Kultūros zona

Atmintis

Skatina mylėti Lietuvą

Benjaminas ŽULYS

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus bendruomenę ir kauniečius sveikina LR prezidentė Dalia Grybauskaitė (centre)

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje

Muziejaus šventėje – ilgamečiai jo darbuotojai

Šiemet Vasario 16-oji Kaune sutapo su dar viena reikšminga data – Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 90-mečiu. Per tą laikotarpį muziejus ne kartą keitė savo išorę, pavadinimą, ekspozicijas, paskirtį.

Visa tai buvo prisiminta Vasario 16-osios išvakarėse įvykusiame muziejaus jubiliejiniame minėjime. Į jį atvyko LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas Arvydas Pocius, Lietuvos kariuomenės ordinaras, vyskupas Gintaras Grušas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kultūros ministerijos, muziejų, kitų šalies žinybų atstovai, Latvijos ir Lenkijos muziejų pasiuntiniai, gausus kauniečių būrys. Susirinkusieji sugiedojo Lietuvos himną, tylos minute pagerbė muziejuje dirbusių ir į amžinybę išėjusių žmonių atminimą.

Muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis papasakojo, kad šis muziejus yra vienas seniausių muziejų Lietuvoje, pradėtas kurti dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms. O oficialioji muziejaus įkūrimo data laikoma 1921 m. sausio 22-oji. Tą dieną buvo pasirašytas potvarkis, skelbęs, kad „kuriamas Karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti būsimoms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę“. Muziejui buvo skirta sena rusų cerkvė ir buvęs Dono pėstininkų pulko maniežas.

Pirmieji eksponatai buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai – iš bermontininkų, lenkų atimtos patrankos, austriškas karabinas, amerikietiškas šautuvas. Iš šių bei kitų eksponatų ir buvo parengta pirmoji ekspozicija. 1921 m. vasario 16 dieną muziejus buvo iškilmingai atidarytas. Jį atidarė prezidentas Aleksandras Stulginskis, pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas.

Pirmuoju simboliu, atspindinčiu Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo idėją, tapo paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Amerikos lietuviai muziejui padovanojo Laisvės varpą, kuris iškilmingomis progomis muziejaus bokšte skamba ir dabar. Varpų skaičius greitai augo, todėl buvo nutarta įrengti karilioną. Sodelyje pastatytas Jono Basanavičiaus biustas, įrengtas fontanas su „dievaičio kaukelio“ skulptūra. Buvo įvestas vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonialas, kurį atlikdavo karo invalidai. 1930 metais, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, muziejui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas ir pašventintas naujojo Karo muziejaus pastato kertinis akmuo,         

Karo muziejumi, jo statyba ir ekspozicijomis ypač rūpinosi brigados generolas Vladas Nagevičius. Jis sakė: „Mums, lietuviams, reikia siekti to, kas aukšta, prakilnu. Svarbu ir namas, į kurį renkamės, bet ir nuotaika, kuri mus apima, nes vaizduoja mūsų tautos praeitį ir kovą už laisvę“.

Vėliau sodelyje buvo pastatyti Povilo Lukšio, Antano Juozapavičiaus, Silvestro Žukausko, kitų Lietuvos didžiavyrių biustai. Muziejuje atidaroma Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta.

1940 metų raudonoji okupacija pakeitė ir Lietuvą, ir Karo muziejų. Iš pastarojo pavadinimo buvo išimtas Vytauto Didžiojo vardas, dingo nemažai prieškariu surinktų eksponatų – pulkų vėliavų, albumų, nuotraukų ir kt., pradėta propaguoti svetima lietuvių tautai ideologija. Laisvės statulos vietoje pastatytas Vinco Mickevičiaus-Kapsuko, Nežinomojo kareivio palaidojimo vietoje – Felikso Dzeržinskio biustai.

Lietuvos atgimimas tapo ir Karo muziejaus atgimimu. Atstatyta Laisvės skulptūra, paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, perlaidotas Nežinomasis kareivis, žuvęs kovose su lenkais, atkurta Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę kripta. Muziejui grąžintas Vytauto Didžiojo vardas, surengtos parodos „Lietuviai tremtyje“, Ribentropo – Molotovo pakto 50-mečiui, „Iš Lietuvos kariuomenės istorijos“ ir kt.

Susigrąžinta dalis eksponatų, sovietinės okupacijos metais išvežtų į Vidaus reikalų ministerijos archyvus. Muziejus praturtėjo ir Lietuvos žmonių per okupacijas išsaugotomis relikvijomis – prieškario kariškių, valstybės veikėjų asmeniniais daiktais, apdovanojimais ir dokumentais. Ypač reikšminga ekspozicija – Dariaus ir Girėno lėktuvas, asmeniniai lakūnų daiktai.

Muziejaus jubiliejaus proga jame buvo atidarytos dvi naujos ekspozicijos. Jas pirmiausia apžiūrėjo prezidentė D. Grybauskaitė. Ekspozicijoje, pavadintoje „Karyba priešistoriniu laikotarpiu“, eksponuojami akmeniniai kovos kirviai, titnaginiai ietigaliai, kauliniai durklai, taip pat – skalvių, kuršių kario aprangos ir ginkluotės rekonstrukcijos, Rėkučių gynybos įtvirtinimo maketas ir daug kitų eksponatų.

Ekspozicija „Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės kariuomenė XIII – XVII amžiuose“  liudija, kad to meto Lietuvos kariai savo ginkluote nesiskyrė nuo aplinkinių kraštų karių. XVI a. pradžioje Lietuvos kariuomenėje pradėjo tarnauti samdiniai – sunkieji pėstininkai iš Vakarų Europos, iš Vakarų Europos atkeliavę husarai, iš Kaukazo priekalnių – petihorai, iš Ukrainos stepių – kazokai. Geriausi jų kariavimo būdai buvo perimami ir toliau tobulinami.

Dabar muziejuje iš viso sukaupta apie 200 tūkst. eksponatų.

Džiugu, kad muziejus yra kiekvieno lietuvio patriotizmo ženklas, visus skatinąs siekti gyvenimo prasmės bei stiprybės. Ministrė R. Juknevičienė sakė, kad muziejaus gyvenimas buvo ir yra pavyzdys dabartinei ir ateinančioms kartoms, paragino pateisinti garbingą Vytauto Didžiojo vardą. Vysk. Gintaras Grušas priminė Lietuvos himno žodžių prasmę –  iš praeities semtis stiprybės, o ypač svarbu, kad tai suvoktų jaunimas. Kauno miesto meras A.Kupčinskas pastebėjo, kad Karo muziejus yra tikra dvasingumo erdvė. Čia nuo seno vyksta svarbūs valstybiniai minėjimai, iškilmės, įvairūs renginiai.

Minėjime įvairių žinybų atstovai apdovanojo muziejaus darbuotojus vardinėmis dovanomis, padėkos raštais. Muziejaus 90-mečio minėjime dalyvavo ir Latvijos bei Lenkijos pasiuntiniai. Susirinkusiesiems koncertavo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos styginių ansamblis.

Kaunas
Kazimiero Dobkevičiaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“