|
Ateistai negalės išmesti kryžių iš mokyklų
Praėjusį penktadienį Europos žmogaus teisių teismo Didžioji kolegija paskelbė sprendimą byloje Lautsi prieš Italiją dėl kryžių valstybinėse mokyklose. Juo atmestas ankstesnis sprendimas, reikalaujantis pašalinti kryžius iš mokyklų.
Bylos pradžia siekia 2002 metus. Italijos piliečiai, Italijos ateistų ir agnostikų racionalistų sąjungos (UAAR) nariai, kreipėsi į Abano Terme miestelio mokyklos, kurią lankė jų vaikai, tarybą reikalaudami pašalinti iš klasių Nukryžiuotąjį. Tėvų tvirtinimu, simbolis prieštarauja jų teisei suteikti vaikams ugdymą ir išsilavinimą, atitinkantį jų religinius ir filosofinius įsitikinimus šiuo atveju ateistinius.
Mokyklos tarybos daugumai nepritarus šiai pretenzijai, tėvai kreipėsi į savo regiono administracinį teismą. Nuo to laiko byla keliavo per įvairias Italijos teisines instancijas. 2009 metais ieškinį priėmė Europos žmogaus teisių teismas ir tais pačiais metais septynių teisėjų kolegija vienbalsiai pritarė tėvų pretenzijai.
Su didele savo visuomenės, neretai ir netikinčių piliečių parama, Italijai 2010 metais užginčijus sprendimą, byla buvo pavesta Strasbūro teismo Didžiajai kolegijai, sudarytai iš 17 teisėjų. Šį kartą, penkiolikai teisėjų balsavus už ir dviem prieš, neginčijamu sprendimu atmestas Lautsi ieškinys ir nutarta, jog kryžius nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnio (teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę) ir Pirmojo konvencijos protokolo antrojo skirsnio (teisės į švietimą).
Teismas savo sprendimo santraukoje pateikia tokius argumentus. Pirma, nėra pagrįstų duomenų apie poveikį, kurį kryžius, kaip religinis simbolis, galėtų daryti mokiniams. Lautsi buvo tvirtinusi, kad kryžiaus vaizdas gali emociškai trikdyti netikinčius ar kitų religijų vaikus. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad kryžius mokyklų klasėse liudija valstybės nepagarbą pretenzijos reiškėjos Lautsi teisei ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus. Subjektyvaus įsitikinimo nepakanka tokiam kaltinimui įrodyti. Strasbūro teismo komunikate primenama Italijos valstybės argumentacija už kryžių mokyklų erdvėse. Viena, tai tradicija, kurią valstybė nori tęsti. Atsakydamas į tai Strasbūro teismas pripažįsta Europos Tarybos valstybių narių pasirinkimą tęsti tradiciją, su sąlyga, kad bus išlaikyta pagarba teisėms ir laisvėms, kurios įrašytos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir jos protokoluose. Pasak Italijos, kryžius turi ne tik religinę dimensiją, bet ir simbolizuoja tuos principus ir vertybes, kuriais grindžiama demokratija ir Vakarų civilizacija. Vien jau to pakanka pateisinti jo buvimą klasėse. Šiuo požiūriu Strasbūro teismas pažymi, kad pačios Italijos teismai turi skirtingas nuomones apie Nukryžiuotojo simbolį ir nemano, kad turi užimti poziciją vidaus juridiniuose ginčuose. Strasbūro teismas savo komunikate pakartotinai pažymi, kad gerbia valstybių pasirinkimus ugdymo ir švietimo srityse, taip pat ir religijai teikiamam vaidmeniui, kol šie pasirinkimai neprieštarauja ar yra sutaikomi su tėvų teise ugdyti vaikus pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus, kol tie pasirinkimai netampa indoktrinacijos forma. Šiuo požiūriu kryžiaus simbolis yra iš esmės pasyvus ir jo poveikis negali būti lyginamas su didaktinėmis priemonėmis ar dalyvavimu religinėje veikloje. Teismas taip pat pateisino Italijos pasirinkimą daugiau regimumo suteikti daugumos religijai ir priminė ankstesnius sprendimus, jog faktas, kad mokyklų programose daugiau vietos užima šalies istorijoje svarbiausia religija, automatiškai nereiškia indoktrinacijos ir teisių pažeidimo. Juo labiau kad Italija nėra netolerantiška kitų religinių ar filosofinių, nekrikščioniškų pažiūrų mokiniams. Ieškovė Lautsi išlaikė pilną teisę mokyti ir orientuoti savo vaikus pagal savo filosofinius (ateistinius) įsitikinimus.
Lautsi prieš Italiją byloje Italijos pusę palaikė Armėnija, Albanija, Austrija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Graikija, Lietuva, Lenkija, Malta, Monakas, Moldova, Norvegija, Rumunija, Vengrija, Rusijos Federacija, Ukraina, Serbija, Slovakija ir San Marinas.
Šventasis Sostas patenkintas Europos žmogaus teisių teismo Didžiosios kolegijos sprendimu. Tokį Šventojo Sosto vertinimą pateikė Spaudos salės direktorius tėvas Federico Lombardi SJ paskelbtame pareiškime. Šventojo Sosto spaudos salės vadovo pareiškime sakoma, kad šis autoritetingas tarptautinis juridinis sprendimas pripažįsta, jog žmogaus teisių kultūra negali būti priešinama su Europos civilizacijos religiniais pagrindais ir esminiu krikščionybės įnašu. Kartu pripažįstama, kad vadovaujantis subsidiarumo principu privaloma kiekvienai valstybei garantuoti laisvę pačiai nuspręsti, kokią reikšmę skirti religiniams simboliams puoselėjant savo istorinę ir kultūrinę tapatybę. Priešingu atveju, paradoksaliai, vardan religijos laivės iš tiesų ši laisvė būtų varžoma arba net neigiama ir tuo pačiu būtų iškreipiama ir pačios laisvės samprata. Šiuo atveju teismas nusprendė, kad kryžiaus kabinimas mokykloje negali būti prilyginamas indoktrinavimui, bet yra kultūrinės ir religinės tapatybės išraiška krikščioniškos tradicijos šalyse. Pasak tėvo Lombardi, Didžiosios kolegijos sprendimas svarbus ir tuo, kad jis daugeliui žmonių grąžina pasitikėjimą Europos žmogaus teisių teismu, nes dauguma europiečių yra įsitikinę, jog krikščioniškosios vertybės turėjo lemtingą vaidmenį jų istorijoje, Europos vienybės, laisvės ir teisės kūrime.
Strasbūro teismo Didžiosios tarybos sprendimo vertinimą paskelbė Europos Vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas vengras kardinolas Peter Erdo. Pasak jo, šis sprendimas, panaikinantis ankstesnįjį, liudija apie sveiką protą, išmintį ir laisvę. Dabar paskelbtas galutinis teismo sprendimas svarbus ne tik tiesiogiai byloje dalyvavusiai Italijai, bet ir visai Europai. Kryžiaus kabinimo viešoje vietoje tariamas nesuderinamumas su žmogaus teisėmis prieštarautų pačiai Europos idėjai. Be kryžiaus nebūtų tokios Europos, kokią dabar turime. Dėl to pastarasis teismo sprendimas yra visų pirma Europos laimėjimas. Esu įsitikinęs, sakė kardinolas Erdo, kad šiandienis sprendimas sustiprins daugelio Europos piliečių pasitikėjimą teismu ir europinėmis institucijomis. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta, jog žmogaus teisių kultūra neturi išsižadėti krikščioniškosios civilizacijos.
Europos Sąjungos Vyskupų konferencijų komisija (COMECE) palankiai vertina Europos žmogaus teisių teismo Didžiosios kolegijos sprendimą. Pasak COMECE, teismo sprendimas patvirtina, jog krikščionybė turi teisę būti viešojoje erdvėje ir kad Europoje galioja kultūrinis pliuralizmas. Europos šalyse taikoma daug įvairių modelių, kurie reglamentuoja religinių simbolių naudojimą mokyklose ir bendrai viešame gyvenime. Įvairovę lemia skirtingos tradicijos, nevienoda istorinė savivoka bei skirtingi Bažnyčios ir Valstybės santykių kontekstai. Dėl to teismas savo sprendime turėjo atsižvelgti į tai, jog Europoje nėra vieningos nuostatos dėl religinių simbolių naudojimo valstybinės mokyklose. Tad COMECE visiškai pritaria teismo sprendimui, pasak kurio, suderinamai su katalikišku subsidiarumo principu, šioms problemoms spręsti tinkamiausias yra nacionalinis lygmuo, nes valstybių viduje geriausiai matoma tai, kas suderinama su jos tradicijomis.
Pripažindamas teigiamą šio sprendimo reikšmę, Lietuvos teisingumo ministras Remigijus Šimašius vis dėlto neišreiškė didelio džiaugsmo. Manau, kad tai yra sveikintina. Tai nereiškia, kad visur turi atsirasti Nukryžiuotieji, kur jų nebūdavo. Tai yra asmeninis reikalas, bendruomenių reikalas ir politinio apsisprendimo reikalas, kalbėjo ministras. Jis tik sakė, kad buvo neaišku, ar toks sprendimas ateityje galėtų lemti kryžių uždraudimą kitose viešose vietose. Pasak teisingumo ministro, Strasbūro teismo sprendimas ateityje galėjo daryti įtaką ir klausimams, susijusiems su religinių mokyklų finansavimu.
© 2011 XXI amžius
|