|
Ne tik domėtis įvykiais
Sausio 30 dieną Marijampolėje įvyko Sąjūdžio vietos skyriaus surengta konferencija Darbai Tėvynės naudai ir ataskaitinis susirinkimas. Seimo narys ir Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas kalbėjo apie užsienio šalių įtaką Lietuvos valdininkijai.
Konferencijoje savo rinkimų programą prisistatė TSLKD kandidatas į Seimą Marijampolės vienmandatėje apygardoje Valdas Pileckis. Mokytojas V. Pileckis 23 metus dirbo su jaunimu. Būdamas J. Totoraičio vidurinės mokyklos direktoriumi, jis išsaugojo mokyklos fizinių pratybų aikštę, kurią norėjo pasiglemžti stambieji prekybininkai ir pastatyti ten dar vieną parduotuvę. V. Pilecko nuomone, Seimas turi būti geresnis, jame turi būti daugiau gerų žmonių. Jo nuomone, negalima dirbtinai naikinti tikėjimą, be to, reikia ne vien ginti vaikų teises, bet atkreipti dėmesį ir į moksleivių pareigas.
Dalyviai išklausė dviejų jaunų mokslininkų pranešimus. VU docentė humanitarinių mokslų daktarė Ainė Ramonaitė perskaitė pranešimą Valstybės raida ir mes, kuriame apžvelgė tai, ką nuveikėme per 20 metų. Bendrojo vidaus produkto augimas buvo labiausiai nusmukęs 1994 metais, po to vėl pradėjo augti. Po Nepriklausomybės atstatymo mus ištiko moralinė krizė, kurį laiką apie patriotizmą buvo gėda kalbėti. Žmonės nepasitikėjo vieni kitais, mažai bendravo. Dabar patriotizmas vėl tampa vertybe. Moralinė krizė Lietuvoj baigėsi, bet žmonės nustojo domėtis politika, krito pasitikėjimas Seimu ir Vyriausybe. Mes įsitikinę, kad gyvename blogiau nei Vakarų Europa. Bet ir ten nėra viskas gerai. Politologai ir visuomenė žinias gauna netiesiogiai per žiniasklaidą. Bet iš žiniasklaidos galima susidaryti vaizdą, dažnai neturintį nieko bendra su tikrove. Žmonėms trūksta objektyvios informacijos. Nepavyko sukurti sveikos politinės sistemos. Kad valdžia galėtų normaliai veikti, žmonės turi ja pasitikėti. Sąžiningiems žmonėms nėra jokio motyvo eiti į politiką. Turime pradėti naują persitvarkymą pradėti nuo savęs ir žmonėse skleisti kitokią informaciją.
VU filosofijos studentas Laurynas Peluritis kalbėjo apie užmirštą filosofinį herojų Antaną Maceiną. Gal šitą lemia tai, kad, anot A. Šliogerio, paprasto piliečio akyse tarp abstrakčiojo meno ir filosofijos nėra jokio skirtumo. Tiek sovietinis Rytų pasaulis, tiek liberalusis Vakarų pasaulis nėra palankūs krikščioniškajai filosofijai. Svarstymai apie A. Maceinos filosofiją nepatogūs kai kurioms politinėms grupėms. Filosofai, pavyzdžiui, L. Donskis, dažnai A. Maceiną pavadina fašistu. Buvo vilčių, kad atėjus laisvei, ateis ir laimė. Dabar visuomenė jaučiasi pavargusi nuo laisvės. O juk žmogus yra pasmerktas be perstojo kopti į kalnus ir siekti laisvės ir laimės. L. Peluritis pažymėjo, kad be A. Maceinos nuskursta mūsų intelektualinė erdvė. Konferencijoje dalyvavo A. Maceinos brolis Viktoras Maceina (kun. Remigijus Maceina brolio sūnus yra Liudvinavo klebonas).
Konferencijoj buvo prisiminta Ada Urbonaitė vienuolė sesuo Benvenuta, okupacijų metais dauginusi ir platinusi A. Maceinos kūrybą.
G. Trimakaitė pateikė skyriaus ataskaitą už dvejus metus. Ką Sąjūdis veikia? Sąjūdis stebi ir bando užpildyti tai, ko trūksta. Stengiasi pamatyti kitų gerus darbus ir už juos padėkoti, įteikti apdovanojimus. Skyrius organizuoja kultūrinius renginius, ekskursijas.
Renginyje savo darbus parodė karikatūristas Rytis Daukantas. Buvo ketinta surengti parašų rinkimą paremti Vyriausybės biudžetinei politikai, bet sumanymas liko neįgyvendintas. Liko neįvertinti įvykiai Marijampolės Kalvarijos policijoje
Marijampolietis Prūselaitis priekaištavo, kad Sąjūdžio skyriaus nariai susirenka tik pasišnekėti. Jo nuomone, Sąjūdis turi būti kovingas toks, koks buvo Atgimimo metais.
Iš tikro, Sąjūdis turėtų būti pastebimas, užsiimantis ne tik įvykių stebėjimu, bet ir ieškantis būdų atsiliepti į tuos įvykius.
Aleksandras JAKUBONIS
© 2011 XXI amžius
|