Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nepriklausomybės
    dienos minėjimai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Paskelbta Jono Pauliaus II beatifikacijos programa

Mindaugas BUIKA

Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II

Iškilmės truks tris dienas

Su didžiuliu susidomėjimu laukiant Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II numatyto paskelbimo Bažnyčios palaimintuoju, Vatikane buvo pristatyta net tris dienas truksiančių iškilmių programa. Dievo Gailestingumo sekmadienį, gegužės 1 dieną, popiežius Benediktas XVI Romoje pats vadovaus savo pirmtako beatifikacijos šv. Mišioms. Pamaldos vyks Šv. Petro aikštėje ir jose galės dalyvauti visi norintys, kurių, atvykusių iš viso pasaulio, matyt, bus daug. Siekiant didesnio saugumo ir tvarkos, įėjimus į aikštę ir jos prieigas prižiūrės policijos pajėgos.

Šifruokime Dievo Karalystės kodą

Kun. Vytenis Vaškelis

Kas gi yra Dievo Karalystė ir Jo teisumas, kurių ieškojimas yra aukščiausias kiekvieno krikščionio prioritetas (Mt 6, 33)? Kad atrastume šiuos dalykus, Jėzus mus moko per daug nesirūpinti savo gyvybe, valgiu, drabužiu ir ateinančios dienos reikalais. Jei, pasak vieno teologo, „pasaulio rūpesčių trejybė“ – ką valgysime, ką gersime, kuo vilkėsime – mūsų gyvenime užima daugiau laiko, dėmesio ir pastangų nei jie yra verti, tada esame panašūs į tuos pagonis, kurie „girdamiesi esą išmintingi, tapo kvaili“ (Rom 1, 22). 

Paminėjo vyskupą, Vasario 16-osios signatarą

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas 

Telšių Katedroje, Vasario 16-osios minėjime Klieriko Antano ŠNEIDERAIČIO nuotrauka

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 93-iąsias metines Telšiuose vykusiuose renginiuose buvo prisiminta Lietuvos istorija ir valstybingumo atkūrimo raida. Prieš šv. Mišias telšiškiai rinkosi Nepriklausomybės aikštėje. Čia vyko minėjimas, kalbėjo miesto vadovai, istorikai. Padėkos už Lietuvos laisvę šv. Mišių koncelebracijai Telšių Katedroje vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, dalyvavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. J. Šiurys, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. R. Saunorius, vicekancleris kan. D. Gatautas, sekretorius kun. M. Ramanauskas, apašt. prot. jubil. J. P. Gedgaudas, mons. jubil. V. S. Brazdeikis, mons. jubil. J. Gedvila, Telšių kunigų seminarijos vicerektorius kun. V. Ačas, prefektas kan. A. Sabaliauskas, Telšių vyskupijos licėjaus direktorius kun. A. Mačius, Telšių Katedros klebonas kun. T. Šeputis. Sakydamas pamokslą Telšių vyskupas priminė, jog šios Katedros kriptoje ilsisi pirmasis Telšių vyskupas, Vasario 16-osios akto signataras Justinas Staugaitis, o sakydamas pamokslą Telšių ganytojas kalbėjo apie šiandienines Lietuvos problemas ir kvietė susitelkti, įnešti savo indėlį kuriant Lietuvą. Atsakomybe privalo dalintis visi ir prisiimti ją už mūsų tautos ir valstybės ateitį. Vyskupas kvietė melstis už tėvynę Lietuvą ir mūsų valstybės ateitį.

Žemėje mes visi – ne angelai

Kanauninkas Robertas Pukenis

Čia pat rinkimai į savivaldybių tarybas. Už ką derėtų balsuoti? Kokiomis partijomis galima pasitikėti, o kurių pažadus būtina ignoruoti? Ar žmonėms įmanoma nūnai „atskirti pelus nuo grūdų“? Kaip į politiką ir į rinkimus derėtų žiūrėti Bažnyčios tarnams? Ar dera kunigams komentuoti politikų žingsnius? Mūsų pašnekovas – kanauninkas, bažnytinės ir civilinės teisės daktaras, italų civilinės teisės dr. teologijos lic. docentas Robertas PUKENIS. Jį kalbina žurnalistas Gintaras Visockas.

Pagerbti už laisvę kovojusieji kurkliečiai

Užunvėžiuose, Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kairio tėviškėje

Pasitikdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną šauliai, kaip ir kiekvienais metais, suorganizavo žygį į Kurklių kraštą. Pirmiausia Užunvėžių kaime anykštėnai pagerbė inžinieriaus, politiko, pedagogo, švietėjo ir visuomenininko, 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Stepono Kairio (1878–1964) atminimą. Čia, šalia koplystulpio, pastatyto signataro tėviškėje, kartu su šauliais S. Kairio atminimą pagerbė ir Anykščių rajono savivaldybės vadovai, rajono tarybos nariai, Lietuvos socialdemokratų partijos Anykščių skyriaus nariai. Ta proga Kurklių seniūnijos seniūnas Algimantas Jurkus prisiminė kai kuriuos žymaus kraštiečio gyvenimo faktus, jo atminimo saugojimą gimtajame Kurklių krašte.

Minėjo valstybės atkūrimą

Vajasiškio bendruomenės žmonės mini Vasario 16-ąją

Vasario 16-ąją Vajasiškyje šv. Mišias minint nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą aukojo kun. Kęstutis Palepšys. Padėkoję Dievui už Nepriklausomybę ir Laisvę šiltuose Vajasiškio bendruomenės namuose pratęsėme šventę.

Minėjimą pradėjo mokytoja Inga Gikienė. Ji priminė, koks sunkus buvo kelias į Nepriklausomybę – pradedant 1863-iųjų sukilimu, knygnešių pasiaukojimu, rašto atgavimu. Moksleiviai Lukas, Paulius, Diana paskaitė eilių, skirtų Vasario 16-ajai.

Inauguruotas rektorius

Džiuljeta Kulvietienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovybė Kauno Arkikatedroje Bazilikoje. Antras iš kairės – rektorius prof. Remigijus Žaliūnas

Kauno Arkikatedroje Bazilikoje aukotos šv. Mišios už Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) ir jo rektorių prof. Remigijų Žaliūną pastarojo inauguracijos proga.

Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo vyskupas Jonas Ivanauskas, LSMU kapelionas Artūras Kazlauskas, Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas Stasys Kazėnas ir seminarijos prefektas, arkivyskupijos Jaunimo centro kapelionas Kęstutis Genys, Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius, „Marijos radijo“ programų direktoriaus pagalbininkas kunigas Nerijus Šmerauskas, patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Prisimintas kun. Juozas Zdebskis

Šv. Mišių auka

ŠLAVANTAI. Vasario 12 dieną Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnytėlėje Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas su kunigais: Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleriu teol. dr. Žydrūnu Kulpiu, Šlienavos klebonu kan. emeritu Vytautu Vaičiūnu, Ilguvos klebonu Vytautu Sakavičiumi, Seinų (Lenkija) vikaru Bernardu Augaičiu, Aleksoto vikaru Mindaugu Martinaičiu ir Viliumi Sikorskiu aukojo šv. Mišias už kunigą Juozą Zdebskį. Vyskupas kalbėjo, kad Šlavantų parapijoje kun J. Zdebskis dirbo daugiau kaip 11 metų, palaidotas Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje. Tai simboliška, kad paminėti kunigo žūties metines čia susirinko parapijiečiai, jo aukotos meilės ir darbų tęsėjai, kunigai, vienuolės. Vyskupas J. Kauneckas homilijoje prisiminė su kun. Juozu praleistus bendrystės momentus, jo veržimąsi į misijas, Eucharistijos bičiulių lankymą Ukrainoje, Kazachstane, Turkmėnijoj ir kitur, jo vedamas rekolekcijas vienuolėms. Vyskupas prisiminė savo vikaravimo metus Telšiuose, kur tada dar inžinierius V. Vaičiūnas įrengė atsarginį spausdinimo aparatą. Žinoma, juo neteko pasinaudoti. Pasitarnavo kitas, laikytas Panevėžyje, ses. O. Pranckūnaitės buto vonioje. Juo sesuo atspausdino 40 egzempliorių knygų, kurias būsimasis vyskupas išplatino kunigų seminarijoje besimokantiems klierikams. Kun. Juozas ypač rūpinosi ligonių lankymu. Ieškojo tų, kurie savo nekaltą kančią aukojo kartu su Jėzaus kančia ir prašė jų melstis už Lietuvą. Vyskupas prašė maldininkų ir šiandien nenustoti melstis. Tik jis dar klausė: „Ką pasakytų kun. Juozas, matydamas šiandieninę Lietuvą? Ką pasakytų, kad net 14-metis vaikas tampa žudiku? Kas vyksta šeimose, mokyklose? Juk šeimos – būsimų tragedijų sankaupa. Deja, tokios šeimos jau tampa normaliomis. O kai kurie „protingi“ seimūnai, net ir partnerius, homoseksualus nori vadinti šeima.“ Vyskupas apgailestavo, kad dabar mokyklose, darbovietėse nepriimta kalbėti apie Dievą... Kun. Juozas pasakytų, jog „šitokia visuomenė turi žlugti.“

Aukštosios Panemunės bažnyčioje tarnavo 35-erius metus

A†A kan. jubil. Pranas liutvinas
(1927 05 23 – 1950 09 24 – 2011 02 14)

Kan. Pranas Liutvinas minint kunigystės 50-metį Sutkuose Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Vasario 14 dieną sužinojome, kad eidamas 84-uosius metus Kaune mirė 35-erius metus Aukštosios Panemunės parapijoje dirbęs kanauninkas jubiliatas Pranas Liutvinas.

P. Liutvinas gimė 1927 m. gegužės 23 d. Sutkų kaime (Šakių r.). Jis buvo antras vaikas šešių sūnų ūkininkų šeimoje. Mokėsi Žeimio pradžios mokykloje Morkų ir Sutkų kaimuose, Kriūkų septynmetėje, vėliau – Šakių „Žiburio“ ir Vilkijos gimnazijose, o baigė karo metais į Lukšius perkeltą „Žiburio“ gimnaziją. Vaikystėje P. Liutvinas matė kaimynystėje gyvenusio Sutkų klebono kun. Juozo Pilipaičio pasiaukojimą parapijiečiams, didžiulį darbą, atliktą pasiryžus pirmaisiais okupacijos metais pastatyti naują mūrinę bažnyčią. 1939 m. rugsėjo 10 dieną vysk. Mečislovas Reinys pašventino naujos šventovės pamatus, o darbai buvo tęsiami ir sunkiomis karo sąlygomis – iki pat sovietų okupacijos. Visa tai matydamas dorų katalikų sūnus P. Liutvinas, sekdamas savo klebono pavyzdžiu, apsisprendė siekti kunigystės ir 1946 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją.

Naujųjų viduramžių grėsmė

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuva atsidūrė Europos Sąjungos dugne. Lietuvoje vidutinio darbo užmokestis – 1 647, Graikijoje – 5 225, Vokietijoje 7 828, Didžiojoje Britanijoje – 8390, Suomijoje – 9 101 litai. Pagal šį rodiklį Lietuva atsidūrė greta Bulgarijos ir Rumunijos, kuriose vidutinis darbo užmokestis žemiausias. Tiesa, šiose Balkanų valstybėse maisto prekių ir kai kurių paslaugų kainos mažesnės, čia pigesnis ir kuras. Be to, Lietuvoje didžioji dauguma dirbančiųjų gauna 670–1200 litų atlyginimus ir jiems apie vidutinį darbo užmokestį telieka tik pasvajoti.

Savivaldos agonija

Saulius Stoma

Nors iki savivaldos rinkimų dar likę keletas dienų, esminis rezultatas jau aiškus. Ir tiesą pasakius, jis apgailėtinas. Optimistų viltys nepasiteisino. Naujai išrinktos tarybos nelabai kuo skirsis nuo senųjų. Gal tik koalicijų dėliojimo sumaišties bus dar daugiau.

Iš kur toks išankstinis pesimizmas? Jį skatina pilka rinkimų kampanija ir tikros alternatyvos stoka. Nuosmukio lygį geriausiai parodo rinkiminės Antano Šampano vestuvės. Tačiau ir tradicinės politinės jėgos didele dalimi kliaujasi į sąrašus sukaišiotais „vestuvių generolais“, kurių darbo reali savivalda taip ir nepamatys.