Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Žemaičių vyskupai

Benjaminas ŽULYS

Paminklinės lentos autorius skulptorius Alfonsas Vaura

Švietėjas, blaivybės nešėjas

Rašytojas, istorikas, švietėjas, vienas iš knygnešystės organizatorių, blaivybės sąjūdžio organizatorius, Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, Varnių kunigų seminarijos rektorius Motiejus Valančius buvo pirmasis Žemaičių vyskupas, kilęs iš valstiečių. Dėl savo kilmės, tauraus būdo, plačiašakės ir pasiaukojamos visuomeninės veiklos buvo labai gerbiamas ir populiarus. Vasario 28 dieną sukako 210 metų nuo jo gimimo. Po kelių dienų jo vardu pavadintoje gatvėje, ant namo, kuriame jis gyveno ir dirbo, atidengta memorialinė atminimo lenta. Kalbėdamas renginyje Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius minėjo M. Valančiaus nuopelnus Lietuvos kultūros, švietimo, blaivybės propagavimo srityse ir pabrėžė, kad šių patriotinių tikslų jis siekė ne tik pastoracinėje veikloje, bet ir kalbėdamas plačiajai visuomenei, susitikimuose su žmonėmis. O su caro valdininkais bendravo diplomatiniais būdais. Kalbėjusi lektorė dr. Eglė Keturakienė, Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Viktoras Rudžianskas, Kauno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis irgi priminė kai kuriuos ryškesnius M. Valančiaus gyvenimo epizodus. Šis žmogus paliko pėdsaką labai įvairiose gyvenimo srityse: caro priespaudos laiku jis steigė parapines mokyklas, bibliotekas, reikalavo, kad mokyklose vaikai būtų mokomi lietuvių kalba, rūpinosi lietuviškų raštų leidimu ir platinimu lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Aktyviai kovojo su girtavimu – jo pastangomis buvo naikinami bravorai, girtuoklių užeigos, savo pamoksluose jis ragino žmones susilaikyti nuo girtuoklystės, rūpintis savo šeimomis, neeikvoti pinigų alkoholiui. Įdomu, kad šioji vyskupo veikla paplito ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. Visa tai nepatiko užeigų savininkams, carinei valdžiai, kuri gerai suprato, kad girtą liaudį lengva valdyti ir girtuoklystę skatino.

Naujienų vaivorykštė

Paroda gimė iš meilės gimtinei

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Skulptorius Vaidas Ramoška prie savo paveikslų

Želviškio skulptoriaus Vaido Ramoškos darbai gerai žinomi ir sostinės gyventojams bei svečiams. Jo sukurtos Balto angelo skulptūros „nutūpė“ Kaliningrade, Rygoje, Taline, Stokholme, Varšuvoje, Sankt Peterburge, Liublianoje, Milane, Dubline, Lisabonoje, Liuksemburge ir kt. „Prisipažįstu, jog niekur taip neteko jaudintis, kaip savame krašte“, – prasitarė autorius, pristatydamas pirmąją savo tapybos parodą, atidarytą Želvos seniūnijos salėje. Ir jei ne Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario Andriaus Kalesniko paskatinimas bei pagalba, matyt, šios parodos kraštiečiai nebūtų išvydę.

Latviški raštai ir ženklai

Laima MACYTĖ

Latviškos pirštinės

Radviliškio kultūros rūmuose įvyko pirmasis projekto ,,Radviliškio ir Bauskės rajonų tarpkultūrinio bendravimo plėtra“ renginys. Dvidešimt Bauskės rajono tautodailininkų radviliškiečiams pristatė specialiai paruoštą etnokultūrinę programą ir savo darbų parodą ,,Latviški raštai ir ženklai“, kurioje per 170 įvairiausių eksponatų.

Radviliškyje pradėtas įgyvendinti Latvijos ir Lietuvos bendravimo programos 2007–2013 metais pirmasis renginys. Projekte „Rad-Bau“ numatyti net šeši Bauskės (Latvija) ir Radviliškio rajonų renginiai. Šio bendradarbiavimo tikslas – lietuviškos kultūros sklaida Latvijoje ir latviškos – Lietuvoje. Į geležinkeliečių miestą svečiai iš Latvijos atvežė įsimintiną etnokultūrinę programą: tautodailininkų darbų parodą, folkloro grupės „Vecsaule“ spalvingą etninių dainų bei tautinių šokių koncertą.

Naujienų vaivorykštė

Vaikų poetė Zita

Benjaminas ŽULYS

Poetė Zita Gaižauskaitė savo jubiliejiniame gimtadienyje su jaunaisiais poezijos gerbėjais

Zita Gaižauskaitė yra vienintelė Kauno poetė, rašanti vaikams. Tiesa, ji gyvena Kauno rajono Garliavos mieste, tačiau nuolat lankosi ir ranka pasiekiamame didmiestyje. Zita savo eiles daug kartų skaitė Garliavos kultūros centre, bibliotekoje vykusiuose renginiuose. O Kauno vaikų literatūros muziejuje neseniai buvo surengta Z. Gaižauskaitei skirta literatūros popietė jos gimimo jubiliejui pažymėti. Lankytojus pasitiko iškilių vaikų poetų ir rašytojų nuotraukos, Prano Mašioto, Janinos Degutytės, Vytautės Žilinskaitės, Martyno Vainilaičio, Birutės Pukelevičiūtės knygos. Tą dieną buvo surengta ir Zitos kūrybos, ir asmeninių nuotraukų paroda. O tų knygų knygelių – apie dvidešimt, poetė sako jų neskaičiavusi. Rašytoja nuolat bendrauja su skaitytojais, ypač – vaikais. Ji keliauja po Lietuvą – mažai teliko vietovių, kuriose neapsilankyta. O kiek dar eilių, nesudėtų į knygas, spausdinama periodiniuose leidiniuose, skaitoma radijo laidose. Ir tądien aktorė Olita Dautartaitė paskaitė kelis Zitos eilėraščius. Aktorė su poete bendrauja apie trisdešimt metų, viena kitą gerai supranta. Susirinkusieji kalbėjo, kad poetė vaikus ir suaugusiuosius moko gerumo, nuoširdumo. Jos eilėraščiuose rašoma apie varliuką, bitelę, musytę, briedelį, meškiuką, Kalėdų žvaigždę, debesėlį. Zitos poezija yra lengvai suvokiama, nuoširdi, be jokių įmantrybių, priimtina vaikui ir suaugusiam.

Skaitykla

Premija įteikta studentei

Bronius VERTELKA

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė (kairėje) K. Barėno literatūros premijos laureatės diplomą įteikė vilnietei studentei Ievai Toleikytei

Sausio 12-ąją Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje buvo įteikta  Kazimiero Barėno literatūros premija vilnietei studentei Ievai Toleikytei už apsakymų knygą „Garstyčių namas“ ir paminėtos rašytojo, vertėjo, spaudos darbuotojo K. Barėno 103-osios gimimo metinės.

Bibliotekos direktorė Rima Maselytė  supažindino su K. Barėno gyvenimu ir veikla, o bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos centro vadovė Ilona Mažylytė pristatė bibliotekai dovanotą jo palikimą.

Puikios vienuoliktokų žinios

Pasibaigus Vytauto Didžiojo karo muziejaus surengtam istorijos konkursui

Regina Rajeckienė,

Vytauto Didžiojo karo muziejaus
Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja

I vietos diplomą pelniusi Kauno „Saulės“ gimnazijos komanda

Kiekvienas, besidomintis praeitimi, stengiasi kuo daugiau apie ją sužinoti, nes  istoriją išmanantis žmogus geriau suvokia ir šių dienų pasaulį. Kaip rodo statistika, didžiausią Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų dalį sudaro moksleiviai, todėl Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Regina Rajeckienė, ekskursijų vadovai Edvinas Vaidotas, Mindaugas Grigonis ir viešųjų ryšių specialistas Laurynas Tamulynas Kauno miesto gimnazijų ir vidurinių mokyklų 11 klasių mokiniams surengė istorijos žinių konkursą „Vytauto Didžiojo karo muziejui 90 metų“.  Mokykla, nusprendusi šiame konkurse dalyvauti, turėjo suburti komandą iš keturių vienuoliktokų. Konkurso organizatorių tikslas – paskatinti 11 klasių mokinius domėtis XIII–XX amžiaus Lietuvos istorija, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorija ir eksponatais, to laikotarpio karyba, įvykiais ir istorinėmis asmenybėmis, pristatyti namuose parengtas kūrybines užduotis. Konkursą vertino penkių narių komisija – Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai.