Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Vatikano ir Rusijos dialogas

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su Rusijos prezidentu Dmitriju Medvedevu. Kairėje – prezidento žmona Svetlana

Akcentuotos vertybės ir dialogas

Popiežiaus Benedikto XVI susitikimo su Rusijos prezidentu Dmitriju Medvedevu rezultatai, be abejonės, turės įtakos ne tik dvišaliam bei ekumeniniam dialogui tarp Šventojo Sosto ir Maskvos stačiatikių patriarchato. Vasario 17 dieną vykusi audiencija pas Šventąjį Tėvą buvo jau antrasis D. Medvedevo apsilankymas Vatikane. Pirmasis, įvykęs 2007-ųjų gruodį, ženklino svarbų etapą: po jo prasidėjo normalus tarpusavio bendravimas tarp Rusijos ir Vatikano apaštališkosios nunciatūros ir ambasadorinės atstovybės lygmenyje. Stebėtojai teigia, kad prezidentas D. Medvedevas kartu su savo pamaldžiąja žmona Svetlana, taip pat dalyvavusia vasario 17 dienos audiencijoje, nori nutiesti kelią ryžtingoms permainoms Katalikų Bažnyčios ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios santykiuose iki galimo popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Kirilo I susitikimo.

Bažnyčia remia permainas Egipte

Mindaugas BUIKA

Aleksandrijos koptų katalikų patriarchas kardinolas Antonijus Nagibas

Koptų kardinolo vertinimai

Egipto katalikų dvasinė vadovybė teigiamai sutiko šalyje įvykusias permainas ir paragino gyventojus drąsiai veikti dėl šalies socialinio, ekonominio ir politinio atsinaujinimo. „Egipto Katalikų Bažnyčia prisijungia prie visų lojalių piliečių dėkodama Visagaliam Dievui už nepaprastą sėkmę, kurią Jis suteikė sausio 25-osios sąjūdžio drąsiam jaunimui“, – teigiama vasario 14 dieną išplatintame Aleksandrijos koptų katalikų patriarcho kardinolo Antonijaus Nagibo pareiškime. Jis pripažino, kad sausio pabaigoje, prasidėjus masinėms protesto demonstracijoms, buvo laukta laipsniškų pokyčių, kokie yra numatyti konstitucijoje. Tačiau ryžtingas jaunimas nuėjo savo keliu, todėl 82 metų prezidentas Hosnis Mubarakas, beveik tris dešimtmečius valdęs šalį, buvo priverstas atsistatydinti ir valdžią atidavė Karinei tarybai.

Lietuva tarptautinės politikos užkulisiuose

Vasario 11 dieną Seime, Kovo 11-osios salėje, vyko konferencijos „Lietuva kelyje į tarptautinį pripažinimą“ pirmoji dalis (antroji dalis vyks rudenį). Konferencijoje pranešimus skaitė Algimantas Kasparavičius, Romualdas Ozolas, Algirdas Jakubčionis, Sigitas Kudarauskas, Darius Žalimas, Bronislavas Genzelis ir kiti. Buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas, nespėjęs parengti pranešimo, pasakė įdomių minčių: „Mūsų partizaniniai karai nežinomi Vakaruose. Apie juos reikia priminti. Tremtys kelia užuojautą, o (partizaninės) kovos kelia pagarbą (tautai)“. Taip pat svarbi ir kita mintis, kad 1990 metų pirmoje pusėje tuometinis Prancūzijos prezidentas Miteranas neformaliame pokalbyje sakė, jog dėl nepriklausomybės paskelbimo ir „trukdymų“ Gorbačiovo politikai reikia „diskvalifikuoti lietuvių tautą“, o po Sausio 13-osios, kai „tauta apgynė savo teisę būti laisva“, nei Miteranas, nei niekas kitas nedrįso priekaištauti Lietuvos apsisprendimui. A. Saudargas neseniai skaitė, kad karo metu Stalinas siekė visas 15 „respublikų“ padaryti Jungtinių Tautų narėmis. Tačiau per Jaltos susitikimą jis jau kalbėjo, kad JT narėmis turi tapti Baltarusija, Ukraina ir Lietuva. Vis dėlto Vakarų politikai tada sovietų okupuotos Lietuvos nesutiko priimti į JT. A. Saudargas sakė, kad gal būtų buvę labai gerai, jeigu tada būtume tapę JT nare – tada 1990 metais būtume tik pratęsę savo narystę.

Minint Ronaldo Reigano 100-metį

Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui p. Barakui Obamai

Jungtinių Amerikos Valstijų administracijai

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Ronaldo Reigano gyvenimo draugei p. Nency Reigan

Visas pasaulis, kovojęs mirtiną kovą su komunizmu už Laisvę ir Nepriklausomybę, su meile prisimena Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Ronaldo Reigano 100-ąsias gimimo metines. Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei.

Neatmetu galimybės, jog teks sėdėti  kalėjime

Gintaras Visockas

Norom nenorom tapau žinomu žmogumi. Daugelis įtakingų Lietuvos leidinių vis dar analizuoja baudžiamąją bylą, kurią man kaip žurnalistui privataus kaltinimo tvarka iškėlė buvęs kandidatas į Prezidento postą Česlovas Jezerskas, o pažįstami teiraujasi, kuo baigėsi mano ir generolo dvikova.

Deja, naujienos kol kas niūrokos. Paskutinioji žinia tokia: neseniai sulaukiau Č. Jezersko laiško, kuriame pateikiamas reikalavimas išimti iš visų leidinių straipsnį „Kuo įdomus Lietuvos Respublikos Prezidento posto siekiantis Česlovas Jezerskas“, o iš knygynų – knygą „Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994–2006“. Kad ir kaip būtų apmaudu, dėl šventos ramybės tenka paklusti šiam Č. Jezersko reikalavimui. Mat Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič ir Vilniaus apygardos teismo kolegija, vadovaujama teisėjo Stasio Lemežio, priėmė man nepalankų sprendimą. Pasirodo, aš, skelbdamas tą rašinį, viešai įžeidžiau buvusį Krašto apsaugos ministerijos generalinį inspektorių, buvusį kandidatą į Lietuvos prezidento postą Č. Jezerską ir už tai, teisėjų manymu, privalau sumokėti 33 tūkst. litų baudą.

Dėl  LR Švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus vykdomos politikos

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo narių pareiškimas

Šalies mokslo ir švietimo sektoriuje ryškėja neigiami reiškiniai, virstantys pavojingomis tendencijomis. Ministru tapus G. Steponavičiui, pirmą kartą atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu šios srities politika pradėta grįsti antivalstybiškai orientuotomis Lietuvos laisvosios rinkos instituto propaguojamomis ekonominio libertarizmo idėjomis. Geriausia pasaulyje sukaupta  šios srities valdymo patirtis ir kvalifikuotų jos ekspertų rekomendacijos sąmoningai ir atvirai ignoruojamos.