Didžiojo penktadienio akcentai
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI vaovauja
Kryžiaus kelio procesijai
|
|
Kristaus kančios paminėjimas
prie Romos Koliziejaus
sutraukia gausybę maldininkų
|
Popiežiaus laida televizijoje
Pradėjęs savo pontifikato septintuosius metus popiežius Benediktas XVI yra žinomas ne tik kaip garsus teologas, bet ir kaip puikus savojo mokymo perteikėjas. Todėl su dideliu susidomėjimu laukiama precedento neturinčio Šventojo Tėvo pasirodymo Didįjį penktadienį, balandžio 22 dieną, per Italijos valstybinės televizijos pirmąjį kanalą Rai Uno, kurio religinėje-kultūrinėje laidoje A Sua Immagine (Pagal Jo paveikslą) bus aiškinama apie Jėzų. Pagal sumanymą Vatikano televizijos centro operatoriai kelios dienos prieš Didįjį penktadienį Apaštaliniuose rūmuose turėjo nufilmuoti Benediktą XVI, atsakantį į tris iš anksto pateiktus televizijos žiūrovų klausimus. Šiuos klausimus atrinkti ir užduoti Popiežiui turėjo pusantros valandos trunkančios laidos vedėjas Rozarijus Karelas, o klausimus į RAI televizijos interneto portalą buvo galima pradėti siųsti jau beveik prieš pusantro mėnesio. Tuomet Vatikano radijui duotame interviu R. Karelas paaiškino, kad populiari ir Italijos vyskupų konferencijos remiama laida A Sua Immagine, kurioje pristatomi tikėjimo klausimai, žymūs pamokslininkai komentuoja šventadienių Evangeliją, nori atgaivinti ypatingą Didžiojo penktadienio dvasią. (Iš tikrųjų ypatingu Velykų tridienio metu netgi nacionalinės televizijos programos beveik nesiskiria nuo kitų dienų, išskyrus formalų Kryžiaus kelio ir šv. Mišių transliavimą.)
Žiūrovams iškyla daug klausimų apie Išganytojo ypatingą veiklą Didžiąją savaitę, apie Jo kančią, mirtį ir prisikėlimą, todėl tikrai nuostabu, kad Šventasis Tėvas sutiko į juos atsakyti. Tuo labiau kad Benediktas XVI neseniai šia tema paskelbė savo knygos Jėzus iš Nazareto antrąją dalį, jos įžangoje pabrėždamas, koks yra svarbus istorinės Jėzaus Kristaus asmenybės pažinimas asmeniniam susitikimui su Juo ir tikėjimo sustiprinimui. R. Karelas patvirtino, kad Didžiojo penktadienio televizijos pokalbio su Šventuoju Tėvu idėja susilaukė didelio pritarimo ir tuoj pat į RAI interneto portalą pasipylė klausimų srautas, kurį reikėjo tinkamai sugrupuoti pagal temas, kurios labiausiai jaudina žiūrovus.
Laidos vedėjas taip pat pripažino, kad visus žavi vienas iš įspūdingiausių popiežiaus Benedikto XVI mokymo ir komunikavimo aspektų jo aiškumas. Iš tikrųjų Šventasis Tėvas geba paaiškinti koncepcijas, kurios dažnai yra sudėtingos, taip paprastai ir kartu aiškiai, kad protas iš karto jas supranta, o širdis atitinkamai gaivinama. Ši įtaiga yra didelė Šventojo Tėvo dovana, kurią visas pasaulis pamažu pradeda atrasti, sakė R. Karelas, pažymėdamas, kad televizijos laida šiuos nepaprastus gebėjimus dar labiau išryškins.
Kreipimasis į pačią širdį
Be abejonės, Didįjį penktadienį viso pasaulio katalikų dėmesys yra sutelktas į Kryžiaus kelią Romos Koliziejuje, kurio celebravimui vėlų vakarą vadovaus popiežius Benediktas XVI. Šią gražią tradiciją su žvakių šviesos ceremonija, kurios pradžia siekia XVIII amžiaus viduryje minėtus Šventuosius metus, 1964 metais atgaivino popiežius Paulius VI. Netrukus palaimintuoju skelbiamas Jonas Paulius II pratęsė šią tradiciją, nuo 1985 metų pakviesdamas Kryžiaus kelio stočių meditacijas parengti dabartiniams autoriams, dažniausiai žymiems Bažnyčios hierarchams ir teologams. (Iki tol mąstymams naudoti praeities šventųjų tekstai.)
Popiežius Benediktas XVI taip pat kasmet pasiūlo žymiems dvasininkams parengti Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio tekstus ir šiemet jo prašymu pirmą kartą tai atliko kontempliatyvaus gyvenimo italė vienuolė Marija Rita Pičone. Ji yra Augustinių seserų federacijos pirmininkė ir gyvena Romos vienuolyje prie Keturių vainikuotų šventųjų (Santi Quatro Coronati) bažnyčios. Kita italė augustinė vienuolė Elena Manganeli iš Lečeto bendruomenės (netoli Sienos miesto) sukūrė šiemetinio Kryžiaus kelio stočių atvaizdus, kurie kartu su tekstais išspausdinti maldininkams skirtame buklete. (Juos matys ir televizijos žiūrovai per Kryžiaus kelio transliaciją.)
Popiežius Jonas Paulius II per savo pontifikatą du kartus buvo patikėjęs vienuolėms sukurti Kryžiaus kelio Romos Koliziejuje tekstus. 1993 metų Didžiajam penktadieniui tai atliko benediktinų abatė italė motina Ana Marija Kanopi iš Izolo miesto bendruomenės, o 1995-aisiais meditacijas parengė protestantų vienuolė šveicarė Minke de Vrys iš Granšampo bendruomenės. Minint moteris, rengusias Kryžiaus kelių apmąstymą, galima nurodyti penkias pasaulietes iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos ir Meksikos, kurios buvo tarp 14 žurnalistų, akredituotų prie Šventojo Sosto, popiežiaus Jono Pauliaus II siūlymu 2002 metais sukūrusių meditacijas Didžiojo penktadienio procesijai Romos Koliziejuje.
Aiškinantis, kodėl būtent augustinių vienuolijos atstovėms popiežius Benediktas XVI šiais metais patikėjo Kryžiaus kelio mąstymų rengimą, galima nurodyti, kad balandžio 24 dieną, kai šiemet bus švenčiamos Velykos, liturgijoje taip pat minimas šv. Augustino, vieno iš įtakingiausių teologų bei vieno iš keturių didžiųjų Vakarų Bažnyčios mokytojų, krikštas, įvykęs 387 metais. Pasakodama apie savo kūrybą balandžio 5 dieną duotame interviu Vatikano radijui šiemetinių Kryžiaus kelio meditacijų sudarytoja motina Marija Rita sakė, kad mąstymuose ji bandė į Jėzaus Kančią pažvelgti ne tik tikinčiojo, bet kiekvieno asmens širdies pojūčiais. Nes žmogiškoji širdis yra kaip laboratorija, kurioje tarsi likimas formuojasi tai, kas vyksta globaliniu mastu.
Didelių žmogiškų dramų, netgi karų blogio šaknys glūdi mūsų širdyse. Vienuolė sakė, kad Kryžiaus kelio bažnytinėje maldoje ji norėjo, be kita ko, suteikti balsą tiems vaikams ir nepilnamečiams, kurie kartais yra įskaudinami, pažeidžiami ir eksploatuojami. Tai ne vien tik seksualinio išnaudojimo atvejai, apie kuriuos dabar daug kalbama, bet žymiai platesnė problema, paliečianti visą žmoniją. Motina Marija Rita pabrėžė viltį, kad į jos meditaciją galbūt atsilieps daugelio asmenų širdys, pripažindamos savo atsakomybę už nuodėmes ir pajusdamos, kiek daug Dievas kiekvienam siūlo per Jėzų. Pasak vienuolės, visi yra kviečiami savo gyvenime žengti Kryžiaus keliu Išganytojo pėdomis į Kalvariją, į išganymą. Tai ne tik kančios, bet ir šlovės kelias, susijęs su džiaugsmo ir vilties žinia.
Sekuliarizmo pavojai
Iki šiol popiežius Benediktas XVI rengti Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio stočių mąstymus buvo pakvietęs žymius Bažnyčios hierarchus. Praėjusiais 2010 metais ši garbė teko Romos miesto generaliniam vikarui emeritui kardinolui Kamilijui Ruiniui, 2009-aisiais meditacijas sukūrė Gavahačio (Indija) arkivyskupas Tomas Menamparampilas SDB, 2008 metais Honkongo (Kinija) vyskupas (dabar emeritas) kardinolas Jozefas Zen Zekinnas SDB, 2007-aisiais tuometinis Ambroziejaus didžiosios bibliotekos Milane (Italija) prefektas monsinjoras Džanfrankas Ravasis (dabar kardinolas, Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas), 2006 metais Vatikano miesto valstybės administracijos vadovas, Šv. Petro bazilikos rektorius arkivyskupas (dabar kardinolas) Andželas Komastris.
Taip pat galima prisiminti, kad 2005 metų Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio stočių meditacijas dar popiežiaus Jono Pauliaus II prašymu parašė tuometinis Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris, kuris netrukus po Šventojo Tėvo mirties pats buvo išrinktas į apaštalo šv. Petro sostą. Dabartinėje popiežiaus Benedikto XVI pontifikato šeštųjų metinių sukaktyje svarbu pastebėti, kad tuometinio kardinolo J. Ratcingerio parengti 2005 metų Kryžiaus kelio Romos Koliziejuje mąstymai ypač dėl atsimetimo nuo Dievo, radikalios sekuliarizacijos pasekmių, naujosios pagonybės iškilimo bei pasitaikančių dvasininkijos nuopuolių gerai atspindėjo dabartinį Šventojo Tėvo mokymą apie naujosios evangelizacijos ir Bažnyčios gyvenimo atnaujinimo aktualumą.
Šiuo atžvilgiu ypač ryškios tuometinio Tikėjimo mokslo kongregacijos prefekto pastabos ir vertinimai apie Jėzaus tris kritimus nešant kryžių Jeruzalės gatvėmis. Jėzaus kritimas po Kryžiaus našta atskleidžia visą Jo gyvenimo prasmę: laisvanorišką pažeminimą, kuris pakelia mus iš mūsų puikybės liūno, teigiama Kryžiaus kelio trečiosios stoties mąstyme. Čia taip pat nurodoma į žmogiško išdidumo prigimtį, aroganciją ir siekį išsivaduoti iš Dievo, aroganciją, galvojant, jog mums nereikia Jo amžinosios meilės ir kad mes patys galime būti savojo gyvenimo šeimininkais. Toks žmogaus maištas prieš tiesą ir bandymas padaryti save dievu, kūrėju ir teisėju veda į susinaikinimą. Jėzus savuoju nusižeminimu padeda įveikti šią pavojingą žmogišką puikybę ir melagingas nepriklausomybės iliuzijas ir iš naujo atrasti tikrąjį kilnumą, nusilenkiant Dievui, darbuojantis dėl prislėgtųjų brolių ir sesių gerovės.
Septintojoje Kryžiaus kelio stotyje apmąstydamas antrąjį Jėzaus kritimą kardinolas J. Ratcingeris vėl nurodo į gausius žmogaus nuopuolius įvairiomis formomis nuo Adomo laikų iki dabarties. Jis primena, kaip šv. Jonas savo pirmajame laiške žmogiškąsias ydas suveda į tris grupes kūno geismą, akių geismą ir gyvenimo puikybę. Pastaruoju metu jau atrodo, kad krikščionybė vis labiau pavargsta nuo tikėjimo ir, atsimetus nuo Viešpaties, kuriamos naujos ideologijos, naujoji pagonybė, kuri visiškai subanalina (trivializuoja) pačią egzistenciją. Taip žmogus, bandydamas atitolti nuo Dievo, baigia tuo, kad nusišalina ir nuo savo žmogiškosios esmės, krisdamas į gyvenimo dulkes. Viešpats neša šią (nuodėmių) naštą ir krenta vis iš naujo, kad mus pasitiktų. Jis žvelgia į mus ir paliečia mūsų širdis, Jis krenta, kad mus pakeltų, aiškino kardinolas J. Ratcingeris, melsdamas Viešpaties vilties kiekvienu tamsybės metu, kad mes galėtume nešti Jo viltį pasauliui.
Melsti gailestingumo Bažnyčiai
Taip aptaręs daugelio žmonių pasidavimą bedieviško sekuliarizmo blogiui, Kryžiaus kelio devintojoje stotyje apmąstydamas trečiąjį Jėzaus kritimą kardinolas J. Ratcingeris paragino pagalvoti, kiek daug Kristus kenčia savo paties Bažnyčioje. Kaip dažnai Jo buvimo, Eucharistijos sakramentas turi įeiti į tuščias ir blogio kupinas širdis. Kaip dažnai mes celebruojame tik save, net nesuvokdami Jo buvimo. Kaip dažnai Jo Žodis yra iškraipomas ir neteisingai naudojamas. Pripažinęs, kad dažnai šiuolaikinėse teologinėse teorijose yra tik tuščių žodžių gausa, kardinolas J. Ratcingeris pažymėjo, kad Bažnyčioje susikaupė daug purvo, netgi tarp tų, kurie yra kunigystėje ir kurie turėtų visiškai priklausyti Viešpačiui. Jokiu būdu yra nepateisinama kai kurių dvasininkų didelė puikybė, pasitenkinimas savimi, maža pagarba, rodoma Susitaikinimo sakramentui.
Ši Jo mokinių išdavystė, nevertas Jo Kūno ir Kraujo priėmimas yra iš tikrųjų didžiausias kentėjimas, kurį patiria Atpirkėjas, ir tai perveria Jo širdį, pripažįsta kardinolas J. Ratcingeris 2005 metų Kryžiaus kelio mąstymuose. Jis nurodo, jog dažnai panašu, kad Bažnyčios laivas yra taip blaškomas audrose, kad tampa apsemtas vandens ir grimzta į gelmes ir kad Viešpaties dirvoje daugiau piktžolių nei kviečių pasėlių. Melsdamas Viešpaties gailestingumo savo Bažnyčiai, kardinolas J. Ratcingeris perspėja, kad savuoju nuopuoliu Kristaus mokiniai partrenkia ant žemės ir patį Mokytoją, taip sukeldami šėtono juoką, kuris viliasi, kad Išganytojas daugiau nepasikels. Bet Tu vėl pakilsi, Tu vėl atsistosi ir galėsi mus pakelti, įsitikinęs Kryžiaus kelio mąstymų autorius. Baigdamas devintosios stoties maldą jis prašo išgelbėti ir sušventinti savo Bažnyčią.
Kardinolo J. Ratcingerio 2005 metų Kryžiaus kelio mąstymų leitmotyvu buvo evangelinis pasakojimas apie kviečio grūdą, kuris dirvoje turi mirti, kad neštų vaisių. Baigdamas mąstymus Jėzaus palaidojimu, jis pažymėjo, kad tokiu būdu išsipildė Viešpaties žodžiai: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių (Jn 12, 24). Taigi, Jėzus yra tas kviečio grūdas, kuris miršta. Iš šio gyvybę praradusio kviečio grūdo ateina didysis duonos padauginimas, kuris tęsis iki pasaulio pabaigos.
© 2011 XXI amžius
|