|
Lietuvos kariuomenės atkūrimas
Edmundas Simanaitis
Lietuvos kariuomenės atkūrimo strategija
Balandžio 30 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje Lietuvos atsargos karininkų iniciatyva surengtame seminare Krašto apsaugos sistemos organizavimas 1990 04 251991 10 18: teorija ir realybė dalyvavo apie 80 kariškių, Lietuvos laisvės kovotojų, studentų ir visuomenės atstovų.
Seminaro tikslas pateikti visuminį Lietuvos krašto apsaugos sistemos kūrimo vaizdą, paremtą įvykių dalyvių atsiminimais ir dokumentais. Seminaro rengėjai siekė atskleisti gynybines, politines strategijas ir esmines krašto apsaugos sistemos kūrimosi kryptis bei aplinkybes, turėjusias įtakos kariuomenės atkūrimo eigai. Seminarą vedė atsargos plk. A. Dudavičius.
Įsteigiamas Krašto apsaugos departamentas
Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas mjr. D. Mazurkevičius ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas V. Balsys pasveikino seminaro dalyvius. Po monsinjoro A. Svarinsko maldos pirmasis Krašto apsaugos ministras A. Butkevičius perskaitė pranešimą apie kariuomenės atkūrimo eigą, to meto politikos aktualijas, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus. Krizės keliami pavojai reikalavo politinės išminties ir atsakomybės. Tuometiniame pasaulyje vyko esminiai persitvarkymai, kurių fone mūsų rūpesčiai didiesiems užsienio politikams galėjo pasirodyti mažareikšmiai, o perestrojkos sąlygomis Krašto apsaugos departamento (KAD) kūrimas galėjo būti suvoktas kaip didelės rizikos šaltinis. Seimo priimtas šaukimo atlikti karo tarnybą įstatymas tapo teisiniu pagrindu ginčuose su okupacine valdžia. Buvo daug diskutuojama dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo koncepcijos, nes sovietine samprata vadovautis jau nebuvo galima.
Lietuvoje buvo dislokuota dešimt sovietinės armijos divizijų apie 60 tūkst. kariškių. Tuo metu kūrėsi ir Lietuvos kariuomenė. Išmintingai vadovaujant buvo išvengta atvirų provokacijų, tačiau nepatenkintų buvo, mat į Lietuvos kariuomenę buvo priiminėjami ir sovietų armijoje tarnavę karininkai. Atsikūrusios Lietuvos politikai nevienareikšmiškai pritarė kariuomenės atkūrimui. A. Butkevičius pasiūlė sudaryti kolegiją, kuri rūpintųsi kariuomenės atkūrimo istorijos aprašymu.
Sukurta nauja informacijos sistema
Vienas iš kariuomenės kūrėjų Ignas Stankovičius kalbėjo apie to meto vidaus politikos aktualijas bei tarptautinius ryšius, kuriuos tuomet dar kontroliavo sovietinis KGB, ir apie vidaus politikos stabilumo problemas. Tuo metu Lietuvoje buvo daug užsienio žvalgybų agentų. Teko riboti informaciją iš užsienio ir iš esmės kurti naują vidaus informacijos sistemą. Sovietinės sistemos stabilumas jau buvo stipriai pažeistas. Kalbėtojas teigė, kad idėjos keitimas labai rizikingas, bet būtinas, nes sovietinė patirtis netiko iš principo. Dar buvo neaiškus kai kurių politinių jėgų veidas. Kalbėti ir veikti reikia su protu, aiškino pranešėjas.
Įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD)
Dim. plk. J. Paužuolio pranešime Pasienio apsaugos tarnybos atkūrimas teigiama, kad Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo labai aktualu perimti iš sovietų ir patiems kontroliuoti valstybės sienų apsaugą. Tai buvo nelengvas uždavinys. Būta problemų ir su sovietiniu OMONu (Specialios paskirties milicijos būrys), vykdžiusiu represijas.
Vienas iš pirmųjų Lietuvos kariuomenės kūrėjų dim. brig. gen. Č. Jezerskas nušvietė kariuomenės atkūrimo eigą. Kai kurie Aukščiausiosios Tarybos deputatai apskritai neigė poreikį kurti Lietuvos kariuomenę. Tada prie KAD kaip priedanga buvo įkurtas sporto klubas ir jam skirti 37 etatai (tuo metu jau buvo daugiau nei pora šimtų savanorių). Kol nesusiformavo politikų vieningas požiūris, teko paslėpti apie 600 karių. Kariuomenės dieną 1990 m. lapkričio 23-iąją savanoriams neleista rikiuotėje žygiuoti prie Nežinomojo kareivio kapo, bet buvo įkurta Garbės kuopa, kurios kariai pradėjo atlikinėti pratimus. Tuomet jie dėvėjo juodas uniformas. Pirmoji priesaika ir pirmasis paradas įvyko Kaune 1991 m. kovo 11 dieną. Parade dalyvavo ne tik kariuomenė, bet ir šauliai, savanoriai, pasieniečiai. Pirmasis šaukimas į kariuomenę buvo paskelbtas 2000 metais.
Žaliaraiščiai tapo kariais savanoriais
Ats. plk. J. Gečas nušvietė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) kūrimąsi. Pradžioje susiformavo vadinamieji žaliaraiščių būriai. 1990 m. sausio 11 dieną 2700 vyrų prisiekė Lietuvos Respublikai. Reikėjo sukurti ir teisinę bazę. Įsisteigė Lietuvos atsargos karininkų sąjunga (LAKS). Tikėtasi, kad sugrįš emigravusieji tautiečiai, deja, jie neatvažiavo. Atsikūrusi Lietuvos šaulių sąjunga KAD, pulkininko žodžiais tariant, buvo tragedija ir žvaigždžių valanda. Kūrėsi kariuomenės padaliniai ir civilinė tarnyba. 1990 m. lapkričio 23 dieną įvyko pirmosios priesaikos ceremonija ir paradas. Būta ir įtampos tarp KAD ir SKAT. LDDP norėjo turėti galimybę daryti įtaką SKAT.
Dim. plk. Z. Vegelevičiaus pranešimas Oro erdvės kontrolės ir gynybos struktūrų kūrimas buvo dalykiškas ir glaustas. Kai kurie Seimo nariai pastangas atkurti kariuomenę laikė nebrandžiomis ir todėl nerėmė. Žinomas politikas, 19901992 m. kadencijos Seimo narys A. Abišala aktyviai rėmė pastangas atkurti kariuomenę.
Kario motyvacijos vaidmuo
Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Algirdas Patackas pasidalijo mintimis apie 19901991 metų ir dabartinę kariuomenę. Atsikūrimo metais vyravo entuziazmas ir patriotizmas to dabar stokojama. Signataras pabrėžė motyvacijos svarbą: Karys be aiškios motyvacijos pralaimi mūšį. Šiuolaikinėje politikoje daug cinizmo. Čečėnai įrodė, kad laimi patriotiškai nusiteikę kovotojai. To reikia siekti ir mums.
Dr. A. Kanauka teigė, kad ginti krašto nepriklausomybę gali ir turi pilietinė visuomenė kartu su valdžia. Jis paminėjo sektiną šveicarų patirtį. Šveicarijoje kiekvienas sveikas vyriškis yra šalies gynėjas.
Renginio programą parengė ir sklandžiai jam vadovavo ats. plk. A. Dudavičius, jam talkino dim.plk. ltn. A. Jurkevičius. Apibendrindamas renginį plk. A. Dudavičius paminėjo, kad Lietuvos kariuomenės atkūrime itin ryškus V. Landsbergio, A. Butkevičiaus, gen. Č. Jezerskio ir plk. J. Gečo įnašas.
© 2011 XXI amžius
|