2011 m. balandžio 22 d.
Nr. 31
(1911)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Yra du idealai: Dievas ir Tėvynė

Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. (Kol 3, I)

Aleliuja. 

Šiemet Šv. Velykos vėlyvos. Saulė kasdien aukščiau pakyla. Nebus purvo. Kaimuose bus lengviau pasiekti bažnyčią.

Iš vienos pusės, per Velykas galime ir turime džiaugtis. Iš antros – reikia galvoti ir mąstyti. Kiekvienas žmogus susiduria su savo, Lietuvos, gyvenimo reiškiniais ir pasaulio įvykiais, kurie žmogų užpuola netikėtai.

Štai ir Japonijoje žemės drebėjimas atominių elektrinių rajone ir milžiniškas potvynis nusinešė daug aukų ir padarė milžiniškų materialinių nuostolių. Ir šios nelaimės pabaigos dar nematyti. Kiek žmonių prarado savo gyvybes, šeimas, pastogę. Laimė, kad japonai labai disciplinuota tauta. Spauda tvirtina, kad nė vienas žmogus nepabėgo iš įvykio vietos (Černobylyje – visi). Nebuvo vagių (šiuo atžvilgiu – tai vienintelis toks kraštas pasaulyje). Maisto produktus pardavinėjo puse kainos, vandenį dalino veltui. Padėjo Japonijai visas pasaulis, padėjo ir Lietuva.

Lietuvoje dar neužgijo Černobylio katastrofos žaizdos. O dabar ir vėl kyla naujas pavojus. Gudai ruošiasi statyti atominę elektrinę Astrave, už 50 kilometrų nuo Vilniaus, o rusai – Rytprūsiuose, netoli Jurbarko. Ir vieni, ir kiti statybas forsuoja. O lietuviai tik ginčijasi dėl naujos elektrinės statybos. Slavų techniką mes žinome. Tai „geriausia“ pasaulyje. Rusų charakteris aiškus. Tik dabar mes pamatėme, kaip jie yra atsilikę visose gyvenimo srityse. Jų laimė, kad jie gyvena labai turtingame krašte, kur yra tiek daug žemės turtų.

Sovietai savo žmonių negailėjo. Vien lageriuose sunaikino 45 milijonus, kaip tvirtina sovietų istorikas Medvedevas, o visoje Sovietų Sąjungoje, pagal Solženyciną – 67 milijonus. Lietuvos jie nemyli, kaip tvirtina nesena okupacija. Ir pastačius šias elektrines Lietuvai grės nuolatinis milžiniškas pavojus.

Prieš kurį laiką buvo žemės drebėjimas ir Rytprūsiuose. Jautė jį ir Kaunas. Vilijampolėje judėjo elektros sietynai. O kas gali užtikrinti, kad žemės drebėjimas Rytprūsiuose nepasikartos?..

Gudai pasiūlė lietuviams palengvinti abiejų tautų žmonių, gyvenančių 50 kilometrų į abi sienos puses, bendravimą. Į šią zoną įeina ir Vilnius. Pagal jų apskaičiavimus, per metus sieną galės pereiti 650–850 tūkstančių žmonių. Įsivaizduokite, vieną dieną į Vilnių atvyksta keli ar kelios dešimtys tūkstančių svečių gudų. Neseniai į sporto varžybas Kaune atvyko futbolo sirgalių iš Lenkijos. Ir jie girti nusiaubė stadioną... Ir masinis atvykusių gudų elgesys gali būti neprognozuojamas.

O lietuvių ir baltarusių bendravimui užtektų 10–20 kilometrų ruožo. Yra, žinoma, vizos – kas norės, galės pasinaudoti...

Lenkų valdžia spaudžia Lietuvą dėl lenkiškų alfabeto raidžių. O mūsiškiai nemoka atsikirsti, tik ginasi. Ir kas tik neatvažiuoja į Lietuvą su savo reikalavimais. Dabar lenkai turi savo tautinei mažumai geresnes sąlygas nei visame pasaulyje. Reikėtų jiems priminti, kad Liublino unija Lietuvai nedavė nieko gero, o tik ją pražudė.

Labai siūlyčiau Lietuvos valdžiai pasimokyti iš Lietuvos partizanų. Raudoniesiems okupavus, jie nestojo į okupantų partiją, NKVD ar KGB, nėjo su raudona kruvina vėliava užkariauti Europos sovietams. Laisvės kovotojai kiek tik galėjo gynėsi. O prigimtoji teisė leidžia žmogui gintis. Taip jie žuvo Lietuvoje arba patekę į nelaisvę, buvo sušaudyti KGB kalėjime Vilniuje ar kitose respublikose.

Dar vienas tragiškas atvejis, apie kurį nė žodžio: mirtina tyla per visus 21-erius laisvės metus. Sušaudyta ar nužudyta 18 ministrų, devyni generolai, maj. J. Bulvičiaus aštuoni bendradarbiai. O kiek vyskupų ir kunigų. Dar nėra paskelbto bendro Lietuvos partizanų sąrašo. Ar daug žinote tokių kraštų, kur taip negerbiami Laisvės kovotojai?..

Kristina Brazauskienė, kuri sugriovė buvusio Prezidento šeimą, su kitais užgrobusi „Draugystės“ viešbutį, reikalauja rentos kaip prezidento našlė. Tačiau tada, kai A. Brazauskas gyveno su šia moterimi, jis buvo tik premjeras.

Ir iš kur Lietuvoje tiek prezidentų? Prezidentas tas, kuris valdo, o visi kiti tik buvę prezidentai arba eksprezidentai.

Taigi, buvusiems nereikia Turniškėse butų, automobilių, apsaugos ir kitokių privilegijų. Negalima nebaudžiamai plėšti valstybės iždo. Jau turime per 30 milijardų skolos. Suka valdžios vyrai galvas, kaip gauti dar 6 milijardus „Sodrai“. Lietuvoje apie 30 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Greitai Lietuva bus viena iš Afrikos vargšių respublikų.

Šiuo metu svarbiausias Lietuvos priešas yra degtinė. Okupacijos laikais vienam gyventojui per metus teko 12 litrų degtinės, 14 vyno ir 30 alaus. Dabar 20 litrų tenka degtinės kiekvienam žmogui! Vaikai ir seni negeria. Tiesa, paaugliai jau pradeda gerti ir girti kelia orgijas. Prageriama ne tik savo, bet ir ateinančių kartų fizinė ir dvasinė sveikata! Degtinė pardavinėjama degalinėse, kioskuose ir kontrabanda gabenama iš Rytprūsių ar Gudijos. Ir niekas su šiuo priešu nusikalstamai nekovoja.

O kur dar narkotikai! O kur korupcija ir vagystės. Kiekvieną dieną per televiziją ir spaudą mėgaujamasi valdžios vyrų nusikaltimais. O tautai peršama mintis, kad Lietuvoje yra tik vieni girtuokliai.

Okupantų nebėra, bet raudonieji pasiliko ir žudo Lietuvą.

Mes čia neturime pasiliekančio miesto, bet ieškome būsimojo, tvirtina šv. apaštalas Paulius. Tad, katalikai ir visi geros valios žmonės, stokime į žūtbūtinę kovą už Dievo karalystę ir tėvynę Lietuvą.

Kiekvienas save įtikinkite, kad yra du idealai: Dievas ir Tėvynė. Mes, kaip ir japonai, nebeturime kur trauktis iš šito fronto. Reikia ruoštis žūtbūtinei kovai...

Sveikinu visus Laisvės kovotojus: partizanus, politinius kalinius, tremtinius, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, visus ūkininkus, kurie savo laiku dalinosi duona su Laisvės kovotojais, visus lietuvius, gyvenančius Tėvynėje ir svetur, kurie nuoširdžiai myli Dievą, Bažnyčią ir Tėvynę.

Sveikinu Lietuvos karininkus ir visą kariuomenę.

Sveikinu garbingus ganytojus vyskupus, brolius kunigus ir vienuolius, iš kurių niokojama tauta laukia gero žodžio, širdies ir vadovavimo šioje žūtbūtinėje kovoje. Nes nauja okupacija jau prasidėjo.

Džiūgaus visas kliūtis nugalinčio Aleliuja.

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas,
Lietuvos partizanų kapelionas

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija