Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Gyva istorijos pamoka

Bronius VERTELKA

Fotomenininkai ir parodų autoriai vilnietis Juozas Valiušaitis (kairėje) ir Julius Vaupšas iš Naujamiesčio

I. Kubilienės knygų dovanojimo J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešystės muziejui raštą perskaitė muziejaus vadovas Audrius Daukša

Pakruojo rajono savivaldybės J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyresnioji kraštotyrininkė Genė Juodytė

Iš kairės: Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė Asta Nedveckienė, Lietuvos knygnešio draugijos pirmininkė dr. Irena Kubilienė ir knygų leidėja Jerutė Vaičekauskienė

Knygnešio šventė

Kovo 15-ąją Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko Knygnešio šventė „Lietuviško žodžio nešėjai“, skirta rašytojos, visuomenės veikėjos, knygnešės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-mečiui. Dalyvavo rajono savivaldybės ir kultūros atstovai, svečiai iš Pakruojo ir Vilniaus. Į gyvą istorijos pamoką atėjo didelis Panevėžio M. Karkos pagrindinės mokyklos moksleivių būrys. Buvo surengta viktorina apie knygnešių gyvenimą ir veiklą. Geriausiai atsakinėję moksleiviai buvo apdovanoti knygomis.

Bibliotekoje veikė Pakruojo rajono savivaldybės J. Paukštelio viešosios bibliotekos dokumentų „G. Petkevičaitė-Bitė ir amžininkai iš Pakruojo krašto“, fotomenininko Juliaus Vaupšo fotografijų „Iš Ustronės istorijos“, vilniečio fotodailininko Juozo Valiušaičio fotodarbų „Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams“ parodos.

Ryšiai su Pakruojo kraštu

Pristatydama dokumentų parodą „G. Petkevičaitė-Bitė ir amžininkai iš Pakruojo krašto“ J. Paukštelio viešosios bibliotekos vyresnioji kraštotyrininkė Genė Juodytė atskleidė rašytojos ryšius su šia vietove. Aukštaitijos šviesuolė netgi giminiavosi su kalbininku Jonu Jablonskiu, kuriam teko gyventi Žeimelyje. Tvirti rašytojos ryšiai buvo su Rozalimu, čia Pirmojo pasaulinio metais ji buvo apsistojusi ir kūrė. Pakruojo krašte gyveno jos seneliai ir dėdės. Du jos dėdės buvo vedę Landsbergytes. Amžinojo poilsio Pakruojo žemėje atgulė ne vienas G. Petkevičaitės-Bitės giminaitis. Rašytoja buvo Zofijos Chodakauskaitės-Smetonienės krikšto motina, draugavo su pakruojiškiu knygnešiu Jonu Žąsinu. Pakruojo rajone veikia turistams skirtas rašytojos gyvenimo takas.

Ustronėje – sielos ramybė

Net penkiose darbštuolio fotomenininko Juliaus Vaupšo fotoparodos apie Ustronę nuotraukose galima atpažinti Lietuvos knygnešio draugijos pirmininkę dr. Ireną Kubilienę. Ryšį su šiuo įspūdingo grožio gamtos kampeliu ji užmezgė dar sovietiniais metais, kai su bičiuliais atvykusi aptiko išplėštą knygnešių slėptuvę – toje vietoje Krekenavos kiaulių kompleksas rengėsi statytis poilsiavietę. Ginti brangaus knygnešių atminimo stojo Lietuvos šviesuoliai, rinko parašus, kad būtų nutraukta baisi savivalė. Daugybę kartų Ustronę aplankiusi vilnietė čia rado savo ramybės uostą.

Raštą apie tai, kad I. Kubilienė asmeninę knygnešystės knygų kolekciją (80 leidinių) dovanoja J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešystės muziejui Ustronėje perskaitė šio muziejaus vadovas Audrius Daukša. Pokario metais I. Kubilienę su tėvais norėjo išvežti į Sibiro tremtį. I. Kubilienės senelis Mykolas Račkus buvo knygnešys, jis pažinojo pirmojo lietuvių knygyno Panevėžyje savininką ir knygnešį Juozą Masiulį.

Būtina branginti atmintį

Fotodailininkas vilnietis Juozas Valiušaitis jau 30 metų atmintį bando išsaugoti fotografuodamas. Pirmąją savo kūrybos parodą surengė lygiai prieš 20 metų. „Praeitis – tai tikroji tiesa, kurios niekas negali atimti. Fotografuojant įmanoma išsaugoti atmintį“, – sakė apie 50 tūkstančių nuotraukų padaręs J. Valiušaitis. Fotografija, pasak jo, nukelia tave į praeitį, pamatai, su kuo buvai ar stovėjai.

 Panevėžys
 Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“