2011 m. vasario 18 d.
Nr. 13
(1893)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Kauno karo muziejus
– Nepriklausomybės
kovų lobynas

Keistoki rinkimai –
jau arti

Faraonų istorijos
pabaiga

Kairo misionieriai:
revoliucija
prasideda dabar

Dvi patriotizmo rūšys

Atsistatydino Ukrainiečių Katalikų Bažnyčios vadovas

Mindaugas BUIKA

Ukrainiečių Rytų Katalikų (Unitų)
Bažnyčios didysis arkivyskupas
kardinolas Liubomyras Husaras MSU

Palinkėjimai įpėdiniui

Ukrainiečių Rytų Katalikų (Unitų) Bažnyčios didžiojo arkivyskupo (patriarcho) Liubomyro Husaro atsistatydinimas ženklina šios Bažnyčios, daugiau kaip keturis dešimtmečius galėjusios veikti tik sovietiniame pogrindyje („katakombų Bažnyčios“ padėtis), atsikūrimo laikotarpio pabaigą. Vasario 10 dieną Vatikane buvo pranešta, kad popiežius Benediktas XVI priėmė kardinolo L. Husaro MSU prašymą atleisti jį iš Kijevo ir Galicijos didžiojo vyskupo pareigų. Nors vienybėje su Roma esančių Rytų Bažnyčių vadovai paprastai valdo iki gyvenimo pabaigos, tačiau kardinolas L. Husaras, kuriam vasario 26 dieną sukanka 78 metai, nusprendė pasitraukti dėl sveikatos. Ganytojas yra beveik visai apakęs, todėl liturgines apeigas galėjo vesti tik iš atminties.


Meilės radikalumas

Kun. Vytenis Vaškelis

Anuomet Jėzus, prilyginęs save nužengusiai iš dangaus duonai, papiktino kai kuriuos savo mokinius ir jie murmėjo: „Kieti Jo žodžiai, kas gali jų klausytis (Jn 6, 60) ir juos vykdyti!“ Ir šiais kompiuterių laikais, kai gyvename laicistinėje visuomenėje, kurioje siekiama išstumti Dievą į žmonių gyvenimo paribį, išgirdę šio sekmadienio Evangeliją, raginančią mylėti priešus ir savo šventumu prilygti net Paties Dievo Tėvo tobulumui (Mt 5, 43–48), jei savyje stokojame Šventosios Dvasios vedimo, tikriausiai paskubom sakysime, kad šie paliepimai – ne mūsų nosiai.


Nenugalėtosios Lietuvos kunigas

Vytautas Visockas

Kun. Jonas Kastytis Matulionis SJ
Vytauto Visocko nuotrauka

Kaunas. Rotušės aikštė. Jėzuitų namai. Ilgas kelių aukštų pastatas, iš išorės gerokai aptriušęs. Kažkada čia buvo būsimųjų pedagogų bendrabutis. Beveik prieš penkiasdešimt metų čia esu sutikęs Naujuosius metus. Su grupele vilniečių liftu kylame į paskutinį aukštą, pas čia gyvenantį kunigą Joną Kastytį Matulionį SJ, švenčiantį 80-metį. Kun. J. K. Matulionis – vienas iš nenugalėtosios Lietuvos herojų, nors tokiu savęs jokiu būdu nelaiko. „Nesu vertas tokio jūsų dėmesio“, – iš netikėtumo susijaudinęs ne kartą sakė disidentas, buvęs „Kronikos“ platintojas, politinis kalinys. Prieš vykdamas į Kauną pavarčiau „Nenugalėtosios Lietuvos“ antrąjį tomą, kuriame jis minimas per 25 kartus – ir gynėjų, ir persekiotojų.


Svečiai iš Afrikos

Krikščionys bet kurioje pasaulio vietoje gali pasijusti kaip viena šeima

Kun. Hermanas Šulcas SDB ir jaunieji
ruandiečiai Karininkų ramovėje

Vasario 12 dieną vakaro pamaldose Kauno Arkikatedroje Bazilikoje  dalyvavo svečiai iš tolimosios Ruandos. Drauge su mons. Artūru Jagelavičiumi, prel. Vytautu Steponu Vaičiūnu OFS šv. Mišias koncelebravo misionierius kun. Hermanas Šulcas SDB iš Ruandos, o afrikietiškais ritmais Dievą garbino keli jaunieji ruandiečiai ir jų globėja iš kunigo įsteigtos jaunimo sodybos, kurioje globojami našlaičiai vaikai (be sodybos, dar įkurta ir amatų mokykla bei gimnazija).


Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Spėjo daug padaryti

Grupė Švč. Mergelės Marijos
valandų dalyvių su klebonu
dekanu kan. dr. Algiu Genučiu.
Už jo – diakonas Justinas Palubinskas

ŠILALĖ. Dar tik pusmetis, kai iš Palangos į Šilalės parapiją perkeltas darbuojasi klebonas kan. bažn. t. dr. Algis Genutis, kuriam dar patikėtos ir Šilalės dekanato dekano pareigos. Su juo iš Palangos atkeltas ir vikaras kun. relig. m. mgr. Vytautas Tamašauskas. Jiems jau pusmetį talkina diakonas Justinas Palubinskas ir aštuonerius metus Šilalėje dirbantis kun. Mindaugas Alekna. Šilališkiai iš karto pastebėjo didelį iš Palangos atkeltų kunigų A. Genučio ir V. Tamašausko pamaldumą, darbštumą, atsidavimą dvasiniams Šilalės parapijos reikalams.


Atminimo lenta prezidentui Aleksandrui Stulginskiui

Stasys POVILAITIS

Memorialinės lentos atidengimo
iškilmių dalyviai prie namo,
kuriame 1958–1960 metais gyveno
Aleksandras Stulginskis

Vasario 8 dieną Kaune buvo atidengta antroji atminimo lenta, skirta Lietuvos Respublikos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Lenta įrengta Vilijampolėje, ant Vidurinės gatvės 13-ojo namo, kuriame 1958–1960 metais su žmona gyveno Prezidentas.

Šventėje dalyvavę Vilijampolės mokyklų moksleiviai deklamavo eiles, dainavo patriotines dainas. Aleksandro Stulginskio katalikiškos vidurinės mokyklos moksleivė perskaitė prezidento A. Stulginskio laišką anūkei.


Vasario 16-osios akto signatarai – ištikimybės Lietuvai pavyzdys

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Vasario 16-osios akto signatarų
artimiesiems perduoda gėles
Džojos Dundos BARYSAITĖS nuotrauka

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios akto signatarų artimiesiems perdavė gėles, kad Vasario 16-ąją jie padėtų jas ant Lietuvos Valstybės atkūrimo aktą pasirašiusių signatarų kapų. „Tegul Vasario 16-osios signatarų gyvenimai ir jų ištikimybė Lietuvai stiprina mus. Kaip stiprino istorijos virsmuose, kai reikėjo vėl dėl laisvės kovoti. Signatarai ir šiandien mums yra pavyzdys kasdieniuose mūsų darbuose“, – pabrėžė Lietuvos Prezidentė.


Teisėjai skuba užversti paskutinį Medininkų žudynių bylos puslapį

Gintaras Visockas

Greitosios pagalbos medikų
išvadomis, buvęs omonininkas
Konstantinas Michailovas-Nikulinas
turi rimtų sveikatos sutrikimų,
kurių iki šiol nenorėjo matyti
Lukiškių tardymo
izoliatoriaus specialistai
Autoriaus nuotrauka

Vos keletą savaičių neparašiau nė vieno straipsnio apie Medininkų žudynių bylos tyrimą, čia pat sulaukiau keisčiausių vertinimų. Belieka džiaugtis, kad daug žmonių domisi rezonansinės bylos tyrimu ir buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo-Nikulino likimu.

Tiesa, būta ir tokių, kurie paskleidė versiją, girdi, žurnalistas Gintaras Visockas išsigando Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų rūstybės, nes šio teismo teisėjas Stasys Lemežis jį nubaudė solidžia pinigine bauda (visi, kas nori plačiau sužinoti apie man iškeltą baudžiamąją bylą, medžiagą ras portale www.slaptai.lt). Taip, 33 tūkst. litų bauda mane nubaudęs teisėjas S. Lemežis yra VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovo teisėjo Viktoro Dovydaičio, kurį su kitais dviem teisėjais jau pusę metų kritikuoju dėl paviršutiniškai tiriamos Medininkų žudynių bylos, pavaldinys.


Kas slepiasi už uždangos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvą sukrėtė vasario 13-ąją įvykusi tragedija – kelyje Vilnius–Kaunas girtas policijos pareigūnas padarė avariją, kurioje žuvo du kauniečiai medikai, dar du su jais važiavę medikai buvo sunkiai sužeisti. Vasario 14 dieną iš posto atsistatydino policijos generalinis komisaras Visgirdas Telyčėnas, prisiėmęs atsakomybę už šį tragišką įvykį. V. Telyčėnas Lietuvos policijai vadovavo nuo 2008 metų sausio 14 dienos. Nors kartais susilaukdavo kritikos dėl ryžto stokos, bet buvo patyręs bei profesionalus policijos departamento vadovas. Jis priėmė ir ryžtingų sprendimų – štai 2010 m. gegužės mėnesį V. Telyčėnas nepasidavė įtakingų veikėjų spaudimui ir atsisakė sankcionuoti Kedžių ir Venckų namų šturmą Garliavoje.


Atsistatydina generalinis policijos komisaras V.Telyčėnas

Atsistatydinantis generalinis policijos
komisaras Vizgirdas Telyčėnas

Generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas atsistatydina. Tai paaiškėjo pirmadienį po V. Telyčėno susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite ir vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu.

Policijos komisaras traukiasi po savaitgalį dviejų žmonių gyvybes nusinešusios avarijos, kurią sukėlė neblaivus policininkas. D. Grybauskaitės nuomone, po atlikto vidinio tyrimo policijos vidaus sistemoje turėtų būti griežtai įvertinti visų avariją padariusio policininko tiesioginių vadovų veiksmai ir atsakomybė. Pokalbyje su V. Telyčėnu ir R. Palaičiu šalies vadovė ypač akcentavo policijos sistemos reformos svarbą ir esminę ydą – pareigūnų girtuokliavimą ir vienas kito „dengimą“. Prezidentės atstovas užsiminė, kad ir paskutiniu atveju bandyta dangstyti avariją padariusį pareigūną. D. Grybauskaitės nuomone, vidaus reikalų ministras R. Palaitis turi prisiimti moralinę ir politinę atsakomybę bei daryti viską, kad policijos sistema būtų reformuota.


Mubarako režimo saulėlydis

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Hosnis Mubarakas atsistatydino

Vasario 11 dieną prieš Hosnio Mubarako režimo valdymą protestuojantys milijonai egiptiečių pasiekė pergalę – prezidentas atsistatydino ir išskrido į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Dar vasario 10 dieną H. Mubarakas buvo pareiškęs: „Prisiekiu Alachu, nesitrauksiu iš prezidento posto iki rugsėjo mėnesį vyksiančių rinkimų“. Mubarako pasitraukimas siejamas tiek su kai kurių užsienio valstybių vadovų raginimu trauktis iš posto, tiek su didėjančiu spaudimu šalies viduje. Didžiulės protestuojančių žmonių minios telkėsi Kairo, Aleksandrijos ir kitų Egipto miestų gatvėse ir aikštėse ir reikalavo prezidento pasitraukimo. Per protestus žuvo daugiau kaip 300 žmonių, apie 5,5 tūkstančio žmonių sužeista.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija