Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Tautodailininko „Prakalbinti ąžuolai“ – Seime

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kalba tautodailininkas Antanas Ruškys

Seime kovo 23 dieną  Seimo nario Justino Urbonavičiaus iniciatyva atidaryta tautodailininko, liaudies meistro Antano Ruškio darbų (paveikslai, medžio drožiniai) paroda.

Poetas, rašytojas, žemaitis Antanas Ruškys gimė 1924 m. kovo 4 dieną Endriejavo krašte, Auksorų kaime. 1946 m. sausio viduryje suimtas, nuteistas 10 metų griežto režimo lagerio ir 5 metams be teisių. Į Lietuvą su žmona Eugenija Jarašiūnaite sugrįžo 1962 metais. Negalėdami apsistoti gimtinėje, rado galimybę apsigyventi Kaune. Nuo 1988 metų Antanas ir Eugenija Ruškiai gyvena Raudondvaryje.

Pirmąjį darbą – Antkapinį kryžių Juozui Ripskiui atminti (Krasnojarskas, Bazajkos kapinės) išdrožė dar 1958 metais. Prie meno darbų sugrįžo Raudondvaryje 1990 metais. Čia sūnėno Augustino Venslausko sodybos, kurioje gyvena ir Ruškiai, kiemą papuošė Lietuvos Atgimimui skirtas koplytstulpis su keturiomis skulptūrėlėmis. 2008 metais Raudondvario pilies skveras pasipuošė  didžiule ąžuolo skulptūra „Karalius Mindaugas“, kurią tautodailininkas skyrė Lietuvos krikščionybės tūkstantmečiui. A. Ruškys yra sukūręs 14 stambių darbų: kryžių, koplytstulpių, koplytėlių, kurie išbarstyti įvairiose Lietuvos vietose – Žemaitijoje, Dzūkijoje, Aukštaitijoje. Be stambių darbų, yra išdrožęs labai daug bareljefų bei apvaliųjų skulptūrų religine tematika:  kryželių, angelų, rūpintojėlių, Švč. Mergelę Mariją. Kita jo mėgiama tema – Lietuvos istorijos puslapiai: LDK kunigaikščiai, Nepriklausomos Lietuvos žymių asmenų portretai, pokario kovų epizodai, tremties skauduliai, šiandieninės Lietuvos aktualijos. Kai kurie medžio darbai papuošti spalva, kuri dar labiau išryškina natūralios medienos faktūros grožį, jų dermę su vaizduojama figūra.

Nuo 1994 metų A. Ruškys yra Tautodailininkų sąjungos narys.

LR Seime organizuota paroda – jau 28-oji A. Ruškio personalinė paroda (parodos pradėtos organizuoti nuo 1991 m.). A. Ruškys yra išleidęs tris poezijos knygas: „Klevų sula“ (1998), „Takas tarp erškėčių“ (2000), „Kai širdis pravirkt negali“ (2007); surinkęs medžiagos savo krašto istorijai: „Už laiko ribos. Auksorų kaimas“ (1998), „Endriejavas, jo knygnešiai, švietėjai ir tremtiniai“ (2007). A. Ruškys aprašė ir Sibiro kančias „Raudonosios katorgos keliais“; „Memuarai“ (1994), „Endriejavo žemė. Kančių ir vilties istorija“ (2002). 2009 metais A. Ruškys  išleido gausiai iliustruotą spalvotą knygą, kurioje pristatoma nemaža dalis darbų „Prakalbinti ąžuolai.“

A. Ruškiui nemažai dėmesio skirta Lietuvos valsčių monografijoje „Endriejavas“ (P. 1113–1147).

Tautodailininkas Antanas Ruškys savo darbų kolekciją padovanojo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui. Muziejaus direktorius Vytautas Rutkauskas pagal šią kolekciją parengė tautodailininko ekspoziciją, kurios atidaryme dalyvavo autorius Antanas Ruškys su žmona Eugenija bei bičiuliais iš Kauno ir Raudondvario, menininko gerbėjai endriejaviškiai, rietaviškiai ir vilniškiai. Į renginį iš Rietavo atvyko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios administratorius  kun. Antanas Gutkauskas, koncertavo Rietavo M. K. Oginskio meno mokyklos kanklininkės (vadovė Jolita Budriuvienė).

Renginyje kalbėjo LR Seimo narys Justinas Urbanavičius, Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, socialinės apsaugos darbo ministras Donatas Jankauskas, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, prof. Ona Voverienė, partizanų vado Jono Semaškos sūnus Alvydas Semaška, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytautas Rutkauskas ir šių eilučių autorė.

Klaipėdos rajono savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Česlovo Banevičiaus sveikinimo raštą  įteikė Endriejavo seniūnė  L. Šunokienė.

Vilnius

© 2011 „XXI amžius“