|
Vėl vyko Rūstybės diena
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Balandžio 14 dieną Vilniuje vyko jau antra pilietinė akcija Rūstybės diena. Pirmoji pilietinė akcija vyko sausio 18 dieną Vilniuje ir dar keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šįkart akcija Viešojo intereso gynimas siekta atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į Vilniaus krašte grėsmingai plintančią Tomaševskio grupuotės įtaką, į prastą kai kurių regioninių prokuratūrų darbą, rezonansinių bylų vilkinimą. Be to, buvo reikalaujama reformų ypač Prisiekusiųjų teismo įvedimo.
Prie Generalines prokuratūros 11 valandą prasidėjo piketas, kuriame dalyvavo į dvi grupes susiskirstę piliečiai iš Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Radviliškio, Tauragės. Jie stovėjo su vėliavomis, plakatais, bendravo su generalinio prokuroro patarėja V. Budėniene, įteikė raštiškus reikalavimus, kuriuose nurodytos ir konkrečios bylos D. Šulco, A. Skarbaliaus bei kitos, taip pat reikalaujama ryžtingesnės pertvarkos regioninėse prokuratūrose. Akcijos dalyviai džiaugėsi, kad pastaruoju metu jau vyksta normalus dialogas su Generalinės prokuratūros pareigūnais.
Nuo 13 valandos prasidėjo piketas prie Prezidentūros. Ir čia keliolika pilietinių judėjimų narių stovėjo su vėliavomis, plakatais, bendravo su akcija susidomėjusiais vilniečiais. Vėliau akcijos atstovai užėjo į Prezidentūros pastatą, bendravo su kanceliarijos darbuotojais, įteikė peticiją. Pokalbyje buvo paliestos aktualios temos dėl V. Tomaševskio grupuotės vykdomos destrukcinės politikos Vilniaus krašte ir kitos. Prezidentūros pareigūnai atsakė, kad šiuo metu vykdomas tyrimas dėl V. Tomaševskio veiklos ir jei reikės, bus imtasi ir kitų žingsnių destruktyviai veiklai pažaboti. Buvo kalbama ir dėl itin prasto kai kurių regioninių prokuratūrų darbo. Pareikštas pritarimas Generalinės prokuratūros vadovų veiklai, generalinio prokuroro D. Valio pradėtam valymui stagnacijos apimtoje prokuratūros sistemoje. Pareikšta nuostata, kad Lietuvoje būtina įvesti Prisiekusiųjų teismą. Buvo iškeltos ir kitos aktualios temos kodėl prokuratūros sistemoje ir kitose valstybės žinybose vis dar dirba buvę KGB pareigūnai, kodėl netiriamas Drąsiaus Kedžio nužudymas, kodėl persekiojama D. Kedžio mama L. Kedienė ir sesuo teisėja Neringa Venckienė? Diskusijos metu prieita bendros išvados, kad tiek Kauno pedofilijos bylos, tiek kitų rezonansinių bylų tyrimui trukdo tikros liustracijos nebuvimas.
Akciją organizavo Jungtinio demokratinio judėjimo konfederacija, judėjimas Vytis, Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo sąjunga.
Pastarieji keleri metai tai didžiulės korupcijos atskleidimo metai. Per kelerius metus Lietuvą sukrėtę įvykiai atskleidė, kad korupcija yra viena pagrindinių mūsų krašto problemų. Būtent korupcijos voratinklis leidžia klestėti oligarchų ir pedofilų klanams. Apie tai rašoma neseniai išleistoje teisėjos Neringos Venckienės knygoje Drąsiaus viltis išgelbėti mergaitę.
© 2011 XXI amžius
|