Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

„Juodoji vakarienė“ bute-muziejuje

Balandžio 12 dieną lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje vyko jau trečius metus iš eilės rengiama popietė „Juodoji vakarienė“. J. Tumas-Vaižgantas, dar būdamas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektoriumi, kasmet rengdavo dvi didesnes šventes savo bute. Tai vardo dienos paminėjimą ir vadinamąją „Juodąją vakarienę“ prieš Velykas.

 Amžininkai prisimena, kad prieškaryje į šią bažnyčią atlikti velykinės išpažinties suplaukdavo minios žmonių. Todėl buvo pastatoma net trylika klausyklų, kuriose jau nuo pat ryto buvo klausoma išpažinčių. Visada atvykdavo bent dvylika kunigų, tarp kurių būdavo prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, Adomas Jakštas, Stanislovas Kiškis ir kiti. Pasibaigus pamaldoms bažnyčioje rektorius kunigus visada kviesdavosi vakarienei, kurios metu diskutuota įvairiais klausimais, skaityti literatūros kūriniai.

 Memorialinio buto-muziejaus vedėjo Alfo Pakėno iniciatyva ši tradicija sužibo naujomis spalvomis. Šiųmetiniame renginyje dalyvavo aktoriai Kristina Kazakevičiūtė ir Albinas Budnikas, bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius, kun. Alfonsas Bulotas, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai Nerijus, Robertas, Paulius ir Gediminas. Aktorė Kristina Kazakevičiūtė skaitė ištraukas iš Vaižganto giminaitės Joanos Šernienės prisiminimų, Albinas Budnikas įtaigiai perteikė monologą iš Gyčio Padegimo spektaklio „JAH“ (apie modernistinės literatūros Lietuvoje pradininko J. A. Herbačiausko, nemažai bendravusio su Vaižgantu, gyvenimą). Seminaristai kalbėjo apie žodžio svarbą ieškant savo pašaukimo, skaitė savo kūrybą, pristatė neseniai išleistą almanachą „Duc in altum“. Apie tai, kaip svarbu kunigui skelbti autentišką Dievo Žodį, tikėjimą, mintimis dalijosi kun. Alfonsas Bulotas. O kun. Kęstutis Rugevičius pažymėjo, kad kiekvienas žodis yra lyg gyva versmė tada, kai jis išnešiotas ir nugludintas. Renginio pabaigoje aktoriai perskaitė keletą Kęstučio Genio ir Antano Miškinio eilių. Renginį vedė namų šeimininkas Alfas Pakėnas.

Toks renginys – puiki galimybė prisiliesti prie gyvo lietuvių literatūros klasiko palikimo. Juolab kad Juozo Tumo-Vaižganto mintys apie tėvynę, tikėjimą ir dorą aktualios ir šiandien. Todėl esame nuoširdžiai dėkingi šio kiek neįprasto, tačiau be galo šilto renginio atgaivintojui ir rengėjui Alfui Pakėnui už kvietimą.

Kauno kunigų seminarijos informacija

© 2011 „XXI amžius“