|
Viešinami KGB archyvai
Gegužės 11-ąją, trečiadienį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pradėjo viešinti KGB archyvus specialioje internetinėje svetainėje. Joje pradėti skelbti originalūs direktyviniai okupacijos laikotarpio KGB padalinių, veikusių Baltijos valstybėse, dokumentai. Tačiau informacijos apie KGB agentus beveik nebus, nes ir toliau taikomi įvairūs apribojimai viešinant okupacinio represinio aparato darbuotojus.
Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono duomenimis, per penkerius metus komisija svarstė 447 asmenų, galėjusių slapta bendradarbiauti su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą. 2005-aisiais domėtasi 83 tokiais asmenimis, 2006 m. 35, 2007 m. 3, 2008 m. 15, 2009 m. 4, 2010 m. 307. Tačiau tik 57 asmenys iš 447 buvo pripažinti slapta bendradarbiavę su minėtomis tarnybomis, apie tai buvo paskelbta viešai. Net 389 asmenys, pritrūkus įrodymų, taip ir nebuvo pripažinti slapta bendradarbiavę su tomis tarnybomis. A. Urmono nuomone, liustracija savo funkcijų neįvykdė liustruoti tik tie asmenys, kurie nedaro jokios įtakos visuomeniniams procesams. Pasak jo, daugelio tų, kurie nebuvo pripažinti bendradarbiavę su slaptosiomis tarnybomis, bylos išvežtos, telikę tik fragmentai.
Tam tikra visuomenės dalis siekia įvardinti tuos, kurie buvusio režimo vardu vykdė nusikaltimus, pažeidinėjo žmogaus teises arba buvo susiję su tai vykdžiusiomis struktūromis. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko nuomone, tai reikėjo daryti, nes dar 2005 metais KGB rezervui priklausiusių žmonių pavardžių paviešinimui pritarė 74 proc. šalies gyventojų ir 80 proc. Lietuvos gyventojų nepritarė priėjimo prie KGB archyvinių dokumentų ribojimui. Trūko tik politinės valios. Bet prezidentei Daliai Grybauskaitei parėmus KGB archyvų išviešinimo idėją, Seime priėmus atitinkamus įstatymus ir gavus Vyriausybės paramą LGGRTC pradeda skelbti KGB dokumentus. A. Anušauskas mano, kad šis žingsnis turi ne tik praeities vertinimo atspalvį, bet ir leis jaunesnei kartai labiau pažinti praeitį.
Premjeras sakė, kad KGB veiklos dokumentų viešinimas padės Rusijai suprasti, kaip Lietuva gyveno 50 okupacijos metų, ir ši informacija apie KGB veiklą bus svarbi nuo KGB ir kitų struktūrų sovietmečiu nukentėjusiems žmonėms. Ši tiesa, drįsčiau pasakyti, yra ir pagarbos ženklas tiems, kurie labai skaudžiai kentėjo savo gyvenime, galbūt ir žuvo nuo KGB ir panašių okupacinės jėgos struktūrų, kurios taip negailestingai laužė ir triuškino daugelio žmonių likimus, kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas A. Anušauskas sakė: Tai yra svarbu tai visuomenės daliai, didelei visuomenės daliai, kuri patyrė persekiojimus, ir jiems visai ne tas pats, ar tie žmonės, kurie stovėjo už nugarų tų agentų, tų įvairiais būdais palaužiamų žmonių, ar nebus jie bus įvardinti viešai.
Interneto svetainė yra pasiekiama adresu www.kgbveikla.lt. Šiuo metu joje yra pateikta apie 150 įvairių dokumentų. Šis skaičius, anot rengėjų, yra labai maža dalis to, kas saugoma archyvuose. A. Anušausko teigimu, Lietuvoje galėtų būti apie 1015 mln. lapų KGB dokumentų, iš jų apie 100 tūkst. lapų būtų svarbūs, nes atskleistų institucijos veiklą. LGGRTC vadovė Birutė Burauskaitė sakė, kad interneto svetainėje nebus pateikiama privataus gyvenimo informacija ypač apie tokius asmenis, kurie buvo sekami, bei tų asmenų, kurie prisipažino, kad dirbo KGB. Taip pat nebus viešinama informacija, kuri tuo metu buvo skirta diskredituoti disidentus. Svarbiausia yra eliminuoti tą informaciją, kuri yra susijusi su atėjusiais prisipažinti, kad negalima būtų ne tik pavardžių matyti, bet ir identifikuoti pagal kokius nors šalutinius požymius. Čia mes labai griežtai žiūrėsime, apie įstatymais slepiamus KGB agentus, matyt, užimančius aukštus valstybinius postus nepriklausomoje Lietuvoje, kalbėjo B. Burauskaitė.
© 2011 XXI amžius
|