Aptarti katalikų ir žydų dialogo rezultatai ir perspektyvos
Mindaugas BUIKA
Pavyko įveikti nepasitikėjimą
Vasario 27 kovo 2 dienomis Paryžiuje tarptautinis katalikų ir žydų ryšių komitetas savo 21-ajame susitikime aptarė abiejų religijų dialogą, besitęsiantį daugiau kaip keturiasdešimt metų, ir naujas perspektyvas bei iššūkius jo plėtrai. Šios struktūros, kurioje bendradarbiauja Šventojo Sosto religinių santykių su žydais komisija ir iš įvairių pasaulio žydų organizacijų sudarytas Tarptautinis žydų komitetas, baigiamojoje susitikimo deklaracijoje pažymima, kad 1970 metais įkurto Tarptautinio ryšių komiteto darbų sėkmę nulėmė Vatikano II Susirinkimo dekretas Nostra Aetate, radikaliai atnaujinęs Katalikų Bažnyčios santykius su nekrikščionių religijomis.
Sveikindamas konferencijos delegatus Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Andre Ventrua pripažino, kad pastarojo pusės šimtmečio istorija padėjo įveikti iš praeities paveldėtą įtarumą bei kitas šmėklas, kurios labai slėgė abipusius santykius. Padaryta didelė pažanga gerinant tarpusavio santykius bei įsipareigojant kartu veikti dėl pasaulio pagerinimo. Mes aiškiai pasakėme, jog katalikų tikslas nėra atversti žydus, kaip kad ir žydų tikslas nėra atversti katalikus, kalbėjo Paryžiaus kardinolas. Mes stiprinome sąmoningumą dėl to, kas mus vienija ir kas mus skiria ir kokiu būdu mūsų bendros šaknys Senajame Testamente dabar gali lemti bendrą veikimą visuomenėje.
Ganytojas taip pat pripažino, kad antisemitizmas dar toli gražu nemirė, todėl laikas nuo laiko būtina pabrėžti, kad šios apraiškos yra nuodėmė prieš Dievą ir žmoniją. Taip pat yra svarbus kitas žingsnis, kad žydų ir katalikų susitaikymas būtų ne tik jų religinių lyderių reikalas, bet ir apimtų plačius visuomenės sluoksnius. Šie santykiai turi apimti kuo didesnį skaičių mūsų bendruomenių narių. Tarpreliginio dialogo turtai ir patyrimas turi būti geriau pažįstami parapijose ir mokyklose, sakė kardinolas A. Ventrua. Šiuo tikslu, kaip nurodoma susitikimo baigiamojoje deklaracijoje, prieš jo pradžią tris dienas vyko abiejų tikybų jaunų žmonių sąskrydis. Jiems buvo suteikta galimybė tiesiogiai bendraujant aptarti dialogo iššūkius įvairiose pasaulio dalyse, pateikti jaunatviškas įžvalgas ir naujas bendradarbiavimo idėjas.
Nostra Aetate lieka kompasu
Pagrindinę kalbą Paryžiaus konferencijoje sakęs Šventojo Sosto religinių ryšių su žydais komisijos pirmininkas šveicaras kardinolas Kurtas Kochas, peržvelgdamas pastarųjų dešimtmečių dialogo nueitą kelią, pripažino, kad jo sėkmę galima vadinti dideliu stebuklu ir Šventosios Dvasios vaisiumi. Per praėjusius 40 metų buvo įveikta daugybė prietarų ir priešiškumų, siekiant susitaikymo ir bendradarbiavimo, užmegzti asmeniniai draugystės ryšiai, kurie dialogą dar labiau praturtino. 1965 metais paskelbtas dekretas Nostra Aetate, anot kardinolo K. Kocho, ir toliau lieka mūsų dialogo Magna Charta, tai yra kompasu, nurodančiu kryptį naujų uždavinių įgyvendinimui. Vatikano atstovas pažymėjo, kad dialogas su žydų pasauliu nėra kokia prabanga ar pasirinkimo galimybė, kurią galima būtų ignoruoti. Šis dialogas tiesiog yra mūsų krikščioniškojo tapatumo pati esmė, štai kodėl kalbama apie įsipareigojimą.
Atkreipęs dėmesį į naujuosius bendrus iššūkius, kardinolas K. Kochas pabrėžė būtinumą ginti religijos laisvę pasaulyje. Šiuose darbuose būtina atmesti kiekvieną antisemitizmo, antikatalikiškumo formą, taip pat Vakarų sekuliarizuotoje visuomenėje stiprėjantį priešiškumą krikščionybei. Žinoma, pastaraisiais mėnesiais žvilgsniai pirmiausia krypsta į Artimuosius Rytus, kur krikščionių mažuma patiria diskriminavimą, smurtą, netgi žudynes. Priminęs statistinius duomenis, kad krikščionys yra labiausiai persekiojama religinė grupė pasaulyje, kardinolas K. Kochas pažymėjo, kad jiems ypač reikalingas visų tikybų religinių lyderių solidarumas. Žydai ir krikščionys turi kartu pakelti savo balsą, ginant tuos, kurie yra persekiojami dėl religinių priežasčių, kad ir kur jie gyventų, kad ir kokias religines tradicijas išpažintų. Tai turėtų būti mūsų bendras uždavinys duoti aiškų ir viešą solidarumo ir maldos signalą už mūsų brolius ir seseris, esančius sunkiose situacijose, baigdamas pabrėžė Bažnyčios hierarchas.
Naujų permainų iššūkiai
Kaip tik tie naujieji sunkiai numatomų permainų iššūkiai ir buvo akcentuoti Paryžiaus konferencijos baigiamojoje deklaracijoje. Taip pat pripažinta bendra katalikų ir žydų religinė pareiga padėti palengvinti skurdo, neteisingumo, diskriminacijos ir visuotinių žmogaus teisių paneigimo globalines pasekmes. Susitikimo dalyviai šiuo atžvilgiu ypatingą dėmesį atkreipė į jaunąją kartą, kad ji turėtų tikrą laisvę ir pilnutinį dalyvavimą savo visuomenių gyvenime. Deklaracijoje nurodoma, jog dabartiniai įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose patvirtina, kad milijonai jaunų žmonių trokšta oraus ir laisvo gyvenimo. Čia, kaip ir kitose pasaulio dalyse, religinės mažumos patiria diskriminaciją kartu su religijos laisvės suvaržymais ir žmogžudystėmis.
Konferencijos pranešėjai išreiškė gilų liūdesį dėl nuolat pasitaikančių smurto ar terorizmo aktų Dievo vardu, įskaitant išpuolius prieš krikščionis bei raginimus sunaikinti Izraelio valstybę, konstatuojama deklaracijoje, nurodant į radikalaus politizuoto islamizmo apraiškas. Kiekvienas smurto aktas, atliekamas religijos vardu, yra apgailėtinas ir smerktinas, kaip tikros bendrystės su Dievu prigimties iškreipimas. Dokumento pabaigoje Tarptautinio katalikų ir žydų ryšių komiteto nariai patvirtina įsipareigojimą kartu darbuotis dėl Artimųjų Rytų regiono ir viso pasaulio taikios ateities, skatinant dialogą ir bendradarbiavimą sprendžiant ne tik religinius, bet ir socialinius bei etinius klausimus. Deklaracijoje pabrėžta, kad žydų ir krikščionių geri santykiai kiekviename lygyje ir visose situacijose gali daug prisidėti prie bendros visuomeninės darnos stiprinimo.
Susitikimo metu buvo parodyti kai kurie praktiniai bendrų idėjų ir susitaikymo ženklai. Dalyviai pasodino ąžuoliuką Rainsy miestelyje, pagerbdami 2006 metais antisemitų nukankinto jauno žydo Ilano Halinio atminimą, aplankė Šoa muziejų Paryžiuje, pagerbdami žydų genocido Antrajame pasauliniame kare aukas. Prancūzijos žydų organizacijų tarybos pirmininkas Ričardas Praskieris pranešė, kad Izraelyje kuriamas memorialas, skirtas prieš kelerius metus mirusiam Paryžiaus kardinolui Žanui Mari Liustižė. Šis iš žydų šeimos kilęs ir jaunystėje į katalikybę atsivertęs hierarchas daug prisidėjo skatinant abiejų religijų dialogą.
© 2011 XXI amžius
|