2011 m. gegužės 6 d.
Nr. 34
(1914)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

6,9 skaistykloje

Kultūros pagrindas –
nesuklastota istorija

Didžiuokimės savo
tėvynės istorija

Išėjęs Vaižgantas –
tarsi šalia...

Klebono ir žydų
mergaitės istorija

Benediktas XVI apie palaimintojo pirmtako tikėjimą ir mokymą

Mindaugas BUIKA

Atidengiamas popiežiaus Jono
Pauliaus II portretas po jo
paskelbimo Bažnyčios
palaimintuoju per beatifikacijos
iškilmes šv. Petro aikštėj

Simbolinė beatifikacijos data

Su dešimtimis kardinolų ir vyskupų bei šimtais kunigų celebruodamas palaimintojo Jono Pauliaus II beatifikacijos šv. Mišias popiežius Benediktas XVI homilijoje dar kartą apžvelgė savo pirmtako iškėlimo į Bažnyčios altorių garbę aplinkybes ir įvertino jo dvasinį paveldą. Gegužės 1 dieną Romos šv. Petro aikštėje vykusiose iškilmėse, kreipdamasis į milijoninę tikinčiųjų minią, Šventasis Tėvas kalbėjo: „Prieš šešerius metus buvome susirinkę į šią aikštę celebruoti popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvių. Mūsų skausmas dėl jo netekties buvo gilus, tačiau dar didesnis neaprėpiamos malonės jausmas gaubė Romą ir pasaulį: malonės, kuri tam tikru būdu buvo mano mylimo pirmtako viso gyvenimo ir ypač jo kančios liudijimo vaisius. Jau tada mes jutome jo šventumo dvelksmą su įvairiopais Dievo tautos garbinimo ženklais. Dėl šios priežasties su visa pagarba galiojančioms Bažnyčios kanoninėms normoms aš pageidavau, kad jo beatifikacijos bylos tyrimas vyktų kaip įmanoma sparčiau. Ir štai mūsų trokštama diena atėjo – ji atėjo greitai, kadangi tai buvo malonu Viešpačiui: Jonas Paulius II yra palaimintasis!“


Lankomos ir pagerbiamos palaimintojo Jono Pauliaus II relikvijos

Mindaugas BUIKA

Relikvijorių su palaimintojo
popiežiaus Jono Pauliaus II
krauju per beatifikacijos
iškilmes atnešė jį slaugiusi
sesuo Tobiana ir stebuklingai
išgijusi sesuo Marija Simon Pjer

Paroda Šv. Petro aikštėje

Praėjusį sekmadienį vykusiose popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmėse vėl buvo pagerbti naujojo palaimintojo palaikai, kurie paskui buvo perlaidoti į patogesnę lankyti kapavietę Vatikano bazilikos Šv. Sebastijono koplyčioje. Šiuo metu Šv. Petro aikštėje veikiančioje unikalioje parodoje galima susipažinti su kitomis į Bažnyčios altorių garbę iškelto Šventojo Tėvo relikvijomis. Šalia Berninio kolonados esančioje (Carlo Magno Karolio Didžiojo) salėje Vatikano miesto valstybės, Lenkijos ambasados prie Šventojo Sosto ir šios šalies Kultūros ir paveldo ministerijos rūpesčiu parengtoje ekspozicijoje išdėstyti daiktai, primenantys palaimintojo Karolio Vojtylos (1920–2005) gyvenimą nuo jo kūdikystės ir vaikystės iki didžiojo pontifikato pabaigos.


Vilniuje vyko nacionalinis Gailestingumo kongresas

Šv. Mišios Arkikatedroje Bazilikoje

Balandžio 30-osios popietę pamaldomis Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje prasidėjo Dievo Gailestingumo kongresas. Kiek vėliau Šv. Jonų bažnyčioje tikintieji rinkosi klausytis dvasinių konferencijų apie Dievo gailestingumą.

Pirmoje konferencijoje Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis apžvelgė, kaip dieviškasis gailestingumas pristatomas Biblijoje. Senajame Testamente jis siejamas su Dievo ištikimybe savo tautai. Pranašai jautriai primena, kad Dievo meilė pranoksta netgi motinos meilę savo kūdikiui. Naujajame Testamente gailestingumas reiškia visiškai dovanotą meilę, kuri pranoksta mirtį. Jėzus savo mirtimi ir prisikėlimu išvadavo žmones iš nuodėmės ir mirties. Meilė Dievui ir žmonėms yra neatskiriamos – Jėzus primena: kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų brolių, tiek padarėte man. Tikintysis išgyvena savo santykį su Dievu ir jis tampa pagrindu gailestingumui santykiuose su žmonėmis. Tai, ką dovanojam kitam žmogui, visada yra tik trupinėlis to, ką mums dovanoja Dievas, kalbėjo vyskupas A. Poniškaitis.


Nepaprastas piligrimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kaip jūros bangos užlieja smėlio smiltis ir grįžta atgal, taip panašiai esti ir su krikščioniškomis šventėmis: jos ateina, pasiekia aukščiausią liturginį tašką – per pamaldas išsiilgusiųjų širdis pripildo gyvojo vandens ir... pradeda atslūgti. Prisikėlusiojo šlovinimas per Eucharistijos šventimą bažnyčioje juk negali trukti ištisą dieną. Yra laikas Jį šlovinti šventovėje ir yra laikas Jį garbinti visur kitur.


Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Gyvenimo šalnos tik užgrūdino,

arba dėl kokių žmogaus „nuodėmių“ sovietmečiu negalima buvo publikuoti apybraižos

Genovaitė Baliukonytė

Kanauninkas Alvydas Bridikis

Su Tauragės dekanu klebonu kanauninku Alvydu Bridikiu teko susipažinti dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai dirbau vieno gamybinio susivienijimo laikraščio redakcijoje. Tuomet dar visai neseniai iš armijos grįžęs Alvydas buvo tik pradėjęs dirbti šio susivienijimo „Silvos“ fabrike. Buvo gūdūs sovietmečio laikai. Fabriko partijos komiteto, komjaunimo komiteto sekretoriai ir jiems pavaldžios dirbusios „Raudonojo kampelio“ vedėjos turėjo teisę kontroliuoti spaudą ir nurodyti, apie ką rašyti ir ko jokiu būdu negalima viešinti. Taip buvo ir tąkart – spaudoje turėjo atsispindėti tik teigiami herojai, laikytini pavyzdžiais kitiems jaunuoliams. Tokio herojaus amplua labai atitiko ką tik iš Afganistano sugrįžęs ir už gerą tarnybą sovietinės armijos vadų apdovanotas garbanotas šviesiaplaukis apdailos cecho darbininkas Alvydas. Interviu su juo fabriko laikraštėlyje turėjo būti tik pradžia, kitaip tariant, žurnalistinis apšilimas rimtesniam darbui. Taigi, po kiek laiko minėto interviu pagrindu parašiau apybraižą apie karo baisumus patyrusį jaunuolį ir išsiunčiau į tuo metu jaunimo mėgiamą žurnalą „Jaunimo gretos“. Už publikacijas respublikinėje spaudoje vietinių laikraštėlių korespondentams buvo dedami pliusiukai, turėjusieji įtakos karjerai ir premijoms, todėl apie šį savo darbą pasigyriau fabriko „Raudonojo kampelio“ vedėjai. Šioji pašiurpo: „Kaip parašei? Kodėl išsiuntei nesuderinusi?!“ „O ką čia derinti, – atšoviau, – taigi žmogus žinomas, apie jį fabriko laikraštyje jau rašiau, patys susirinkime gyrėte… „O ką jis dabar padarė?.. Į kunigų seminariją įstojo“, – drėbtelėjo „politrukė“ ir puolė skambinti į „Jaunimo gretų“ redakciją. Taigi tokia praeitame amžiuje buvo spaudos laisvė. Vertėtų šiandien tai prisiminti ir labiau vertinti tą žodžio laisvę, kurią dabar turime. Todėl artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga nutariau dar kartą pakalbinti buvusį savo herojų, paprašyti prisiminti nueitą gyvenimo kelią, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais, patirtimi ir mintimis su „XXI amžiaus“ laikraščio skaitytojais.


Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Tegul sklinda garsas ne vien būgnų aidais

Klebonas kun. Albertas
Stanulis, Rolandas Žakys
ir vargonininkė J. Urbonienė
su jaunaisiais būgnininkais

Viduklė. Šv. Kryžiaus bažnyčia – viena pirmųjų Žemaičių krašto bažnyčių, pastatyta Vytauto dekretu. Šios bažnyčios svarba ir autoritetas nuolat augo. Jau XIV amžiuje parapija buvo vertinama kaip viena stipriausių Žemaitijoje, vėliau tapo dekanato centru. Viduklės bažnyčios istorijoje atsispindi Žemaitijos krikščionybės raida. Nacionalinei Žemaičių krašto ir Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejinei programai vykdyti Kauno arkivyskupijai atstovauja Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kun. Albertas Stanulis. Jis, padedant parapijos žmonėms, nuolat įgyvendina naujas idėjas. Neseniai buvo užbaigtas tvarkyti bažnyčios šventorius. Raseinių savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė kultūros paveldui Gražina Pečkaitienė džiaugiasi klebono entuziazmu, noru veikti, todėl Raseinių rajono savivaldybės administracija neatsisako paremti Šv. Kryžiaus parapijos veiklos finansiškai. Šiais metais numatyta nudažyti skardinį bažnyčios stogą. Yra planų tvarkyti parką priešais bažnyčią, eilės laukia nuostabus architektūros statinys – senoji klebonija. Prie visų šių gerų sumanymų ir darbų noriai darbais ir aukomis prisideda parapijos tikintieji. Už visa tai jiems nuoširdžiausiai dėkoja parapijos klebonas.


Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Velykų konferencija

Alytaus dekanas g. kan. Arūnas
Užupis ir mons. Alfonsas
Svarinskas Velykų konferencijoje
su renginio organizatoriais,
jaunaisiais atlikėjais
ir Miroslavo atstovais

ALYTUS. Antrąją Velykų dieną šventiškai nusiteikę alytiškiai vienuoliktąjį kartą rinkosi į tradicinę konferenciją Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčioje pasisemti dieviškos išminties, pagilinti savo tikėjimą. Šv. Mišias už Lietuvos atgimimą, krikščioniškų tradicijų puoselėjimą šeimose, jaunimo dvasinį atsinaujinimą aukojo Lietuvos partizanų kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas kartu su Alytaus dekanu garbės kanauninku Arūnu Užupiu. Liturgijoje dalyvavo Miroslavo Švč. Trejybės parapijos atstovai, Šv. Vincento Pauliečio vienuolijos seserys ir kiti. Konferenciją organizavo VšĮ „Dienos namai“ direktorė Kristina Bondareva su parapijos klebonu g. kan. A. Užupiu bei Alytaus valstybinių vaikų globos namų administracija.


Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Kryžiaus kelią miesto gatvėmis ėjo  ir rajono valdžia

Kryžių neša Kėdainių rajono
meras Rimantas Diliūnas.
Dešinėje – klebonas
kun. Artūras Stanevičius

KĖDAINIAI. Didįjį Penktadienį Šv. Jurgio parapijos klebono kun. Artūro Stanevičiaus pakviesti į Kryžiaus kelio apeigas žmonės rinkosi prie kultūros centro. Nuo čia, prisimindami Viešpaties kančią, tikintieji nešė kryžių ir apmąstė keturiolika Kryžiaus kelio stočių eidami iki Šv. Jurgio bažnyčios. Procesijoje dalyvavo Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas, Kėdainių vicemerė Nijolė Naujokienė, Kėdainių miesto seniūnas Alvydas Kleiza, Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Vitauskienė, šios mokyklos tikybos mokytojos bei mokiniai, Šv. Jurgio parapijos bendruomenė, „Caritas“, bažnyčios choras, adoruotojos, rajono literatų klubo „Varsna“ poetai, kultūros centro darbuotojai, rajono šauliai, miesto žmonės. Pradedant Kryžiaus kelią klebonas kun. Artūras Stanevičius visus piligrimus apdalijo žvakelėmis. Kultūros centro saviveiklininkai inscenizavo Kristaus Kryžiaus kelio pirmąją stotį pagal Jono Evangeliją. Kryžiaus kelio stočių tekstus kūrė moksleiviai, literatai ir kiti dalyviai. Po pirmosios Kryžiaus kelio stoties apmąstymo ir perskaityto teksto kryžių ėmė nešti Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas. Kryžių palydėjo Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopa. Šalikelėje miesto žmonės pagarbiai sustojo praleisdami procesiją, kiti prisijungė ir ėjo kartu. Dar kitų veiduose susidomėjimas. Miesto senbuvė gydytoja Genovaitė Stankaitienė, Kėdainiuose gyvenanti nuo 1938 metų teigė, kad Kryžiaus kelio procesija miesto gatvėse yra pirmoji. Iš Kėdainių mero Rimanto Diliūno kryžių perėmė miesto seniūnas Alvydas Kleiza. Kauno kunigų seminarijos klierikas Giedrius Maskolaitis skaitė Popiežiaus Jono Pauliaus II tekstus. Einantieji Kryžiaus kelią Didįjį Penktadienį ir apmąstydami jį, gauna visuotinius atlaidus. Jėzus savo pavyzdžiu rodo, kaip mes turime nešti savo gyvenimo kryžių, kad ir koks sunkus jis būtų. Svarbu nepavargti, nepalūžti, nepriekaištauti, nedejuoti, neišduoti... Kryžių panoro nešti ir gydytojas Artūras Vrubliauskas bei kiti parapijiečiai. Perkeliant kryžių nuo vienų pečių ant kitų tarsi atkartojami Simono Kiriniečio, padėjusio Jėzui nešti kryžių, veiksmai. Procesijoje giedojo Šv. Jurgio bažnyčios choras.


Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Velykų belaukiant

Kryžių neša kunigas Kęstutis Vainorius

GARGŽDAI. Gavėnios metu kiekvieną penktadienį prieš vakaro šv. Mišias ir sekmadienį prieš Sumą Kryžiaus kelią giedodami eina šios parapijos ateitininkai, jaunimas ir visi tikintieji. Didįjį Penktadienį Kryžiaus kelias einamas giedant ir nešant kryžių Gargždų miesto gatvėmis. Šiemet oras buvo itin palankus, gausiai susirinko jaunimo, moksleivių bei kitų tikinčiųjų. Visi norėjo panešti kryžių, todėl jį pasikeisdamos nešė įvairios organizacijos, jaunimo grupės, mokyklų atstovai. Eisena prasidėjo nuo bažnyčios. Pirmiausia kryžių nešė parapijos kunigai, iš jų perėmė ministrantai, ateitininkai, tikybos mokytojos, Marijos legiono, Šeimos centro ir kitų organizacijų, grupių atstovai. Kryžiaus kelio eiseną sklandžiai organizavo, rūpinosi, kvietė policijos pareigūnus užtikrinti eisenos saugumą judriomis Gargždų miesto gatvėmis parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas. Jis ir užbaigė Kryžiaus kelio eiseną paskutinėje stotyje perėmęs kryžių ir įnešęs į bažnyčią.


Priešvelykinis pasižmonėjimas

Bronius VERTELKA

Retokai virbalus iš rankų
paleidžia Tekoriškių kaimo
gyventoja Valerija Belevičienė

Didįjį Penktadienį Trakiškio bendruomenės namuose vyko tautodailės, amatų ir poezijos renginys „Darbščių rankų ir žodžio meistrai“. Šįkart šeimininkavo moterys, dalyvavo ir grupė jaunimo.

Uždegus žvakę ir sugiedojus giesmę, kūrėjos pristatė savo dirbinius. Didelio dėmesio sulaukė Valerijos Belevičienės iš Tekoriškių kaimo darbai. 77 metų buvusi mokytoja nustebino megztais skėčiais. Pirmąjį dovanojo anūkei sutuoktuvių proga. Sodietė parodai atnešė jau devintą iš plonyčių linų siūlų numegztą skėtį. Kulbių kaimo gyventoja Janina Bikininė, skaičiuojanti 84 metus, savo sodybos klėtyje įkūrė senovę menančių daiktų muziejų. Danguolė Tarutienė iš Trakiškio, irgi žinoma mezgėja, atnešė megztų kojinių ir šlepečių. O trakiškietės Danutės Kirsnienės mezginius rekomenduoja nešioti net gydytojai.


Velykų laukimo atgarsiai

Arūnas ŠATEIKIS

Didįjį Šeštadienį Šilalės
parapijos tikintieji bažnyčioje
giedojo Žemaičių Kalvarijos Kalnus

Prasmingai Šv. Velykų šventės laukė Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos tikintieji. Verbų sekmadienio rytą su kadagio šakelėmis rankose šilališkiai gausiai rinkosi į savo bažnyčią atiduoti pagarbą Jėzui Kristui. Tos dienos Votyvos šv. Mišias aukojo vikaras kun. relig. m. mgr. Vytautas Tamašauskas, o Sumos šv. Mišias – klebonas dekanas kan. bažn. t. dr. Algis Genutis.


Naujieji disidentai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Balandžio pabaigoje suėjo metai, kai buvo atpažintas prie Kauno marių rastas nužudytas kovotojas su pedofilija Drąsius Kedys. Deja, šio kauniečio nužudymas iki šiol neištirtas. D. Kedys tapo mūsų krašte įsigalėjusios nusikalstamos santvarkos – lietuviškosios kleptokratijos auka. Jis aktyviai tyrė įtakingo pedofilų klanui priklausančių aukšto rango pareigūnų ir įtakingų verslininkų veiklą. Neabejojama, kad D. Kedys buvo nužudytas kriminalinių struktūrų ir korumpuotų politinių jėgų užsakymu.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija