Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Bažnyčia remia permainas Egipte

Mindaugas BUIKA

Aleksandrijos koptų katalikų patriarchas kardinolas Antonijus Nagibas

Popiežius Jonas Paulius II 2000 metais lankosi Egipte. Jį sutiko prezidentas Hosnis Mubarakas

Koptų kardinolo vertinimai

Egipto katalikų dvasinė vadovybė teigiamai sutiko šalyje įvykusias permainas ir paragino gyventojus drąsiai veikti dėl šalies socialinio, ekonominio ir politinio atsinaujinimo. „Egipto Katalikų Bažnyčia prisijungia prie visų lojalių piliečių dėkodama Visagaliam Dievui už nepaprastą sėkmę, kurią Jis suteikė sausio 25-osios sąjūdžio drąsiam jaunimui“, – teigiama vasario 14 dieną išplatintame Aleksandrijos koptų katalikų patriarcho kardinolo Antonijaus Nagibo pareiškime. Jis pripažino, kad sausio pabaigoje, prasidėjus masinėms protesto demonstracijoms, buvo laukta laipsniškų pokyčių, kokie yra numatyti konstitucijoje. Tačiau ryžtingas jaunimas nuėjo savo keliu, todėl 82 metų prezidentas Hosnis Mubarakas, beveik tris dešimtmečius valdęs šalį, buvo priverstas atsistatydinti ir valdžią atidavė Karinei tarybai.

Patriotinio jaunimo minios sukilo dėl perdėtai užsitęsusios neteisingos padėties ir žvelgdamos į priekį siekia „geresnės ir šviesesnės ateities senajai egiptietiškai civilizacijai“, – pažymėjo 60-metis ganytojas, kuris popiežiaus Benedikto XVI buvo paskirtas pagrindiniu pranešėju (generaliniu relatoriu) spalio mėnesį Vatikane vykusiame Artimiesiems Rytams skirtame Vyskupų Sinode. Lapkričio mėnesį Aleksandrijos koptų katalikų patriarchas A. Nagibas buvo Šventojo Tėvo paskirtas į Kardinolų Kolegiją ir pagal amžių tapo vieninteliu regiono kardinolu, galinčiu dalyvauti naujo Popiežiaus rinkimų konklavoje. (Kiti trys Artimųjų Rytų kardinolai yra vyresni nei 80 metų amžiaus, todėl šios teisės nebeturi.)

Egipte, senojoje biblijinėje žemėje, krikščionys gyvena jau beveik du tūkstančius metų, tai yra nuo pirmųjų apaštalų laikų. Dabartiniame Egipte, perėmusiame arabiškąją kultūrą ir turinčiame daugiau kaip 80 milijonų gyventojų, didžiąją daugumą sudaro musulmonai sunitai. Vietinių krikščionių koptų, kurie nuo Visuotinės Bažnyčios atsiskyrė po Chalkedono Susirinkimo V amžiuje ir sudaro savarankišką Bažnyčią, Egipte šiuo metu yra apie 8 milijonus (dešimtadalis šalies gyventojų). Jie yra valdomi Aleksandrijos popiežiaus (taip koptai stačiatikiai vadina savo patriarchą) Šenudos III, kuriam iki 1959 metų atsiskyrimo buvo pavaldi ir 25 milijonus tikinčiųjų turinti Etiopų Bažnyčia. Katalikų misionierių paveikta dalis koptų XVII amžiuje sudarė uniją su Roma ir tokiu būdu susikūrė Koptų Katalikų Bažnyčia. Dabar šiai bendruomenei, turinčiai apie 300 tūkstančių narių, ir vadovauja sostinėje Kaire reziduojantis Aleksandrijos koptų katalikų patriarchas kardinolas A. Nagibas.

Popiežius Šenuda III, kuriam dabar 87 metai ir kuris neseniai sugrįžo po gydymosi Jungtinėse Valstijose, vengė platesnių dabartinės situacijos komentarų. Nors koptai  stačiatikiai aktyviai įsijungė į jaunimo protesto akcijas, senasis Koptų Bažnyčios vadovas ragino juos nusiraminti ir grįžti į namus. Kai kurių stebėtojų nuomone, popiežius Šenuda III buvo netgi prezidento H. Mubarako šalininkas, laikydamas jį atsvara islamiškajam fundamentalizmui, nuo kurio išpuolių pastaruoju metu daug kentėjo ir Egipto krikščionys. (Beje, po sausio 25-osios tokių susidūrimų nebeužfiksuota, kas tik patvirtina musulmonų ir krikščionių jaunimo vieningumą dėl nepakenčiamos diktatūros nuvertimo.) Tuo tarpu koptų katalikų kardinolas A. Nagibas žiniasklaidoje nuolat pabrėžia, kad Bažnyčia palaiko visų egiptiečių „nacionalinį broliškumą“ siekiant naujų visuomeninių permainų.

Tarpreliginių susidūrimų išvengta

Duodamas interviu tarptautinei katalikų žinių agentūrai „Zenit“, kuris buvo publikuotas vasario 11-ąją, tai yra tą pačią dieną, kai atsistatydino prezidentas H. Mubarakas, kardinolas A. Nagibas patvirtino, jog koptai katalikai dalyvavo demonstracijose „kaip Egipto piliečiai, kurie savo šaliai siekia gerovės“. Aleksandrijos patriarchas pažymėjo, jog Katalikų Bažnyčia labai aiškiai išsakė savo poziciją dėl politinio veikimo: dvasininkams tai draudžiama, jei nėra kraštutinio poreikio, tuo tarpu kiti pasauliečiai tikintieji gali pasinaudoti šia savo teise. Kardinolas A. Nagibas džiaugėsi, kad sukilimo metu bendradarbiavo pilietiniai komitetai, karinės pajėgos ir saugumas, stengdamiesi apsaugoti šeimas, privačias ir viešąsias institucijas. Žinoma, neapsieita be žmonių aukų, vandalizmo ir plėšikavimo aktų, dėl kurių Bažnyčia apgailestauja ir kuriuos smerkia.

Vasario 13 dienos pareiškime Egipto Katalikų Bažnyčios vadovas meldė Visagalio gailestingumo „tų kankinių sieloms, kurie atidavė gyvybes dėl šios istorinės dienos skaistumo ir paguodos, ramybės bei globos jų šeimoms. Taip pat meldžiamės, kad žaizdos būtų išgydytos ir kad smurto bei vandalizmo aukos galėtų atgauti tai, kas prarasta ir sunaikinta“. Anksčiau kalbėdamas su JAV katalikų laikraščio „National Catholic Register“ korespondentu kardinolas A. Nagibas pažymėjo, kad per visas sukilimo dienas „visiškai nebuvo išpuolių prieš maldos namus. Nei krikščionys, nei musulmonai neturėjo tikslo naikinti bažnyčių ar mečečių: jų bendri veiksmai buvo nukreipti prieš valdžią, o ne prieš religines mažumas“. Patriarchas taip pat pažymėjo, kad tomis dienomis ir valstybinės Egipto mokyklos, ir visos 170 katalikiškų mokyklų buvo uždarytos, kad būtų apsaugoti vaikai, mokytojai ir tėvai. Tuo metu neveikė ir didžioji dauguma verslo įmonių ir įstaigų, tad tėvai su vaikais galėjo būti kartu namuose ir taip užtikrinti šeimos saugumą. Tačiau, nepaisant visos sumaišties, pamaldos bažnyčiose vyko įprasta tvarka. „Šv. Mišios sekmadieniais buvo celebruojamos visose mūsų bažnyčiose. Žinoma, jose dalyvavo mažiau žmonių nei įprasta, tačiau pakankamai“, – aiškino kardinolas A. Nagibas, priminęs, jog saugumo tarnybos buvo perspėjusios gyventojus nesant būtino reikalo keliauti kuo mažiau. Bendruomeniškumą ir artimus kaimynystės santykius skatino tai, jog režimo pastangomis buvo gerokai sutrikdytas telefoninis ir interneto ryšys, todėl informaciją galima buvo gauti iš „patikimų šaltinių“, artimųjų ir draugų.

Viltis dėl geresnės ateities

Interviu agentūrai „Zenit“ kardinolas A. Nagibas pasakojo, kad buvo susisiekęs su Egipto prezidento administracija. Su pačiu H. Mubaraku telefonu pakalbėti nepavyko, tačiau jo pareigūnams kardinolas perdavė, jog „Katalikų Bažnyčia įsijungia į maldas, kad šis permainų laikotarpis vyktų kuo saugiau“. Bažnyčia parėmė ankstesnius H. Mubarako sprendimus nebekelti savo kandidatūros į prezidento postą būsimuose rinkimuose, sudaryti laikiną vyriausybę pereinamajam laikotarpiui ir padaryti atitinkamas konstitucines pataisas. Su musulmonų dvasiniais lyderiais kardinolui A. Nagibui susitikti nepavyko. Tam, matyt, turėjo įtakos ir krizė tarp Kairo pasaulinio Al Azharo musulmonų sunitų centro ir Vatikano, prasidėjusi po to, kai popiežius Benediktas XVI pasmerkė Naujųjų metų išvakarėse įvykusį teroristinį išpuolį prieš koptų stačiatikių bažnyčią Aleksandrijoje, dėl kurio žuvo daug žmonių.

Šventajam Tėvui vėlesnėse kalbose pareikalavus, kad Egipte būtų gerbiama religijos laisvė ir užtikrintas tikinčiųjų saugumas ir kad tuo turi rūpintis visa tarptautinė bendruomenė, šis pasisakymas tiek šalies islamo sluoksniuose, tiek politikoje buvo klaidingai palaikytas kišimusi į Egipto vidaus reikalus. Dėl to sausio pradžioje nuo 1998 metų vykusį vaisingą dialogą su Šventuoju Sostu laikinai sustabdė ne tik Al Azharo islamo universiteto autoritetinga taryba, bet savo ambasadorę iš Vatikano tuomet atšaukė ir Egipto valdžia. Tikimasi, kad po pastarųjų permainų tarpreliginiai bei tarpvalstybiniai santykiai sugrįš į normalias vėžes, tuo labiau kad Šventojo Sosto apaštališkasis nuncijus Maiklas Fitedžeraldas yra išsamiai paaiškinęs, kad popiežius Benediktas XVI neturėjo intencijų kištis į didžiosios šalies vidaus reikalus.

Viename pastarųjų pasisakymų Šventasis Tėvas pripažino, kad su ypatingu dėmesiu seka jautrią padėtį Egipto žemėje ir meldžia Dievo, kad žemė atgautų ramybę ir taikų sambūvį. Vasario 13 dienos pareiškime koptų katalikų patriarchas A. Nagibas linkėjo, kad visa egiptiečių tauta sutelktai darbuotųsi visuose socialiniuose, ekonominiuose bei politiniuose lygiuose, kad „Egiptas užimtų savo poziciją tarp šiuolaikinių šalių“ ir taptų tikrai civilizuota, demokratine valstybe, grindžiama teisingumo ir lygybės principais, „gerbianti kiekvieno laisvę ir orumą pilietiškumo (o ne religinės priklausomybės) pagrindu“. Kardinolas patikino, jog Katalikų Bažnyčia su visomis savo institucijomis prisidės prie geresnės ateities kūrimo.

© 2011 „XXI amžius“