| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Svečiai iš Afrikos Krikščionys bet kurioje pasaulio vietoje gali pasijusti kaip viena šeima
Vasario 12 dieną vakaro pamaldose Kauno Arkikatedroje Bazilikoje dalyvavo svečiai iš tolimosios Ruandos. Drauge su mons. Artūru Jagelavičiumi, prel. Vytautu Steponu Vaičiūnu OFS šv. Mišias koncelebravo misionierius kun. Hermanas Šulcas SDB iš Ruandos, o afrikietiškais ritmais Dievą garbino keli jaunieji ruandiečiai ir jų globėja iš kunigo įsteigtos jaunimo sodybos, kurioje globojami našlaičiai vaikai (be sodybos, dar įkurta ir amatų mokykla bei gimnazija). Kun. H. Šulcas pamoksle teigė, kad krikščionys bet kurioje pasaulio vietoje gali pasijusti kaip viena šeima. Tačiau, kaip pats sakė, kai prieš 30 metų, po tarnystės JAV, Kanadoje ir Brazilijoje pasiprašė į misijas Afrikoje, ten pasijuto ir kaip rojuje, ir kaip pragare: pamatė žiaurią diktatūrą, genocidą, kolonijinių interesų susidūrimo pasekmes. Apie savo jaunuosius globotinius jis kalbėjo kaip apie sužeistus, labai daug išgyvenusius per savo trumpą gyvenimą. Atkreipęs dėmesį į Evangeliją kun. H. Šulcas pabrėžė, jog paties Kristaus gyvenimas, žmogiškai žiūrint, buvo tikra katastrofa. Jis gimė ir mirė kaip visiškas vargšas. Tad mažieji mūsų broliai tai tikras Kristaus balsas. Jis, pasak kun. H. Šulco, neabejotinai nori, kad būtų vienas solidarus pasaulis ir kiekvienas jame gyventų žmogaus vertą, orų ir laimingą gyvenimą. Po šv. Mišių pilnoje Arkikatedros parapijos namų salėje vyko susitikimas su kun. H. Šulcu ir jo globotiniais, parodžiusiais gyvą, temperamentingą programėlę. Gyvenimą Lietuvoje ir mūsų vargus susitikimo dalyviai turėjo progą palyginti su ruandiečių kasdienybe. Daug iškentusi nuo kolonijinės politikos bei kruvinų genčių nesutarimų tauta (1994 metais Ruandoje buvo išžudyta 1 mln. gyventojų; buvo nužudyta ir didžioji dalis sodybos vaikų) tebekovoja už savo būvį ir toliau. Vidutinis gyventojų amžius siekia vos 45 metus, pusė vaikų iki trejų metų miršta nuo peršalimo sukeltų ligų, nes Ruandoje karštas dienas keičia itin šaltos naktys, o triskart mažesnėje nei Lietuva teritorijoje gyvena 11 mln. gyventojų, kovojančių dėl kiekvieno žemės lopinėlio (jaunosios sodybos ūkininkaitės kasdien kelis kilometrus ant savo galvų ąsočiuose turi parnešti iš gręžinio 20 litrų vandens). Kaip pasakojo misionierius, sodyboje jaunuoliai turi žmoniškas gyvenimo sąlygas, mokosi, du iš atvykusių į Lietuvą jaunuolių norėtų rinktis kunigystę. Misionierius pabrėžė, kokia svarbi jaunam žmogui aplinka, prisiminė jam pačiam jaunystėje daug davusią salezietiškąją formaciją, gerų žmonių pagalbą, kurią patyrė mokydamasis Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje ir Saleziečių gimnazijoje Italijoje. Daugelio jaunųjų ruandiečių iš skurdžiai gyvenančių šeimų šviesesnė ateitis priklauso tik nuo gerų žmonių paramos. Saleziečio kun. H. Šulco jaunimo sodyba sąvartyno vaikams įkurta ir Lietuvoje, atgautoje jo senelių žemėje Kėkštų kaime, Kretingos r. Dabar 71-erių kunigas tebuvo ketverių, kai jo šeima pasitraukė į Vakarus. 2008 metais kun. H. Šulcas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Vasario 13 dieną kun. H. Šulcas aukojo šv. Mišias Petrašiūnų bažnyčioje, paskui vyko susitikimas parapijos namuose, o vėliau Karininkų ramovėje. Vasario 16 dieną kun. H. Šulcas šventė šv. Mišiomis Gerojo Ganytojo bažnyčioje, paskui susitiko su Dainavos gyventojais parapijos namuose. Pagal Kauno arkivyskupijos informacijos tarnybos pranešimą
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |