Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lietuviškos spaudos mirties akivaizdoje

Paminklas knygnešiams, kurių dėka lietuviška spauda atlaikė caro valdžios persekiojimus. Kokį paminklą pastatysime nepriklausomos Lietuvos valdžios atstovams, spartinantiems šių dienų spaudos mirtį Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Gražu, kai Spaudos dieną žurnalistai apdovanojami Vinco Kudirkos, Vytauto Gedgaudo ar Mato Šalčiaus premijomis. Tačiau premijomis spaudos problemos neišsprendžiamos. Taip pat jos neišsprendžiamos ir prezidento institucijos pareikštomis  mintimis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikindama su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena ragino pagalvoti, kaip įveikti naujus kalbai ir spausdintam žodžiui kylančius iššūkius: „Modernėjančiame pasaulyje gimtajai kalbai ir spausdintam žodžiui kyla kitų pavojų ir jiems įveikti vėl reikia sutelktų dabarties knygnešių pastangų. Visi esame atsakingi už gimtosios kalbos, lietuviškos knygos ir spaudos bei tautos identiteto išsaugojimą“. Gražūs žodžiai. Bet realybė yra tokia, kad jau 15 metų vadinamasis Spaudos rėmimo fondas vykdo savo destrukcinę diskriminacinę politiką spaudos atžvilgiu – vienus leidinius remia didžiulėmis sumomis, kitus veda į prarają. Ir politikams tai visiškai nerūpi – visi skundai nuo jų nuteka kaip vanduo nuo žąsies.

Konferencija ,,Teisinės valstybės kryžkelės“

Juozas Jablonskis

Balandžio 20 dieną Seime vyko spaudos konferencija „Teisinės valstybės kryžkelės“, kurioje dalyvavo Seimo narys K. Uoka, žurnalistas, judėjimo „Vytis“ koordinatoriaus pavaduotojas G. Grabauskas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininko pavaduotoja N. Orentaitė ir asociacijos „Vienybės forumas“ pirmininkas Ž. Šumskis. Konferencija turėjo atsakyti į klausimus, ar Lietuva yra teisinė valstybė, ar tik teisinės valstybės imitacija? Ar tikrai vykdoma ryžtinga kova su korupcija, ar vyksta tik kovos su korupcija imitacija? Kodėl teismų sprendimai dažnai prieštaringi ir net jų nuosprendžiuose dažnai pateikiami ne teisiniai argumentai, o filosofiniai išvedžiojimai? Kodėl lietuvių ir lenkų santykiai tampa vis labiau komplikuoti?

Lietuvos  kariuomenės  atkūrimas

Edmundas Simanaitis

Lietuvos kariuomenės atkūrimo strategija

Balandžio 30 dieną Kauno įgulos karininkų  ramovėje Lietuvos atsargos karininkų iniciatyva surengtame seminare „Krašto apsaugos sistemos organizavimas 1990 04 25–1991 10 18: teorija  ir  realybė“ dalyvavo  apie 80 kariškių, Lietuvos laisvės kovotojų, studentų ir visuomenės atstovų.

Seminaro tikslas – pateikti visuminį Lietuvos krašto apsaugos sistemos kūrimo vaizdą, paremtą įvykių dalyvių atsiminimais ir dokumentais. Seminaro rengėjai  siekė atskleisti gynybines, politines strategijas ir esmines krašto apsaugos sistemos kūrimosi kryptis bei aplinkybes, turėjusias įtakos kariuomenės atkūrimo eigai. Seminarą vedė atsargos plk. A. Dudavičius.

Dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio respublikinio suvažiavimo pareiškimas TS-LKD pirmininkui, Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui ir  Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei 

Lietuvos partizanai, Laisvės kovų dalyviai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai yra susirūpinę mūsų dalies visuomenės vienpusišku laisvės supratimu, atsakomybės ir pareigos jausmo stoka, Lietuvos piliečių, jos aktyviosios dalies nesiliaujančia emigracija.

Skelbtos rinkiminėse programose TS-LKD  ir Lietuvos Sąjūdžio vertybės turėtų būti nuosekliai puoselėjamos bei ginamos, jos turėtų būti neišduotos ir kompromisinėse derybose. Pasigendama savo kalbos, rašto, tautinės kultūros išsaugojimo strategijos. Lietuvoje vis daugiau vartojama svetimžodžių, kai kuriose parduotuvių reklamose jau visai nematyti lietuviškų žodžių arba jie parašyti žymiai mažesnėmis raidėmis – to net sovietmečiu nedrįsta daryti. Vilnijos krašte vis labiau ryškėja agresyvi polonizacija, valstybinės kalbos siaurinimo, jos ignoravimo ar net niekinimo tendencijos, atgyja autonomininkų klanas.  Vis labiau pastebima slinktis į trumpalaikę konjunktūrinę naudą, liberalų pragmatiškumą, nuolaidžiaujama stipresnių kaimynų ekspansinių interesų spaudimui, pamirštamos krikščioniškosios ir tautinės vertybės, dėl kurių kovota ir aukotasi. Dažnai prasilenkiama su moralės, doros, tautos papročių nuostatomis. Nepakankamas dėmesys skiriamas jaunimo tautiniam ugdymui. Prie tautinės moralės stiprinimo tikrai neprisidėjo išduoti leidimai homoseksualų bei Antrojo pasaulinio karo dalyvių, daugiausiai susijusių su antrąja sovietine okupacija, demonstracijoms. Tolerancija homoseksualų gyvenimo filosofijos propagandai nesiderina su pagarba tradicinei šeimai, tautos išpažįstamoms vertybėms ir papročiams.