Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Įkvėpimo šaltinis – gamtos grožis

Benjaminas ŽULYS

Dailininkas Algimantas Kliauga zsu žmona Maryte parodos atidaryme

Algimantas Stanislovas Kliauga. Arlekinas. 2008, drobė, akrilas, 80x60

Algimantas Stanislovas Kliauga. Lelijos. 2008, drobė, akrilas, 70x100

Algimantas Stanislovas Kliauga. Vakaro poezija. 2008, drobė, akrilas, 100x70

Kaune, galerijoje „Aukso pjūvis“, atidaryta vilniečio tapytojo Algimanto Stanislovo Kliaugos tapybos darbų paroda „Žydinti Florida“. Tai vienas iš dailininko gausios kūrybos tarpsnių, žyminčių jo minties polėkį, paskatintą tolimos šalies kraštovaizdžių.

Parodos atidaryme dailininką ir jo kūrybą pristatė menotyrininkė Kristina Civinskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad jau daug metų lietuvių akis buvo įpratusi matyti tamsius, niūrių spalvų vietinių tapybos meistrų paveikslus. Lietuvių tapytojai, jausdami juos supančios gamtos įtaką, daugiausia naudoja tamsesnes, t. y. žemės, spalvas. Todėl bet kokia dailininko išvyka į ryškią, saulėtų spalvų prisotintą pietietišką užsienio šalies gamtą įneša į lietuvių dailę džiaugsmingesnių spalvų ir motyvų.

Lietuvai tapus nepriklausoma, kūrėjai ėmė daugiau keliauti. Lietuviškos dailės mokyklos pamokos susiliejo su naujais regimojo lauko vaizdais. Su išvykomis prašviesėjo ir tapytojo A. Kliaugos paletė. Jis – tradicinės lietuviško ekspresionizmo mokyklos atstovas. Jo mokytojai – Leonardas Tuleikis, Antanas Gudaitis, Algirdas Petrulis, Jonas Švažas, Silvestras Džiaukštas, išvystę ekspresyvų, savitą, drąsų stilių, paskatino nebijoti imtis gryno dažo, todėl Algimantas ir nemaišo spalvų.

Kurį laiką kūrėjo tematikoje vyravo portretas, nevengta ir gamtos vaizdų. Dailininko išvyka į nuolat žydinčią Floridą sustiprino jo domėjimąsi natūralia aplinka, kūrėjo darbai prisipildė naujų spalvų, prasiplėtė temų įvairovė. Egzotiški augalai, paukščiai ir kiti gyvūnai pagyvino lietuviškos dailės nuotaiką.

Algimantas Floridoje viešėjo tik porą mėnesių, tačiau to laiko pakako ne tik tapybai, bet ir suruošti iš šios saulėtos JAV pietryčių valstijos įspūdžių, perkeltų į drobę, parodą. Sužavėtas egzotinių vaizdų, tapytojas godžiai juos traukė į drobes ir tarsi metraštininkas fiksavo reginių dienoraštį. Egzotiniuose motyvuose jis atranda savotišką spalvų ritmą – „Lelijos“, „Karališkoji poicena“, „Mimoza“ ar beveik geometrines spalvines formas – „Kokoso palmė “, emocingai atskleidė aplankyto krašto augalų ir gyvūnų įvairovę. Būtent gamtos motyvai labiausiai patraukė dailininką.

Savo parodas dailininkas buvo surengęs Kanadoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Turkijoje ir kitose šalyse, dalyvavo grupinėse parodose. Tapytojas yra aktyvus plenerų, kūrybinių kelionių dalyvis. Stažuotėse, kūrybinėse kelionėse jis pabuvojo Vengrijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje. Jo kūrinių turi įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Vengrijos, Vokietijos, Bulgarijos, Rusijos muziejai, bankai, viešbučiai, savivaldybės, taip pat Lietuvos, Australijos, Kipro, Izraelio, Kanados, JAV, Lenkijos, Prancūzijos kolekcininkai.

 Dailininkas pasakojo, kad Floridos piečiausioje ir paskutinėje salų grandinės saloje Key Weste baigiasi Amerika, už 90 mylių – Kuba. Kiekvieną dieną, net gruodžio mėnesį, čia šviečia kaitri saulė. Medžių ir gėlių žydėjimas negalėjo nejaudinti. Visas tas grožis buvo prieš akis – kokoso palmių vaisiai, orchidėjų žiedai, bugenvilijų medžiai, karališkosios raudonosios ir geltonosios poincianos. šilkinės mimozos, drugeliai ir paukšteliai žavėjo ir skatino kurti.

„Prieš išvykdamas namo Key Weste surengiau Floridoje nutapytų darbų parodą, – sakė dailininkas. – Praeitų metų pabaigoje iš Amerikos parplaukę paveikslai buvo eksponuoti Vilniuje. Ši mano personalinė paroda dvyliktoji, o Kaune – pirmoji, nors bendrose parodose Kaune teko dalyvauti ne kartą. Vanduo, medžiai, namai mano darbuose sujungti judėjimo ir virpėjimo, dematerializuoti. Stengiuosi, kad kiekvienas paveikslas būtų ekspresyvus, patrauklus – kaip gamta, kuri gyvybinga, turtinga, žydinti. Noriu, kad mano spalvos žymėtų ne daiktų spalvingumą, bet pačios šviesos spalvą, jos simboliką. Man belieka ieškoti būdų išgauti spalvų švytėjimą, jų vitražinį žėrėjimą. Suprasdamas pasaulio purvą, renkuosi optimistinį požiūrį ir kantriai rašau meilės laiškus gamtai...“ – kalbėjo kūrėjas.

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“