Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Popiežiaus paskatos Italijos savivaldybių vadovams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Romos meru Džaniu Alemanu

Subsidiarumo ir solidarumo vienovė

Kovo 12 dieną Vatikano apaštaliniuose rūmuose susitikęs su Italijos vietinių municipalitetų nacionalinės asociacijos nariais (tarp 250 dalyvių daugiausia buvo šalies miestų ir miestelių merai) popiežius Benediktas XVI pristatė Bažnyčios socialinį mokymą ir aptarė kai kuriuos visuomeninio gyvenimo principus. Šventasis Tėvas šį pasimatymą įvardijo kaip Romos vyskupo ir Italijos primo bendrystę su italų tauta, šiemet mininčia savo valstybinio suvienijimo 150-ąsias metines.

Pradėdamas kalbą Popiežius priminė vietinės savivaldos ištakas, miestų ir gyvenviečių bendruomenių spontaniškus susitikimus. Dažnai jie vykdavo po sekmadienio šv. Mišių liturgijos celebravimo tiesiog gatvėse ir aikštėse prie bažnyčių. Čia buvo gyvai tariamasi dėl einamųjų reikalų, kuriami tvarkymo projektai, svarstomos vietinės problemos, švenčiamos sukaktys. „Šiuolaikinio gyvenimo įtampose ir kentėjimuose taip pat yra gyvas poreikis tokio broliško bendruomeniškumo, kai, pavyzdžiui, parapija ir savivalda kartu yra teisingo ir solidaraus „modus vivendi“ skatintojos“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Situacijų įvairovė neprieštarauja tautos vienybei įvairiuose lygmenyse, įskaitant ir bažnytinį, kuris tik padeda palaikyti teisingumą ir abipusę pusiausvyrą.

Remdamasis savo socialinės enciklikos „Caritas in Veritate“ mokymu popiežius Benediktas XVI išsamiau kalbėjo apie esminius bendruomeniško sugyvenimo principus – subsidiarumą ir solidarumą – kurie padeda išlaikyti darną tarp vienybės poreikio ir faktinės padėties asmenų ir institucijų santykiuose. Šventasis Tėvas pažymėjo, kad subsidarumo principas, kaip žmogiškosios laisvės raiškos garantas, reiškia tarpininkaujančių visuomeninių institucijų paramą asmenims. Ši pagalba yra suteikiama, kai asmenys ar jų grupės negali pačios įgyvendinti savo planų, kurie skatina laisvą veikimą ir dalyvavimą prisiimant atsakomybę.

Pasak Popiežiaus, subsidiarumo principas yra ypač tinkamas įgyvendinti esamos globalizacijos ir tarpusavio priklausomybės sąlygomis, siekiant, kad šis reiškinys „būtų nukreiptas į  autentišką žmogiškąją pažangą“. Kita vertus, yra svarbu, kad subsidiarumo principas būtų artimai susietas su solidarumo principu, nes be to jis nukrypsta į „socialinį privatizmą“. Taip pat ir solidarumas, atskirtas nuo subsidiarumo siekių, skatinančių savarankiškumą ir atsakomybę, tampa tik „paternalistine socialine pagalba“, ją priimantį asmenį paverčiančia tik išlaikytiniu, tai yra jį pažeminantį.

Svarstoma „pilietiškumo“ tema

Subsidiarumo ir solidarumo principai savivaldybių lygmenyje turi būti taikomi dviejose plotmėse. Pirmiausia tai santykiuose tarp vietinių institucijų, kai reikalingas patarimas, pagalba ir atskaitomybė. Kitas lygmuo – tai savivaldos struktūrų ryšiai su nevyriausybinėmis socialinėmis organizacijomis, kurios padeda marginalizuotoms bei nuskurdusioms gyventojų grupėms, sužmogindamos patį visuomeninį gyvenimą. Tarp pastarųjų Šventasis Tėvas paminėjo gausias bažnytines institucijas (ypač „Caritas“ struktūras), įvairaus lygio katalikiškus globos namus, švietimo įstaigas, su kuriomis savivaldybių struktūros turi aktyviai bendradarbiauti visų stokojančių žmonių labui.

„Šia proga aš vėl norėčiau pabrėžti, kad Bažnyčia nesiekia kokių nors privilegijų – tik galimybių laisvai atlikti savo misiją“, – nurodė popiežius Benediktas XVI. Šios garantijos kaip tik įgalina veiksmingą pilietinės bendruomenės ir bažnytinės bendruomenės bendradarbiavimą Italijoje ir kitose šalyse. Turėdamas galvoje kai kurias musulmonų daugumos valstybes Šventasis Tėvas priminė, kad jose krikščionių mažumos dažnai tampa diskriminacijos ir persekiojimų aukomis. Jis teigiamai įvertino neseniai priimtą  Italijos savivaldybių sąjungos pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl šių problemų pabrėžiant, jog religijos laisvė yra „žmonių ir tautų laisvo ir taikaus sambūvio pagrindas“.

Popiežius atkreipė dėmesį ir į aktualią pilietiškumo temą, kuri dabar plačiai diskutuojama Italijos politiniuose ir bažnytiniuose sluoksniuose. Šios temos svarstymui bus skirta viena diena ir rugsėjo mėnesį Ankonos mieste įvyksiančiame Italijos nacionaliniame eucharistiniame kongrese, į kurį bus pakviesti ir šalies merai. Pilietiškumas, kuris sudaro svarbią asmenų sambūvio terpę, susiduria su naujais iššūkiais globalizacijos procese. Dėl padidėjusios migracijos iškilo būtinumas gerbti pilietinius įstatymus, rodant solidarumą  ir pagarbą kultūrinėms ir religinėms tradicijoms. Tai ypač jaučia vietinės savivaldos administratoriai, kurie visada yra šalia žmonių. „Jums čia yra reikalingas ypatingas atsidavimas, kad viešojoje tarnystėje būtų rūpinamasi vietiniais piliečiais, kartu skatinant bendradarbiavimą, solidarumą ir humaniškumą visų žmonių atžvilgiu“, – sakė Benediktas XVI, nurodydamas į žinomų krikščionių merų veikimo pavyzdžius.

Baigdamas savo kalbą savivaldybių vadovams ir melsdamas jiems šventųjų globėjų užtarimo Šventasis Tėvas pranašiškai pacitavo Psalmės žodžius: „Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai“. (127, 1)

© 2011 „XXI amžius“