2011 m. gegužės 4 d.
Nr. 33
(1913)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Lietuva – lietuviams,
lietuviai – Lietuvai

Integracija nereiškia
tautinio tapatumo
praradimo

Sirijos valdžia vykdo
masines žudynes

Pirmoji Popiežiaus laida Italijos televizijoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI italų
televizijos RAI laidoje atsakinėjo
į iš anksto pateiktus žiūrovų klausimus

Atsakymai į jaudinančius klausimus

Nors ir sulaukęs garbingo amžiaus, popiežius Benediktas XVI neatsisako sielovadinių naujovių iniciatyvos. Praėjusį Didįjį penktadienį, balandžio 22 dieną, italų televizijos RAI laidoje jis atsakinėjo į iš anksto pateiktus žiūrovų klausimus. Toje pirmą kartą popiežystės istorijoje parengtoje programoje Šventasis Tėvas kalbėjo ne tik apie katalikiškojo tikėjimo dalykus, bet ir apie politikos, tarpreliginio dialogo, atsiliepimo į stichines nelaimes ir žmogiškąją kančią reikalus. Sumanytoje laidoje iš pradžių galvota kalbėti tik apie Jėzų, bet pasiekus tūkstančiams klausimų iš viso pasaulio, temos buvo išplėtotos ir vietoj planuotų trijų Popiežius atsakė į septynis parinktus klausimus. Ar toks televizinis pasirodymas didžiųjų švenčių proga taps tradicija, parodys ateitis, tačiau pagrindo tikėtis yra – jau prieš praėjusias Kalėdas britų televizija BBC transliavo specialiai įrašytus Benedikto XVI „Dienos pamąstymus“.


Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju 

Palaimintojo Jono Pauliaus II
portretas Šv. Petro bazilikos fasade

Atvelykio ir Dievo Gailestingumo sekmadienio šv. Mišiose Romoje, kurias  koncelebravo kardinolai ir ganytojai iš viso pasaulio, daugiau kaip milijono tikinčiųjų akivaizdoje popiežius Benediktas XVI priėmė Romos vikaro kardinolo Agostino Valinio prašymą įrašyti į palaimintųjų sąrašą Garbingąjį Dievo tarną Joną Paulių II. Kaip skelbiama iškilmingoje beatifikacijos formulėje, nuo dabar Jonas Paulius II gali būti vadinamas palaimintuoju ir jo liturginė šventė (nustatytose) vietose ir suderinamai su teisės normomis bus minima spalio 22 dieną. Netrukus buvo atidengta Palaimintojo Jono Pauliaus II nuotrauka Šv. Petro bazilikos fasado centre ir išstatyta jo relikvija. Ampulę su palaimintojo Jono Pauliaus II krauju nešė dvi vienuolės: buvusi pal. Jono Pauliaus II namų vedėja Vatikane, lenkė sesuo Tobiana ir palaimintojo užtarimu stebuklingai išgijusi prancūzė sesuo Marie Simon-Pierre. Relikvijorių su ampule jos nunešė popiežiui Benediktui XVI, paskui iškėlė ant altoriaus ir išstatytą relikviją pagerbė su keliais Romos ir Prancūzijos jaunimo atstovais.


Ciniškas prokurorų ir teisėjų jėgos demonstravimas

Kaltinimai Eglei Kusaitei grindžiami duomenimis, surinktais pagal Rusijos terorizmo sampratą

Kiprijonas Tvirbutas

Eglė Kusaitė
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Balandžio 28-ąją „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“ buvo kalbama apie terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą. Ar Lietuvos visuomenė žino, dėl ko įkalinta mūsų pilietė? Ar Lietuvos teisėsauga turi įrodymų, kad Eglė tikrai rengėsi susisprogdinti Maskvoje? Ar mūsų slaptosios tarnybos nepadarė klaidos, sutikdamos bendradarbiauti su Rusijos FSB? Juk kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. E. Kusaitės byloje nenustatyta jokių konkrečių, vienareikšmių duomenų, jog mergina įvykdė ar bandė surengti teroro aktą. Be to, E. Kusaitei reiškiami kaltinimai terorizmu prieštarauja Jungtinių Tautų (JT), Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos nacionalinei baudžiamajai politikai, grindžiamai žmogaus teisėmis į laisvę, nepriklausomybę, nacionalinio išsivadavimo judėjimą. Keista, bet kaltinimas terorizmu Lietuvos pilietei E. Kusaitei grindžiamas ir duomenimis, surinktais pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso terorizmo sampratą, nepripažįstančią nacionalinio išsivadavimo judėjimo Čečėnijoje. Tai – esminis skirtumas tarp JT, ES, Lietuvos Respublikos ir Rusijos teroristinės veiklos apibūdinimų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija