Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Dvi patriotizmo rūšys

Edvinas Sverečius

Raimundas Kaminskas

Kaunietis Raimundas Kaminskas nuolat trikdo biurokratiniuose rūpesčiuose paskendusių valdininkų ramybę. Nepaisant R. Kaminsko iniciatyvų ir publikacijų sovietiniai simboliai vis dar puošia Vytauto Didžiojo tiltą. Nors kaunietis daug kartų oficialiai kreipėsi į įvairias institucijas Kaune ir Vilniuje, dar nepradėti tvarkyti Lietuvos savanorių kapai Vilijos parke Žemuosiuose Šančiuose. Lietuvos himno giedojimas mokyklose kelia pašaipą ne tik moksleiviams, bet ir vienam kitam žiniasklaidininkui. Štai 2011 m. sausio 1 dieną Lietuvos vėliavos dienos paminėjimo klausimą R. Kaminskas kėlė vienintelis Kaune.

Atrodo, patriotizmas Lietuvoje jau išsiskaidė į du sluoksnius – pilietinės sąžinės skatinamą ir biurokratinį, artimą abejingumui. Šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje patriotinė pozicija nepatogi, net tampa akibrokštu, o tai primena anuos laikus, kai gyvenome kitoje santvarkoje.

Vaikiška terlionė?

XX amžiuje Vasario 16-oji buvo svarbiausia data kiekvienam patriotui. Būtent Vasario 16-oji atvedė mus į Kovo 11-ąją. 1983-ųjų vasario 15-ąją moksleivis Raimundas Kaminskas ant Kauno 18-osios vidurinės mokyklos sienos užrašė: „Vasario 16“, o ant netoli mokyklos esančios tvoros „Vasario 16 – Lietuvos nepriklausomybės diena“. Tada dar buvo toli iki naujos nepriklausomybės aušros, represinis aparatas klestėjo. KGB prižiūrėjo ir mokyklų ideologinio darbo barą.  

R. Kaminską keli mokytojai viešai pasmerkė, kaip savo elgesiu užtraukusį gėdą  visai mokyklai. Būsimam abiturientui grasinta, kad visuotinai privalomą karinę tarnybą jam teks atlikti Afganistane, o studijas aukštojoje mokykloje visai geriau pamiršti. Anuometinės Kauno 18-osios vidurinės mokyklos (dabar Kauno Veršvų vidurinė mokykla) pedagogų taryboje „profilaktuoti“ du Visasąjunginei V. Lenino komunistinei jaunimo sąjungai (VLKJS) nepriklausantys moksleiviai – vienas jų R. Kaminskas.

Ypatingojo skyriaus akiratyje

Užrašo istorija patraukė „ypatingojo“ skyriaus dėmesį. Per metus KGB darbuotojai atsekė „kaltininką“, atliko kratą jo mokykliniuose daiktuose, kvietėsi į KGB pastatą Laisvės alėjoje. Ten šešiolikmetį klausinėjo, liepė rašyti pasiaiškinimą bei spausdintomis raidėmis pačiam parašyti savo biografiją. Paaiškėjo rimtesnės moksleivio poelgio priežastys bei šaknys.

LSSR KGB Kauno miesto skyriaus ataskaitoje LSSR KGB 5-ai tarnybai „apie kai kuriuos negatyvius procesus Kauno miesto ir rajono jaunimo tarpe 1984–1985 m.“ konstatuojama: nacionalistinio pobūdžio užrašus ant mokyklos pastato ir mikrorajone užrašę du moksleiviai patarnauja mišioms Vilijampolės bažnyčioje, nepageidauja dalyvauti visuomeniniame darbe ir skleidžia nacionalistinius pasisakymus. Be to, išaiškinta, kad R. Kaminskui neigiamą ideologinę įtaką darė jo tėvas „Aido“ fabriko darbininkas, kilęs iš buožių šeimos, tremtas į tolimus šalies rajonus. Štai ir nelojalumo sovietų valdžiai priežastis – išbuožintų tremtinių šeimoje išaugęs vaikas negalėjo tapti „standartiniu komjaunuoliu“, o ir auklėtas negalėjo būti kitaip.

Abiejų Raimundo Kaminsko tėvų šeimos buvo ištremtos į Tomsko sritį. Tik grįžę iš tremties būsimi R. Kaminsko tėvai sukūrė šeimą. Nelengva jiems buvo įsidarbinti ir įregistruoti gyvenamąją vietą Kaune. „Su sovietų valdžios vykdytu lietuvių tautos genocidu per kalėjimus, lagerius, tremtį susipažinau anksti ir ne iš knygų“, – sako R. Kaminskas.

R. Kaminskas studijavo VDU, apgynė sociologijos mokslų disertaciją KTU. Šiuo metu dirba Kauno miesto savivaldybės tarybos komitetuose, komisijose, darbo grupėse, vadovauja Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybai ir yra asociacijos „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ prezidentas.

© 2011 „XXI amžius“