Emigracija mūsų skausmas
Per 10 metų iš Lietuvos emigravo 205 tūkst. šalies gyventojų
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkst. šalies gyventojų. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 25,3 emigranto. 2009 metais emigravo 61,2 tūkst. mažiau negu 2010 metais, ir tada 1000 gyventojų teko tik 6,6 emigranto. Savaime suprantama, emigracijos tempų padidėjimui 2010 metais turėjo įtakos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Savo nuolatinės gyvenamosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę galėjo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau. Tai leido pamatyti tikrąjį emigracijos mastą, kuris akivaizdžiai didesnis už oficialiai įvardytą. Balandžiorugpjūčio mėnesiais statistiniai emigracijos srautai iš Lietuvos buvo didžiausi vidutiniškai per mėnesį savo išvykimą deklaravo 10,7 tūkst. emigrantų. Paskutinius keturis 2010 metų mėnesius deklaruotos emigracijos srautai sumažėjo nuo 8,4 tūkst. emigrantų rugsėjo mėnesį iki 4,0 tūkst. gruodžio mėnesį. 2010 metais emigraciją didino sunkėjanti ekonominė padėtis, bedarbystė, mokesčių didinimas, pensijų mažinimas, palankesnių sąlygų verslui naikinimas. Emigracija statistiškai mažina bedarbystę, tačiau kenkia tautos būsenai. Šalis netenka energingesnių, veiklesnių žmonių, netenka kultūros ir meno darbuotojų, kurie neturėdami pajamų šaltinio yra priversti palikti tėvynę. Patraukliausios valstybės yra Jungtinė Karalystė ir Airija. 2009 metais daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, o pernai kas antras. 2009 metais į Airiją emigravo 14 proc. visų emigrantų, o 2010 m. 15,7 proc. Padidėjo emigravusiųjų į Norvegiją skaičius nuo 0,8 tūkst. 2009 m. iki 4,9 tūkst. 2010 m. Pernai pagal emigrantų skaičių Norvegija buvo trečioji. 2010 metais 4,6 proc. visų emigrantų tikslo šalimi rinkosi Vokietiją, 4,3 proc. Ispaniją, 3,3 proc. JAV, 2 proc. Švediją, 1,8 proc. Rusijos Federaciją ir 1,7 proc. Baltarusiją.
|