Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Valstybės perspektyvos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje paminėtos nepriklausomos valstybės atkūrimo 21-osios metinės. Toks laiko tarpas valstybės istorijoje yra pakankamai ilgas, kad galėtume įvertinti, kokios permainos įvyko. Galime pasidžiaugti bent daline žodžio, susirinkimų laisve. Katalikų Bažnyčios bei kitų krikščioniškų konfesijų veiklai jau netrukdoma. Tačiau Lietuvai labai pakenkė 2008 metų pabaigoje pasireiškusi ekonominė ir finansinė krizė. Ir čia vėlgi reikia ieškoti gilesnių šios krizės šaknų, nes kai kuriose kaimyninėse valstybėse krizės poveikis jau neutralizuotas, o Lietuvoje vis dar jaučiamas didžiulis nuosmukis. Tenka konstatuoti, kad tokia gili krizė Lietuvą ištiko dėl įsigalėjusios korupcijos. Būtent dėl didžiulės korupcijos įvyko daugelis neigiamų procesų, dėl korupcijos vis dar nesukūrėme teisinės valstybės. Teisinę valstybę sukurti įmanoma, ir tai priklauso tiek nuo atsakingų valstybės pareigūnų, tiek nuo pilietinių judėjimų narių bei visų Lietuvos likimui neabejingų piliečių pastangų. Reikia pastebėti, kad pastaruoju metu Lietuvos generalinis prokuroras D.Valys imasi ryžtingų veiksmų ir pradeda valyti korumpuotą prokuratūros sistemą – postą prarado ir vienas įtakingiausių Generalinės prokuratūros pareigūnų, buvęs KGB darbuotojas A. Stepučinskas bei dar keli abejotina veikla pagarsėję prokurorai. Šios permainos savalaikės, nes Lietuvos teisėsaugoje klestėjusi korupcija ir teisinis nihilizmas jau griovė valstybės pamatus. Taip, būtent su KGB susiję prokurorai ir juos remiantys oligarchų bei pedofilų klanai apgriovė valstybę. O štai nusikalstamo „valstybininkų“ klano atstovų kaltinimai judėjimo „Drąsiaus kelias“ nariams, kad jie neva griauna valstybės pamatus, ir juos remiančių pilietinių judėjimo atstovų ir politikų pravardžiavimas „garliaviniais“ ir kedofilais – yra tiesiog fantasmagoriški pasityčiojimai. Juk 2004–2006 metais Lietuvoje įsigalėjęs nusikalstamas „valstybininkų“ klanas įsuko didžiulės korupcijos ratą, organizavo stambias aferas, grobstė valstybės biudžeto lėšas, o kai kurie šio klano nariai trukdė tirti rezonansinę Kauno pedofilijos bylą. Šios bylos sužlugdymas ir iki šiol netiriamas kovotojo su pedofilija D. Kedžio nužudymas yra akivaizdūs didžiulės korupcijos ir teisinio nihilizmo pavyzdžiai.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija

Seimo pirmininkė Irena Degutienė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją įteikė VDU mokslo darbuotojui Kęstučiui Bartkevičiui

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines Seimo pirmininkė Irena Degutienė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros mokslo darbuotojui Kęstučiui Bartkevičiui įteikė 2011 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. Įteikimo ceremonijoje dalyvavo Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos nariai, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai, Seimo kancleris Jonas Milerius, 2010 metų stipendijos laureatė Vilma Bukaitė, kiti garbūs svečiai. Praėjusių metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė Vilma Bukaitė pristatė tyrimo rezultatus ir 2010 metų veiklos mokslinius pasiekimus.

Interpeliacija energetikos ministrui nepavyko

Kovo 10-ąją Seimo narys Valentinas Mazuronis, atstovaujantis 70-čiai Seimo narių, pateikė interpeliaciją energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Kaip žinoma, sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus.  Parlamentarai, vadovaudamiesi Konstitucijos 61 straipsniu ir Seimo statuto 219 straipsnio pirmąja dalimi, teikdami interpeliaciją energetikos ministrui pareikalavo atsakyti į 25 klausimus, susijusius su naująja Visagino atomine elektrine, gyventojams arba sodų bendrijoms priklausančiais elektros tinklais, elektros energijos tiekėjų pelno reguliavimu, dujų saugyklos statyba, Dujų direktyvos įgyvendinimo būdu, elektros energijos tiekimo birža, Energetikos ministerijos teisinių ir konsultacinių paslaugų pirkimu, radioaktyvių branduolinių atliekų saugykla, atsinaujinančios energijos projektų plėtojimu.

Mirė Kauno miesto tarybos narys Z. Baikštys

Penktadienį Kaune nuo sunkios onkologinės ligos mirė miesto tarybos narys gydytojas Zenonas Baikštys. Šių metų liepos 21-ąją jam būtų suėję 60 metų.

Z. Baikštys gimė Bučiūnuose, Joniškio rajone. 1975 metais baigė Kauno medicinos institutą. Dirbo įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose, nuo 1987-ųjų dirbo Kauno 3-iojoje ligoninėje, vadovavo Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriui.