2011 m. gegužės 6 d.
Nr. 34
(1914)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Paroda „Prisikėlimas“

Antrą Velykų dieną pakvietė Žemaičių vyskupystės muziejus

Parodos eksponatas

Apie krikščioniškąsias Velykų
tradicijas pasakojo vienuolė
Regina Teresiūtė SJE

Antrąją šventų Velykų dieną Varniuose, Žemaičių vyskupystės muziejuje (ŽVM), buvo atidaryta paroda „Prisikėlimas“. Parodos atidarymo metu muziejaus darbuotojai kvietė ne tik apžiūrėti įvairius velykinius atributus bei simbolius, bet ir pabendrauti.

Parodoje „Prisikėlimas“ galima dar kartą išgyventi Prisikėlimo džiaugsmą ir juo pasidalinti su kitais. Vienas iš dalijimosi būdų yra sveikinimai, kurie gali būti patys įvairiausi: sveikinimo žodžiai, atvirukai, dalijimasis velykiniais margučiais. Apie krikščioniškąsias Velykų tradicijas pasakojo vienuolė Regina Teresiūtė SJE.

Paroda „Prisikėlimas“ sudaryta iš kelių segmentų: ikonografijos, liaudiškos skulptūros ir daiktų, naudotų Velykų laiko tradicijoje. Velykos ikonografijoje – tai pirmiausia velykiniai atvirukai, Žemaitijos bažnyčių šventinių velykinių altorių fotografijos. Dėl pirmųjų atvirukų atsiradimo vietos Europoje ginčijamasi iki šiolei, tačiau svarbu tai, kad pirmieji pašto lapeliai vėliau buvo pagražinti ir gyvuoja iki mūsų dienų. Lietuvoje spaudiniai siejami su spaudos draudimo panaikinimu, o iki to laiko buvo naudojami vokiški, lenkiški, rusiški atvirukai. Tokių daugiausiai ir yra sukaupę Lietuvos muziejai. Seniausias atvirukas parodoje, kurį tik sąlyginai galima vadinti atviruku – XIX a. pabaigos. Tai Peterburge dirbusio fotografo N. Lorenkovičiaus daryta paveikslo fotografija, kurioje apaštalas Petras ateina prie tuščio Kristaus kapo. Šis atvirukas neturi pašto lapeliui būdingų reverso pusės elementų: nėra vietos pašto ženklui, adresui, išlikusi kabinetinės fotografijos reverso tradicija. Greičiausiai šis paveikslėlis galėjo būti skirtas siųsti voke arba tiesiog dovanoti. Kiti senieji ŽVM rinkinyje saugomi atvirukai – fotoreprodukcijos – neturi nurodytų autorių, ateljė ar leidyklų, tačiau visuose juose paveikslų vaizdai.

Lituanistiniai atvirukai – tai Onos Vitkauskytės (Kaunas, apie 1920 m.), Marijos Šlapelienės (Kaunas, apie 1918 m.), Juozo Šeškevičiaus (Kaunas), Felikso Milevičiaus (Telšiai) leisti atvirukai. Didžiausią muziejaus rinkinio dalį sudaro atvirukai, išleisti kitose šalyse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Lenkijoje. Nemaža dalis jų turi lietuviškus spaudus averse, o reverse – sveikinimai, linkėjimai lietuvių kalba. Parodą papildo muziejaus rėmėjų Domo Akstino ir Snieguolės Jurskytės sukauptų atvirukų dalis – tai „Atminties“ leidyklos perleisti partizanų, tremtinių atvirukai, o kad lietuviškų atvirukų tradicija buvo tęsiama ir JAV, puikiai parodo ir S. Jurskytės parvežti atvirukai, kuriuose buvo panaudojami dailininkų paveikslų atvaizdai.

Prasmingiausias linkėjimas Šv. Velykų proga atkeliavo iš JAV (1993 m.), rašytas garsaus pedagogo, partizano Algirdo Vokietaičio: Šiandien visas krikščioniškas pasaulis švenčia Prisikėlimą. Tikimės, kad ir mūsų tauta pagaliau pabus ir prisikels naujam gyvenimui....

Kita ikonografinė parodos dalis – Žemaitijos bažnyčių Velykų laikotarpio fotografijos. Kai kuriose užfiksuoti įrengti velykiniai Kristaus kapai, kitur – altoriai, papuošti Prisikėlimo šventei. Visos šios dekoracijos parodo įvairių parapijų, klebonų pastangas papuošti bažnyčias šiai svarbiai šventei. Daugumoje parapijų velykinės dekoracijos skaičiuoja dešimtis metų, keičiasi tik žaliųjų (vainikų, gėlių kompozicijų ir pan.) papuošimų mados, kurios parodo parapijiečių dosnumą ir klebono išradingumą. Fotografijos, surinktos iš skirtingų asmenų archyvų, apima nevienodą laikotarpį. Seniausia fotografija – 1920 metų. Gaila, kad nepavyko identifikuoti bažnyčios (spėjame, kad tai Bikavėnų koplyčia, kuri pavadavo po Pirmojo pasaulinio karo sudegusią Žvingių bažnyčią), tačiau su aiškia data ir nurodyta vieta yra 1938 metų Senosios Varnių bažnyčios Kristaus kapas. Kitos fotografijos jau XX a. II pusės. Parodoje Alsėdžių, Žygaičių, Pikelių, Rietavo, Panevėžio, Kaltinėnų, Kartenos, Žemaičių Kalvarijos, Salantų, Lieplaukės, Nevarėnų, Židikų, Pavandenės, Sedos, Renavo velykiniai altoriai. Ši parodos dalis eksponuojama ir muziejaus internetinėje svetainėje www.varniai-museum.lt.

Ypatingą vietą parodoje užima XIX a. drožiniai: erškėčiais vainikuotas Kristus, Pieta, Kristus, nešantis kryžių, Nukryžiuotasis, angelai. Šie liaudies drožiniai atspindi žemaičių pamaldumą, išreikštą gal kiek grubokomis formomis, tačiau nesumeluotą, tikrą. Šie eksponatai dar nebuvo eksponuoti. Parodą paįvairina Reginos Teresiūtės surinkti eksponatai – tai XX a. pabaigoje Adolfo Teresiaus sukurti drožiniai, o vainikuoja Prisikėlęs Kristus. Dar kartą pristatome ir Rusijos meistrų sukurtus su medalionus, skirtus Prisikėlimo temai, bei rusiškas XIX a. ikonas.

Kokios Velykos be margučių: parodoje jų daugiau nei 100. Skutinėtų, vaškuotų, dažytų svogūnų lukštais, akmeninių, medinių, stiklinių, gintarinių. Didžioji dalis margučių raštų įprasti liaudiški – pėdutės, brūkšneliai, taškeliai. Išskirti norėtųsi skutinėtus su tautiniais simboliais: Vyčiu, Dariumi ir Girėnu, Dievo Motinos atvaizdu. Parodoje ir varniškės Zosės Vaičekauskienės vašku marginti bei vysk. M. Valančiaus bendruomenės vaikų dailės studijoje sukurti stikliniai margučiai. Nemažą dalį stiklinių margučių edukacinių užsiėmimų metu pasidarė vaikai ir iš kaimyninių seniūnijų. Kokios linksmybės be muzikos: varpeliai, būgnai, įvairiausios tarškynės, kuriais parodos atidarymo metu buvo galima patriukšmauti.

Parengė Jurgita Gustytė-Ivinskienė

Varniai, Telšių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija