Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nepriklausomybės
    dienos minėjimai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Prisimintas kun. Juozas Zdebskis

Šv. Mišių auka

Minėjimas po šv. Mišių

ŠLAVANTAI. Vasario 12 dieną Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnytėlėje Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas su kunigais: Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleriu teol. dr. Žydrūnu Kulpiu, Šlienavos klebonu kan. emeritu Vytautu Vaičiūnu, Ilguvos klebonu Vytautu Sakavičiumi, Seinų (Lenkija) vikaru Bernardu Augaičiu, Aleksoto vikaru Mindaugu Martinaičiu ir Viliumi Sikorskiu aukojo šv. Mišias už kunigą Juozą Zdebskį. Vyskupas kalbėjo, kad Šlavantų parapijoje kun J. Zdebskis dirbo daugiau kaip 11 metų, palaidotas Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje. Tai simboliška, kad paminėti kunigo žūties metines čia susirinko parapijiečiai, jo aukotos meilės ir darbų tęsėjai, kunigai, vienuolės. Vyskupas J. Kauneckas homilijoje prisiminė su kun. Juozu praleistus bendrystės momentus, jo veržimąsi į misijas, Eucharistijos bičiulių lankymą Ukrainoje, Kazachstane, Turkmėnijoj ir kitur, jo vedamas rekolekcijas vienuolėms. Vyskupas prisiminė savo vikaravimo metus Telšiuose, kur tada dar inžinierius V. Vaičiūnas įrengė atsarginį spausdinimo aparatą. Žinoma, juo neteko pasinaudoti. Pasitarnavo kitas, laikytas Panevėžyje, ses. O. Pranckūnaitės buto vonioje. Juo sesuo atspausdino 40 egzempliorių knygų, kurias būsimasis vyskupas išplatino kunigų seminarijoje besimokantiems klierikams. Kun. Juozas ypač rūpinosi ligonių lankymu. Ieškojo tų, kurie savo nekaltą kančią aukojo kartu su Jėzaus kančia ir prašė jų melstis už Lietuvą. Vyskupas prašė maldininkų ir šiandien nenustoti melstis. Tik jis dar klausė: „Ką pasakytų kun. Juozas, matydamas šiandieninę Lietuvą? Ką pasakytų, kad net 14-metis vaikas tampa žudiku? Kas vyksta šeimose, mokyklose? Juk šeimos – būsimų tragedijų sankaupa. Deja, tokios šeimos jau tampa normaliomis. O kai kurie „protingi“ seimūnai, net ir partnerius, homoseksualus nori vadinti šeima.“ Vyskupas apgailestavo, kad dabar mokyklose, darbovietėse nepriimta kalbėti apie Dievą... Kun. Juozas pasakytų, jog „šitokia visuomenė turi žlugti.“

Vyskupas J. Kauneckas papasakojo apie savo apsilankymą socializacijos centre, kuriame gyvena vaikai. Jie ne nusikaltėliai, jie – mūsų visuomenės brokas. Jiems reikia mūsų, reikia Dievo. Tik mums Jį reikia ten nešti. Šiandien didžiausias bėda – netikėjimas. Vyskupas ragino atsižvelgti į tai, o tai ir bus mūsų atsiliepimas į kun. Juozo troškimą. Po šv. Mišių buvo sugiedotas Lietuvos himnas, rodomos skaidrės apie kun. Juozo gyvenimą, veiklą, klausomasi jo kalbos įrašų... Medžiagą paruošė ir pristatė parapijiečiai Mindaugas Kavaliauskas ir Danutė Pankevičienė.

Klebono kun. Tadeus Vallian bei Pastoracinės tarybos vardu 21 svečiui, bendravusiam su kun. J. Zdebskiu, rėmusiam jo veiklą, ėjusiam  kartu per gyvenimo išbandymus, buvo įteiktos padėkos. Paskui prisiminimais dalijosi kunigo bendraminčiai: ses. Nijolė Sadūnaitė, ses. Marytė Vitkūnaitė, J. R. Žibūda.

Plačiau pristatysiu ses. Birutės Žemaitytės liudijimą. Ji kiekvienoje susitikimo vietoje atverčia vis naujus išbandymų, kančios ir aukos kupinos bendrystės kelionės su kun. J. Zdebskiu lapus. Šešis kartus su kunigu sesuo buvo išvykusi į misijas. Tik su Dievo pagalba nykiais tuneliais išvedė ir, padedant kitiems medikams, išgelbėjo kunigą iš saugumo nagų nuo jų sukurpto šmeižto, o vėliau gydė, slaugė. Prisiminė žodžius, kai po cheminio nudeginimo kun. Juozas ses. Birutei pasakė: „Rytoj nuo manęs nusigręš visa Lietuva. Kas patikės?..“ Birutė paragino bėgti, kunigas sutiko ir Dievas padėjo... Nors po to gydytoja turėjo darbe daug nemalonumų. Ji papasakojo ir apie kun. Vincento Jalinsko dvasinę paramą kun. Juozui, kuris iš bažnyčios sakyklos ragino žmones netikėti šmeižtu. Priminė kun. Juozo padarytus tris įžadus: „Niekada dėl nieko nesiteisinti“; „Viską rinktis, kas sunkiau“; „Visiškas pasiaukojimas Švč. M. Marijai.“

Ses. Birutė kalbėjo, jog iš jos brolio, likusio vienintelio gyvo  kun. Juozo tragedijos liudininko, vis reikalaujama avarijos detalių liudijimo . Brolis tada buvo praradęs sąmonę, patyrė galvos traumą ir neprisimena, kaip ta avarija įvyko. Anksčiau kelis kartus brolis prašė leisti tai paaiškinti, bet jam žodžio nesuteikė. O juk ses. Birutė ir savo sunkiai sužeistą brolį, kaip ir kunigą, „pagrobė“ iš ligoninės ir jis „kaltas tik tuo, kad liko gyvas...“

Ses. Birutė Žemaitytė padėkojo šlavantiškiams už kun. J. Zdebskio pagerbimą ir padovanojo Bažnyčiai ant drobės pieštą kunigo paveikslą.

Kan. V. Vaičiūnas papasakojo keletą epizodų iš kun. Juozo tarnystės Šlavantų parapijoje ir padeklamavo B. Brazdžionio eilėraštį. Kanauninkas ragino save, kaip ir kun. Juozas, pasivesti Dievo valiai ir Švč. M. Marijos globai ir aukoti savo kančią už tautos ateitį, už nusidėjimus.

Šv. Mišių metu giedojo Kauno mišrus choras „Diemedis“ (vadovė J. Kulikauskienė), visiems svečiams ir tikintiesiems padėkojęs klebonas kun. T. Vallian pakvietė į agapę Tomkevičių sodyboje „Rasa“.

Prie šventoriuje pastatyto paminklo visi sugiedojo „Viešpaties Angelą“ ir „Marija, Marija...“

Alvyra Grėbliūnienė

© 2011 „XXI amžius“