Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Popiežius konsekravo naują parapijinę bažnyčią

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas gėrisi šv. Korbinijono parapijos vaikų paleistais balandžiais

Gimtosios Bavarijos priminimas

Antrąjį Gavėnios sekmadienį vykęs popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Romos pietinio priemiesčio parapiją jam turėjo priminti ganytojišką tarnystę gimtojoje Vokietijos žemėje Bavarijoje. Kovo 20 dieną Šventasis Tėvas konsekravo ką tik baigtą statyti parapijinę bažnyčią, dedikuotą šv. Korbinijonui, kuris VIII amžiuje buvo pirmasis Bavarijos pagrindinės Freizingo diecezijos vyskupas. Šiai diecezijai, dabar žinomai kaip Miuncheno ir Freizingo arkivyskupija, nuo 1977 iki 1982 metų vadovavo popiežius Benediktas XVI (tuomet kardinolas Jozefas Ratcingeris), vėliau paskirtas į Vatikaną darbuotis Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu.

Praregėjęs neregys

Kun. Vytenis Vaškelis

Negalėjai, Jėzau, praeiti pro šalį ir nepažvelgti į elgetą, kurio akys niekada nematė ne tik savo gimdytojos veido, bet negalėjo išvysti ir Tavęs – savo Kūrėjo bei  Atpirkėjo. Šis aklasis yra žmonių giminės simbolis, nes visi mes gimstame dvasiškai akli ir  kūdikystėje esame sielos neregiai. Bet ir vėliau ne visi norime praregėti. Kiek daug besigėrinčiųjų savąja šviesa, kuri, palyginti su Tavąja, tėra balzgani  spinduliai, tirpstantys žmogiškų silpnybių ūkanose.  

Benedikto XVI „lectio divina“ kunigams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su kunigais Pelenų trečiadienio procesijoje

Šv. Pauliaus „dvasinio testamento“ aptarimas

Savo kasmetiniuose Gavėnios susitikimuose su Romos vyskupijos kunigais popiežius Benediktas XVI paprastai atsakinėdavo į jų užduotus klausimus aktualiomis sielovados temomis. Tačiau šiemet kovo 10 dieną vykusiame susitikime Šventasis Tėvas pasirinko „lectio divina“ (pamaldaus Šventojo Rašto aiškinimo) metodą, komentuodamas Apaštalų darbų knygos 20-ąjį skyrių, kuris kartais vadinamas apaštalo šv. Pauliaus „dvasiniu testamentu“ kunigams. Popiežiaus sumanymas yra suprantamas: neseniai paskelbtame apaštaliniame paraginime „Verbum Domini“ bei publikuotoje knygos „Jėzus iš Nazareto“ antrojoje dalyje jis dar kartą priminė, koks yra svarbus Evangelijos ne tik istorinis, bet ir teologinis interpretavimas, galintis vesti į susitikimą su tikruoju Kristumi.

Lietuvą daužiusi „Bangų mūša“ – nuožmioji komunistinio genocido operacija

Iš Telšių apskrities numatytų ištremti šeimų gyvenamųjų vietų schema. LYA, f. V-135, ap. 7, b. 161, l. 163. Schemoje skirtingų spalvų rutuliukais pažymėtos numatytų ištremti partizanų, areštuotų „nacionalistų“, „buožių“ šeimų gyvenamosios vietos, taip pat vadinamojo rezervo – partizanų, areštuotų „nacionalistų“, „buožių“ šeimų, kurios būtų ištremtos tuo atveju, jei dėl kokių nors priežasčių nepavyktų ištremti visų kitų numatytų šeimų, gyvenamosios vietos. Sutartiniais ženklais pažymėti tremiamų gyventojų sutelkimo punktai, MGB Telšių apskrities skyriaus viršininkui pavaldaus karinio rezervo dislokavimo vieta, patrulių judėjimo maršrutas, keliai, kuriais tremiami gyventojai turi būti gabenami iš valsčių punktų į apskrities punktą

1944 metais sugrįžus Raudonajai armijai bei „tarybų“ valdžiai, 1940 metais sovietinių okupantų pradėti vykdyti nusikaltimai prieš lietuvių tautą buvo tęsiami. Pagal ištremtų žmonių skaičių didžiausi buvo trys trėmimai: 1948 m. gegužės, 1949 m. kovo ir 1951 m. spalio mėnesio. Tai vyko okupuotoje Lietuvoje, kai miškuose kovojo partizanai. Trėmimai buvo neteisėti antikonstituciniai aktai, bolševikų valdžios vykdytos tautų genocido politikos apraiška. 1949 m. kovo 25–30 dienomis tremiamuosius (operacija „Priboj“ – „Bangų mūša“) buvo nuspręsta išvežti neribotam laikui į Krasnojarsko, Chabarovsko, Omsko ir Tomsko rajonus.

Sustabdykime Laisvės alėjos niokotojus

Jonas Baltušis,

Kauno jungtinio demokratinio judėjimo tarybos narys

Norint objektyviau įvertinti miesto dabartį, verta nors trumpai žvilgtelėti į jo praeitį. Šiuolaikinis Kaunas turi savo unikalų istorinį įvaizdį ir nepakartojamą aurą, kurią suformavo istorinės aplinkybės. Miesto užuomazga laikoma XIV–XV amžiuose Nemuno ir Neries santakoje įsikūrusi gyvenvietė. XIII a. antroje pusėje jos teritorijoje pastatyta mūrinė pilis, prie kurios kūrėsi miestas. Slenkant amžiams miestas plėtėsi į rytus pagal 1847 metais sudarytą, 1861 ir 1871 metais koreguotą miesto išplėtimo planą. Tada buvo suformuotas Naujamiestis su stačiakampiu gatvių tinklu, į jį pamažu persikėlė miesto centras. Pagrindine jo gatve tapo Nikalojaus prospektas, kuriame buvo pasodinta liepų alėja. Lietuvos nepriklausomybės metais buvęs prospektas tapo Laisvės alėja, kuria tebesigroži jau kelios lietuvių tautos kartos. Šlovės jai teikė ne tik gražiai sužaliavusios liepos, bet ir simbolinis jos pavadinimas, įkūnijęs per ilgus amžius siektos Laisvės troškimo išsipildymą. Unikalumo, žaismingumo ir gyvybingumo pagrindinei Kauno gatvei suteikė 1892–1929 metais veikęs arklinis tramvajus, miestiečių vadintas konke. Pradėta tiesti dar XIX a. antroje pusėje Laisvės alėja baigta užstatyti XX a. 4-ajame dešimtmetyje: Centrinio pašto pastatas – 1932 m., dabartiniai savivaldybės rūmai – 1939 m. Dramos teatras pastatytas 1892 metais. Gyvenamieji namai buvo statomi savitos mažaaukštės architektūros pavyzdžiu, dažniausiai dviaukščiai. Einant link Soboro kai kurių vėliau statytų pastatų aukštingumas didėja. Įspūdingiausias Laisvės alėjos akcentas neabejotinai yra neobizantinio stiliaus Įgulos bažnyčia (Soboras), pastatyta 1895 metais carinės Rusijos armijos įgulos kariams. 1965 metais čia įsikūrė Kauno vitražo ir skulptūros galerija, joje vykdavo vargonų muzikos koncertai. Atgavus nepriklausomybę pastatas vėl sugrįžo Bažnyčios nuosavybėn.

Aiškėja tikrasis kultūros paveldas

Sudargiečių istorijos tęsinys: išaiškėjus klebonijos vertei, kultūros namai bus statomi kitur

Gintarė Martinaitienė

Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinio vedėjas Algis Milius (kairėje) klausėsi sudargiečių prisiminimų

Sudarge aistros dėl parapijai priklausančios žemės ir naujųjų kultūros namų statybos nerimsta. Prieštaraujantieji aiškina, kad vienas iš aptrešusių pastatų, stovinčių toje žemėje, yra kultūrinis paveldas, nes tai senoji klebonija, kurioje gyveno knygnešys ir parapijos klebonas kun. Martynas Sederevičius. Kovo viduryje Sudarge lankėsi ir Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinio vadovybė, savo darbą Sudarge pavadinusi savotišku detektyvu. Į nerimstančias diskusijas įsikišo ir rajono valdžia.

E. Kusaitei pateikti įtarimai dėl grasinimų prokurorui

Eglę Kusaitę palaikyti atvyko ses. Nijolė Sadūnaitė Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Terorizmu kaltinamai Eglei Kusaitei gresia dar viena baudžiamoji byla. Pirmadienį jai pateikti kaltinimai siuntus grasinančią žinutę Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokurorui Justui Lauciui. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų susidoroti ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo. J. Laucius vasario pabaigoje esą gavo grasinančią žinutę, kuri „galėjo būti išsiųsta“ iš E. Kusaitės mobiliojo telefono. Mergina neigia, kad siuntė grasinančią žinutę prokurorui ir kad iš viso žino jo telefono numerį. Vilniaus apygardos teismas (VAT) šį pirmadienį nutarė sprendimą dėl teroro akto organizavimu kaltinamos E. Kusaitės suėmimo skelbti balandžio 4 dieną, nes kaltinamoji pageidavo susipažinti su argumentais, kuriuos pateikė prašymą suimti trims mėnesiams padavęs prokuroras M. Dūda. Pasak M. Dūdos, skirti griežtesnę kardomąją priemonę E. Kusaitei prašoma dėl to, kad ji nesilaiko įpareigojimo nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir „trukdo ir ateityje trukdys“ teismo procesui, darydama poveikį kitiems asmenims. Taigi, prokuroras M. Dūda pats pripažįsta, kad naujasis kaltinimas E. Kusaitei teikiamas visai ne dėl grasinimų prokurorui J. Lauciui, o dėl to, kad siekiama apriboti jos laisvę. Tą patvirtino ir E. Kusaitė, sakydama, kad suimti ją reikalaujama dėl to, kad ji bendrauja su Rusijoje suimtais savo draugais Magmadovais – tai lietuvė esą daro per jų motiną.

Lietuviškoji  oligarchija

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Artimiausiu metu Seime bus pradėtas svarstyti progresinių mokesčių įvedimo projektas. Progresiniai mokesčiai būtų palankūs dideliai daliai Lietuvos piliečių, nes jiems mokesčių našta sumažėtų. Jau šią vasarą gali būti keliamas ir minimalios algos dydis – ji kiltų iki 900 litų (neatskaičius mokesčių). Tad realiai minimali alga į rankas siektų 750 litų (šiuo metu minimali alga – 670 litų). Tuo tarpu visi siūlymai įvesti PVM lengvatas spaudai ir kai kurioms maisto prekėms stringa – šie klausimai net nepradėti spręsti. Krikščioniškai ir kultūrinei spaudai 21 procento PVM tarifas yra kaip kilpa ant kaklo, trukdanti normaliai leidinių veiklai. Mažai galimybių, kad nuvogtos pensijos (ypač dirbantiems pensininkams, negalintiems pragyventi iš mažų pensijų) bus atstatomos nuo šių metų vidurio. Teigiama, kad jas atstatyti iki 2008 metų lygio dar per anksti. Daugumos pensininkų padėtis sunki – gaudami tik 600–900 litų pensijas jie skursta arba balansuoja ties skurdo riba. Jie negali įsigyti ir dėl padidėjusio PVM smarkiai pabrangusių vaistų. Pensininkus ir kitus mažas pajamas gaunančius asmenis ypač smaugia mokesčiai už šildymą, vandenį ir didelės elektros bei dujų kainos.