turime reikalą su XIX amžiaus vidurio pažiūromis. Bet kultūringoji Vakarų Europa tuos kabinetinius galvojimus ir svarstymus giliai ištyrė ir persijojo per tankų kritikos sietą. Svajones ir melo kombinacijas atmetė, o kas buvo sveiko, priėmė. Priėmė ir pradėjo vykdyti, būtent, ta prasme, kad darbininkų ir apskritai socialinius reikalus pradėjo rūpinti ir tvarkyti valstybiniu mastu. Pavyzdingiausiai darbininkų būklė buvo sutvarkyta Vokietijoje. Pabrėšime, kad tai padaryta dar prieš 1914 metus.“


Renkuosi akmenimis grįstą kelią

Kelios genialaus kūrėjo kūrybinės virtuvės paslaptys

Kompozitorius K. Pendereckis kūrybos metu

Pasaulio muzikos genijus Kšyštofas Pendereckis jau eina 78-uosius metus, bet kol kas nemažina kūrybinės veiklos – komponuoja, diriguoja, ruošiasi muzikos festivaliams ir prižiūri savo didelį parką Luslavicuose (apie 30 km prie Krokuvos). Kompozitorius rašo be pertraukos ir viską suplanuoja – tarsi būtų ne menininkas. Pasak K. Pendereckio, „nuo vaikystės mano laikas buvo visada suplanuotas. Vaikystėje viską planavo senelis. Virš mano lovelės kabėjo lentelė, kurioje buvo parašyta, kurią valandą galiu žaisti (ir tai ne su visais), kada ruošti pamokas, kada skambinti fortepijonu, vėliau griežti smuiku... Jei pratybas atlikinėjau ilgiau, senelis man mokėjo už kiekvienas viršytas penkias minutes. Laiką planuoju iki šių dienų. Planuoju savaitei, mėnesiui, metams, dešimčiai metų. Ir imu tik tokius užsakymus, kuriuos įvykdyti turiu norą ir žinau, kad sugebėsiu atlikti laiku. Negaišinu laiko. Kūryba vyksta tai lengviau, tai sunkiau. Būna dienų, kai tiesiog geriau nepradėti darbo. Tada visai nedirbu. Laimei, tokių dienų mažai pasitaiko. Reikia valandėlę pasėdėti prie švaraus popieriaus lapo. Jei mintys nėra geriausios, tai jų ir nereikia fiksuoti popieriuje. Kartais pasitaiko kūrybinių pauzių, bet ne ilgiau kaip kelios savaitės. Komponuoti moku geriausiai, stengiuosi kuo daugiau darbų nudirbti – juk nežinau, kiek laiko man dar liko. Septyniasdešimt metų rašau muziką, nes pradėjau rašyti penkerių-šešerių. Ir visada turėjau ką pasakyti – geriau, blogiau, bet niekada žemiau to lygio, kurį laikau tinkamu.“


Pristatytas „Kultūros sostinės“ projektas

Vytautas Bagdonas

Spaudos konferencijoje pristatomas
projektas „Mano kultūros dienoraštis.
Anykščiai.“ Iš kairės: vicemeras
Donatas Krikštaponis, mero patarėjas
Sergejus Jovaiša, meras Sigutis
Obelevičius, projekto rengėja
Jurgita Bugailiškienė, savivaldybės
administracijos Švietimo,
kultūros, sporto ir turizmo
skyriaus vedėja Vida Dičiūnaitė

Anykštėnai džiugiai sutiko žinią, kad Kultūros ministerijoje buvo priimtas sprendimas 2012 metais Anykščius paskelbti „Kultūros sostine“. (Šiemet toks titulas skirtas Šilutei, o 2013 metais – Palangai). Konkursuose Anykščių krašto kultūros darbuotojai dalyvaudavo ir anksčiau, jų projektams vis būdavo pripažįstamos antrosios vietos. Tačiau anykštėnai buvo atkaklūs, nenuleido rankų ir ketvirtas kartas nemelavo. Projektas „Mano kultūros dienoraštis. Anykščiai“ pateko tarp geriausiųjų ir ateinančiais metais Anykščiai turės teisę vadintis „Kultūros sostine“.


Svarbiausia kalbėti vienu balsu

Gintaras Visockas

Jei paklaustumėme lietuvių apie „Gazprom“, greičiausiai išgirstumėme, kad tai yra nedraugiškas, grobuoniškas, antilietuviškas darinys, siekiantis pažaboti Lietuvos nepriklausomybę naudodamasis savo išskirtine monopoline padėtimi ir įžūliai manipuliuodamas kainomis už dujas.

Be abejo, šiuose žodžiuose esama daug tiesos. Tereikia paskaityti kai kurių analitikų per pastaruosius dešimt metų išleistas knygas, kuriose pasakojama, kaip ir kas iš tiesų valdo šią kompaniją. Tačiau ši tema – pernelyg sudėtinga, kad būtų galima pateikti vienareikšmius atsakymus.


Galimybės

Liudas Lukmanas

Artėjantys savivaldos rinkimai atskleidė jau ryškėjančią tendenciją – į valdžią veržiasi korupcijos skandalais pagarsėję įvairių regionų politikai, kriminaliniai baronai ir oligarchai. Jie jau yra sukaupę didžiulius turtus, kai kurie jų praeityje užėmė arba ir šiuo metu užima valdžios postus ir dabar nori išlaikyti ar dar labiau išplėsti savo įtaką. Į savivaldos tarybas nori patekti itin turtingi oligarchų klasės atstovai: į Klaipėdos tarybą kandidatuoja įtakingas Darbo partijos veikėjas A. Bosas, deklaravęs turto už 78 milijonų litų, į Vilniaus tarybą kandidatuojančio  Darbo partijos pirmininko V. Uspaskicho turtas – 72 milijonai (jo žmona turi dar daugiau turto, tad bendras Uspaskichų šeimos turtas vertinamas 187,5 milijono), Kaune kandidatuojantis dabartinės tarybos narys, Liberalų ir centro sąjungos atstovas T. Barštys valdo 13,5 milijonų vertės turtą, kitas kandidatas į Kauno tarybą judėjimo „Vieningas Kaunas“ lyderis V. Matijošaitis deklaravo turintis turto už 11 milijonų litų, kandidatas į Palangos tarybą nuo konservatorių partijos, dabartinis tarybos narys V. Šimaitis valdo 30,3 milijono litų vertės turtą, o Liberalų ir centro sąjungos atstovo, dabartinio Palangos mero V. Stalmoko turtas siekia 5,3 milijono litų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija