|
Apie jaunimo tautinius jausmus ir šventines eisenas
(sovietmečio politinio kalinio nuomonė)
Neseniai prabėgusi Kovo 11-osios šventė sukėlė įvairiabalsį atgarsį žiniasklaidoje. Ypač daug diskusijų kilo apie jaunimo eitynes Vilniaus ir Kauno gatvėmis. Vieni reiškia susirūpinimą dėl netinkamų tautinių jausmų (eisenose skambėjo kitų tautybių žmones užgaunantys šūkiai), kiti įžvelgia protestą prieš Lietuvoje vykstančią emigraciją, abejingumą valstybės ir tautos likimui, o kairieji kraštutiniai radikalai homo sovieticus ir jų atžalos eisenas sutinka šūkiais fašistai nepraeis. Tačiau tenka pripažinti, kad eisenose radikaliai nusiteikusio jaunimo buvo nedaug. Didelė dalis dalyvaujančių eisenose norėjo tik pademonstruoti savo tautinius jausmus.
Esu buvęs sovietmečio politinis kalinys. Ilgus metus kalėti lageryje sovietinis teismas nuteisė už tai, kad mes, grupelė moksleivių, reikšdami savo patriotinį nusiteikimą ir protestuodami prieš sovietinių okupantų savivalę Lietuvoje susibūrėme į pogrindinę antisovietinę organizaciją. Tokių organizacijų Lietuvoje buvo daug. Už tautinį nusiteikimą apie 54 tūkstančiai moksleivių ir studentų pateko į sovietinius lagerius ir tremtį. Jie tada buvo smerkiami, net vadinami fašistais.
Kyla klausimas, ar nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje jaunimas turi teisę burtis į tautines organizacijas ir rengti eisenas švenčių metu? Žinoma, kad turi, o kad šios eitynės įgauna neigiamą atspalvį, esame kalti mes, vyresnių kartų žmonės, nes jų tinkamai neišauklėjome. Įvairūs neigiami reiškiniai paplitę dėl to, kad per 20 metų nei visuomenė, nei besikeičiančios valdžios nesugebėjo tautiškai išugdyti jaunimo. Jaunimui nebuvo įskiepytas supratimas, kad bet kuriomis aplinkybėmis lietuvis turi išlikti lietuviu, kad tikra tėvynės meilė yra neatsiejamai susijusi su pagarba kitų tautų žmonėms, kurie taip pat myli ir gerbia savo tėvynę.
O kas vyksta dabar? Užuot mokyklose sustiprinus tautinį ugdymą, šnekama, kad visai reikia jo atsisakyti. Štai pilietis J. Vaiškūnas internete rašo: Patartina vengti patriotizmo ir nacionalizmo apraiškų. Atėjo laikas pagalvoti ir apie valstybės švaistomas lėšas patriotinio ugdymo programai, nes matome, prie ko tai priveda. Šiam globalizmo liūne pasimetusiam žmogeliui tinkamą atkirti duoda viena tikra pilietė: Tėvynės meilės nereikia ieškoti su žiburiu viduryje baltos dienos, nes ji čia pat pas tą, kuris brangina savo nedidelės tautos garbingą praeitį, kuris nori pratęsti jos gyvastį, o ne skandina ją globalizme, kuris naudingas tik didelėms tautoms.
Skaudžiai atsiliepta į tai, ko nepadarėme per 20 nepriklausomybės metų ir todėl neturime teisės kaltinti jaunimo, kuris mato skaudžias Lietuvos vietas ir ieško savojo kelio ją pagerbti. Būtina kuo greičiau taisyti jaunimo auklėjimo klaidas. Jaunimui reikia leisti demonstruoti, tik eisenos turi būti ne spontaniškos ir chaotiškos. Patys jaunuoliai turi saugotis nuo provokacijų iš tų, kurie stengiasi tokias eisenas politiškai apjuodinti ir diskredituoti.
Laisvės kovų dalyvis Eugenijus Rimvydas Stancikas
© 2011 XXI amžius
|