Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Tarptautinės pajėgos vykdo karinę operaciją prieš M. Kadafio režimą

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Praėjusį savaitgalį tarptautinės pajėgos pradėjo vis dar siekiančio Libiją valdyti tironiško M. Kadafio režimo puolimą. Kelią tokiems veiksmams atvėrė kovo 18 dieną įvykęs balsavimas Jungtinių Tautų Saugumo taryboje. Pagal šią rezoliuciją Libijos teritorija skelbiama neskraidymo zona, taip užkertant kelią aktyviai veikti M. Kadafio režimo aviacijai ir numatoma galimybė imtis aktyvių veiksmų režimui pažaboti. Už tokią rezoliuciją balsavo JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija ir dar septynios valstybės, susilaikė Rusija, Indija, Kinija, Vokietija ir Brazilija. Italija, nors ir formaliai balsavo už rezoliuciją, faktiškai labiau palaiko Rusijos ir Vokietijos pozicijas. Tam reikšmės turi ir ilgametė asmeninė Italijos premjero S. Berluskonio bei Libijos lyderio M. Kadafio draugystė. Taigi Maskvos–Romos–Berlyno ašis tęsia savo egzistenciją. Šis reiškinys turi ir istorines šaknis: 1936–1940 metais artimai bendradarbiavo SSRS vadovas J. Stalinas, Italijos lyderis B. Musolinis ir Vokietijos vadovas A. Hitleris. Ir šiuo metu glaudžiai  bendradarbiauja Rusijos, Italijos ir Vokietijos vadovai.

Kovo 19-osios vakare prasidėjo karinė operacija „Odisėja. Priešaušris“. JAV kariuomenės atstovai pareiškė, kad kovo 20–21 dienomis į taikinius buvo paleistos 124 sparnuotosios raketos „Tomahawk“. Kovo 20-osios vakare Prancūzijos kariniai lėktuvai bombardavo M. Kadafio pajėgų pozicijas prie Bengazio miesto, sunaikino nemažai tankų ir šarvuočių. Naktį iš kovo 20 į 21-ąją raketomis atakuota ir sugriauta M. Kadafio rezidencija Tripolyje ir greta buvęs Kadafiui pavaldžių karinių pajėgų štabas. Didžiosios Britanijos karinis povandeninis laivas apšaudė M. Kadafio pajėgų priešlėktuvinės gynybos įrengimus ir daug jų sunaikino. O pačiame Bengazio mieste vyko aršios kovos – sukilėliai kovėsi su M. Kadafio daliniais. Atkaklios kovos vyko ir Misurato mieste.

Tarptautinę koaliciją sudaro Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Kanada, Belgija, Danija, Norvegija ir Kataras. Italija kol kas prisideda tik simboliškai – leidžia naudotis savo karinėmis bazėmis Sicilijos saloje ir dar keliose vietose, be to, prie Libijos krantų pasiuntė vieną karinį laivą. Kariniai veiksmai prieš M. Kadafio režimą užrūstino Rusiją valdančio Kremliaus režimo lyderius. Vienas pagrindinių V. Putino ir I. Sečino ruporų, žymus valdančiojo režimo ideologas A. Duginas pareiškė: „Karas prieš Libiją yra neteisėtas. Tai dar vienas įrodymas, kad NATO kišasi į suverenių valstybių vidaus reikalus“. O kovo 20 dieną paskelbtame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma: „Raginame kuo greičiau nutraukti karinius veiksmus prieš Libiją“.

Kokia padėtis Libijoje susiklostys artimiausiu metu? Kaip pareiškė įtakingas britų karinis ekspertas Džonas Nikolas, tikimasi, kad po stambių aviacijos antskrydžių ir po to, kai raketomis bus suduoti smūgiai pagrindinėms vadavietėms, M. Kadafio pajėgos bus išblaškytos ir prasidės masinis dezertyravimas iš karinių dalinių. Tokiu atveju M. Kadafio režimas greitai žlugs. „Bet jei tai neįvyks ir Kadafio režimo galios nepavyks greitai palaužti, susiklostys labai sudėtinga padėtis – Libija gali būti suskaldyta į dvi dalis“, – teigia D. Nikolas.

Libijoje žurnalistai susiduria su didžiuliais sunkumais. Kovo 19 dieną be žinios dingo trys užsienio žurnalistai – AFP agentūros Paryžiaus biuro vadovas Daivas Klarkas ir fotoreporteris Robertas Šmitas bei agentūros Getty Images fotografas Džonas Redlis. Penktadienį vakare jie pranešė, kad šeštadienį vakare vyks į Tobruko miesto apylinkes susitikti su sukilėlių atstovais. Tačiau šeštadienį vakare su jais susisiekti nepavyko, jų pėdsakų neaptikta ir sekmadienį, ir pirmadienio ryte. Žurnalistų kolegos nerimauja, kad patyrę žurnalistai nebūtų patekę į M. Kadafio specialiųjų dalinių ar su tais daliniais susijusių smogikų rankas. Kai kurie žurnalistai buvo suimti ir laikomi nelaisvėje po kelias paras: štai keturi laikraščio „New York Times“ žurnalistai – Beiruto skyriaus vadovas A. Šadidas, žurnalistas S. Farelas bei fotografai T. Hiksas ir L. Adarrio buvo pagrobti M. Kadafio specialiųjų pajėgų kovo 15 dieną ir paleisti tik kovo 18 dieną. Kovo 13 dieną Libijoje žuvo televizijos kanalo „Al Jazeera“ operatorius Ali Hasanas Al-Džeberas. Jis žuvo, kai žurnalistų grupei važiuojant automobiliu už 30 kilometrų nuo Bengazio miesto į juos pradėjo šaudyti staiga pasirodę ginkluoti asmenys. Manoma, kad tai galėjo būti smogikų grupė iš M. Kadafio režimo išlaikomų samdinių būrių. Jau artimiausia savaitė nulems M. Kadafio režimo likimą. Šansų jam išlikti nedaug, greičiausiai režimas žlugs. Pats M. Kadafis jau slapstosi.

© 2011 „XXI amžius“