|
Raudonasis ir rudasis abu labu tokiu
Edmundas Simanaitis
Agresoriai svaidėsi ultimatumais Komunistinė Rusija, tuomet dar prisidengusi Sovietų Sąjungos iškaba, ir nacistinė Vokietija suplanavo Antrojo pasaulinio karo pradžią ir Rytų Europos nepriklausomų valstybių užgrobimą. Įslaptintą Stalino ir Hitlerio suokalbį pasirašė agresorių atstovai Molotovas ir Ribentropas Kremliuje 1939 m. rugpjūčio 23 dieną. Šis suokalbis vertintinas kaip pats didžiausias XX amžiaus nusikaltimas.
|
|
Atoveiksmis į nutautinimą
Algimantas Zolubas
Mename laikus, kai sovietiniai ideologai Lietuvą ketino paversti teritorija be lietuvių. Sovietų Sąjungoje tautybė, išskyrus vyresniojo brolio tautybę, buvo ignoruojama arba žeminama, taip daug tautybių ir jų kalbų išnyko, o imperijos sudėtyje esančios visos tautos buvo vadinamos sovetskij narod (tarybinė liaudis). Tačiau asmens dokumentuose priklausomybė nacijai (tautybė), tikėtina, buvo fiksuojama tik tam, kad matytųsi, jog esi vyresnis brolis ar mažesnis brolis.
|
|
Apie jaunimo tautinius jausmus ir šventines eisenas
(sovietmečio politinio kalinio nuomonė)
Neseniai prabėgusi Kovo 11-osios šventė sukėlė įvairiabalsį atgarsį žiniasklaidoje. Ypač daug diskusijų kilo apie jaunimo eitynes Vilniaus ir Kauno gatvėmis. Vieni reiškia susirūpinimą dėl netinkamų tautinių jausmų (eisenose skambėjo kitų tautybių žmones užgaunantys šūkiai), kiti įžvelgia protestą prieš Lietuvoje vykstančią emigraciją, abejingumą valstybės ir tautos likimui, o kairieji kraštutiniai radikalai homo sovieticus ir jų atžalos eisenas sutinka šūkiais fašistai nepraeis. Tačiau tenka pripažinti, kad eisenose radikaliai nusiteikusio jaunimo buvo nedaug. Didelė dalis dalyvaujančių eisenose norėjo tik pademonstruoti savo tautinius jausmus.
|
|
Susibūrė radviliškiečiai
Benjaminas ŽULYS
Prieš 20 metų Kaune buvo įkurtas Aukštaitijos klubas, kurio organizatorė ir vadovė nuo pirmų dienų buvo ir tebėra pedagogė Aldona Šernienė. Po klubo sparnu prisiglaudė Tėviškei pagražinti draugija, kurios įkūrėjas buvo prieškaryje Kaune plačiai žinomas visuomenės veikėjas, rašytojas prelatas Juozas Tumas-Vaižgantas. Nūnai jo vardu pavadintame muziejuje šalia Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios, kurioje Vaižgantas dirbo, buvo surengta popietė, į kurią susirinko Radviliškyje gimę, gyvenę, o dabar Kaune gyvenantys tų kraštų žmonės. Renginio organizatorius muziejaus vadovas poetas Alfas Pakėnas. Į pirmą susitikimą suėjo ne itin didelis būrys kraštiečių, tačiau kalboms, prisiminimams buvo apsčiai peno. Susitikime aktyviausios buvo pedagogės. Pasirodo, kad vieną su kita sieja jaunystėje pažinoti žmonės, vietovės, kai kurios netgi gyvenusios toje pat gatvėje.
|
|
|