Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Didžiojo penktadienio akcentai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI vaovauja Kryžiaus kelio procesijai

Popiežiaus laida televizijoje

Pradėjęs savo pontifikato septintuosius metus popiežius Benediktas XVI yra žinomas ne tik kaip garsus teologas, bet ir kaip puikus savojo mokymo perteikėjas. Todėl su dideliu susidomėjimu laukiama precedento neturinčio Šventojo Tėvo pasirodymo Didįjį penktadienį, balandžio 22 dieną, per Italijos valstybinės televizijos pirmąjį kanalą Rai Uno, kurio religinėje-kultūrinėje laidoje „A Sua Immagine“ („Pagal Jo paveikslą“) bus aiškinama apie Jėzų. Pagal sumanymą Vatikano televizijos centro operatoriai kelios dienos prieš Didįjį penktadienį Apaštaliniuose rūmuose turėjo nufilmuoti Benediktą XVI, atsakantį į tris iš anksto pateiktus televizijos žiūrovų klausimus. Šiuos klausimus atrinkti ir užduoti Popiežiui turėjo pusantros valandos trunkančios laidos vedėjas Rozarijus Karelas, o klausimus į RAI televizijos interneto portalą buvo galima pradėti siųsti jau beveik prieš pusantro mėnesio. Tuomet Vatikano radijui duotame interviu R. Karelas paaiškino, kad populiari ir Italijos vyskupų konferencijos remiama laida „A Sua Immagine“, kurioje pristatomi tikėjimo klausimai, žymūs pamokslininkai komentuoja šventadienių Evangeliją, nori atgaivinti ypatingą Didžiojo penktadienio dvasią. (Iš tikrųjų ypatingu Velykų tridienio metu netgi nacionalinės televizijos programos beveik nesiskiria nuo kitų dienų, išskyrus formalų Kryžiaus kelio ir šv. Mišių transliavimą.)

Jis mirė ir prisikėlė dėl mūsų 

Kun. Vytenis Vaškelis

Nelengva šiuolaikiniam žmogui tikėti Velykų išsipildymu. Per Kalėdas bažnyčiose matome dailią medinę gimusio Kūdikėlio figūrą, kuri aiškiai išreiškia Jėzaus įsikūnijimo faktą. Besišypsantis dieviškas Vaikelis daugeliui priimtinesnis nei prisikeliančio iš kapo Kristaus atvaizdas, nes kūdikius, primenančius naujagimį Jėzų, mes dar išvystame gatvėse ar parkų skveruose, o Prisikėlusįjį pamatyti galime tiktai Jo gyvybe alsuojančiose tikinčiųjų širdyse.

Žemaitijos krikšto jubiliejų pasitinkant

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Mieli Žemaičių žemės krikščionys,

Sveikinu Jus visus sulaukus šviesių Kristaus Prisikėlimo švenčių. Pirmiausia kviečiu visus apmąstyti tai, ką artėjant 2011 metų Velykoms popiežius Benediktas XVI rašė pasaulio tikintiesiems krikščionims, taigi ir mums.

Brangūs broliai ir seserys!

Laikas, vedantis mus prie šventųjų Velykų šventimo, Bažnyčiai yra labai brangus išgyvenimas ir todėl teikia man džiugią progą kreiptis į jus ypatingu žodžiu.

Priėmimas Popiežiaus gimtadienio proga

Apaštalinį nuncijų prezidentūroje priėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė Nuotrauka iš www.president.lt

Balandžio 16 dieną, prieš prasidedant Didžiajai savaitei, Apaštalinėje nunciatūroje Vilniuje buvo surengtas priėmimas Popiežiaus šventės proga. Tą dieną visas katalikiškas pasaulis šventė Benedikto XVI 84-ąjį gimtadienį. Pateikiame Apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi kalbą, pasakytą priėmimo metu.

Konkursas Dievo gailestingumo metams

Skaitovų konkurso laureatai su komisijos nariais

2011 metus Lietuvos vyskupai paskelbė Dievo gailestingumo metais. Sausio 16 dieną į Telšių Katedrą iš Vilniaus buvo atvežta stebuklingojo Dievo Gailestingumo paveikslo kopija. Balandžio 2–3 dienomis Gailestingojo Jėzaus paveikslas, dažnai vadinamas tiesiog Dievo Gailestingumo paveikslu, buvo pasiekęs ir Tauragę. Nors paveikslas, kuris mums liudija ir primena Dievo gailestingumą, iškeliavo iš mūsų gimtojo miesto, tačiau mes turime būti Dievo gailestingumo paveikslu kitiems. Todėl simboliška, kad prie šios maldos akcijos prisidėjo ir tikybos mokytojai, kurie skatina priimti Dievo gailestingumo žinią, ją liudyti ir skelbti, kad ji paliestų visus moksleivius.

Popietė, skirta gailestingumui

Dvasinio fakulteto klausytojai dėkoja kun. mgr. Andriui Šukiui už paskaitą „Gailestingumas – kaip priemonė pasaulį regint prisikėlusį“

Norėdami geriau suvokti, kokiu tikslu šie metai paskelbti Dievo Gailestingumo metais ir kaip esame raginami juos išgyventi, balandžio 6 dieną Biržų TAU (Trečiojo amžiaus universiteto) Dvasinio fakulteto klausytojai rinkosi į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios parapijos namus. Čia Nemunėlio Radviliškio parapijos administratorius kunigas mgr. Andrius Šukys skaitė paskaitą tema „Gailestingumas – kaip priemonė pasaulį regint prisikėlusį“. Kun. A. Šukys kalbėjo, kad norint atkreipti dėmesį į Dievo meilę, reikia nuolat prisiminti, kad XX amžiaus viduryje dieviškasis gailestingumas ištryško iš Jėzaus širdies raginimu atsiversti, tikėti Evangelija. Dievas yra gailestingas žmogui, o žmogus turi būti gailestingas savo artimui. Kunigas Andrius priminė, kad Gavėnios metu kiekvienas turi progą pajusti, kaip Jėzus Kristus iš meilės mums ant Kryžiaus paaukojo savo gyvybę.

Turtingas „Kraitės“ laisvalaikis

Iš kairės: Julija Čmukienė, Romana Jonušienė ir Regina Sabaliauskienė

Kovo 5 dieną Druskininkų pagyvenusių žmonių „Bočių“ bendrija šventė savo 10-ies metų sukaktį. Šioje veikloje nuo pirmųjų dienų aktyviai dalyvauja ir Romana Jonušienė, ne tik įkūrusi etnogrupę, netrukus tapusią klubu „Kraitė“, bet ir trejus metus vadovavusią „Bočių“ bendrijai.

Jubiliejinio renginio metu „Kraitės“ nariai visiems žiūrovams pakėlė nuotaiką išradingai pačių sukurtais Užgavėnių personažais ir juos atitinkančiais žodžiais.

Žemaitis salezietis: siuvėjas, kunigas, kalinys, felčeris, klebonas

Kun. Juozo Fraino SDB (1911 04 25 – 1939 07 02 – 1987 02 14) 100-osioms gimimo metinėms

Romas BACEVIČIUS

Kun. Juozas Frainas Sibire

Balandžio 25-ąją sukaks 100 metų, kai Veiviržėnų parapijos Vyskupiškių kaime (Klaipėdos r.) Anastazijos ir Liudviko Frainų šeimoje gimė būsimasis kunigas ir saleziečių vienuolis Juozas Frainas. Tėvai valdė tik 10 hektarų ūkelį, tačiau jų sūnus tapo išsilavinusiu žmogumi. 1918 metais J. Frainas pradėjo lankyti Veiviržėnų pradžios mokyklą, o 1927 metais baigė Švėkšnos progimnazijos penkias klases. Matyt, jo galvoje brendo mintis siekti kunigystės, nes tų pačių metų rudenį su būriu bendraamžių išvyko į Italiją, Este Manfredini miestą pas saleziečius. 40 km nuo Turino, Peroza Ardžentina miestelyje, saleziečiai lietuviai turėjo atskirą įstaigą, todėl čia atvyko ir Juozas. Tada lietuviai saleziečių įstaigą buvo perėmę iš čekoslovakų, joje nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Septyniolikmetis Juozas mokėjo dirbti įvairiausius darbus – ir lopyti kelnes, ir adyti kojines, net iš kažkur atsitempė siuvamąją mašiną. Baigęs licėjaus kursą, noviciatą pradėjo Villa Molijoje, o vėliau filosofiją studijavo Folicijoje. J. Frainas buvo paskirtas asistentu ir mokytoju į Perozą. Vyresnieji pastebėjo, kad jis neblogai moka itališkai, todėl paskyrė pasiuntiniu ir supirkėju. Tas amatas jį išmokė nuolankumo.

Kriminalinių koalicijų metas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Balandžio 18 dieną paskelbta, kad teisėjų garbės teismas priėmė nutarimą dėl teisėjos Neringos Venckienės – rekomenduojama šią kaunietę teisėją atleisti iš pareigų. Toks teisėjų sprendimas sukėlė pasipiktinimo bangą visuomenėje – įvairūs pilietiniai judėjimai renka parašus už tai, kad teisėja nebūtų atleista. Rengiamasi organizuoti ir pilietines protesto akcijas, kuriose bus reikalaujama nutraukti N. Venckienės persekiojimą ir pasisakoma už esmines reformas, taip pat ir Prisiekusiųjų teismo įvedimą.

Tie prakeikti mokesčiai

Saulius Stoma

Kaip politikams lengviausia įerzinti visuomenę? Reikia kuo dažniau kalbėti apie naujus mokesčius. Kai kas taip ir elgiasi. Ir jie turi pateisinimą. Juk būtina pranešti apie svarstomus pakeitimus, įtraukti žmones į diskusiją. Pamirštama, kad plačiajai visuomenei reikia pateikti tik gerai apgalvotus projektus. Iš pradžių diskusijos turi virti tarp specialistų. Ypač kai kalbama apie kiekvienam žmogui jautrius dalykus.