Iki sielos gelmių atsidavęs idealizmui
AA kun. prof. Arvydas Petras Žygas (1958 2000 2011)
|
Kun. prof. Arvydas Petras Žygas
Jono KUPRIO nuotrauka
|
Gegužės 7 dieną Saint Louis (JAV) ligoninėje po sunkios ligos mirė buvęs Lietuvos ateitininkų federacijos pirmininkas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto antropologijos profesorius, kunigas Arvydas Petras Žygas. Paskutiniais metais gilindamasis į mokslus ir dirbdamas JAV, jis priklausė Kauno arkivyskupijai, taip vis dar jungdamasis su tėvų žeme, be kurios jis gyveno didžiąją trumpo, bet prasmingo gyvenimo dalį. Sovietinės okupacijos metais negalėdamas aplankyti tėvynės, jautė nuolatinę nostalgiją ir atvykdavo pas tautiečius bent prie Lietuvos sienos pas Punsko krašto lietuvius. O vėliau, jau galėdamas nors trumpai dirbti Lietuvoje, tą idealizmą, meilę tėvų kraštui perdavė per darbą tėvynei Lietuvai. Tai buvo kunigas ir mokslininkas, visuomenės veikėjas, iki sielos gelmių atsidavęs idealizmui.
Kun. A. P. Žygas gimė 1958 metų birželio 6 dieną Čikagoje. Jo tėvams teko emigrantų dalia 19451950 metais gyveno karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, 1950 metais atvyko į JAV. Nuo pat mažens Arvydas buvo auklėjamas lietuvybės dvasia, lankė lietuviškąją Cicero Šv. Antano Paduviečio mokyklą, dalyvavo ateitininkų veikloje, bendravo su seserimis kazimierietėmis. Arvydas visuomet jautė pašaukimą į dvasinį luomą, jo širdis veržėsi į Lietuvą, į kurią jam tada nebuvo leista atvykti. Siekdamas susipažinti su lietuviškąja pasaulėjauta,19761980 metais jis studijavo baltų kultūrą Čikagos lietuvių pedagogikos institute, 19801988 metais jame dėstė lietuvių etnografiją ir folklorą. Į Lietuvą sovietmečiu jam nebuvo leidžiama laisvai atvykti, tad galimybė nuvykti į Punsko kraštą ir pabūti lietuvių žemėje, pabendrauti su lietuviais jam buvo sielos atgaiva. 19761982 metais drauge su prof. Marija Gimbutiene lankydamasis Punsko krašte jis užrašinėjo liaudies dainas, fotografavo senąsias Punsko, Seinų ir Suvalkų krašto lietuves dainininkes. Čia buvo visada laukiamas ir sutinkamas kaip garbingiausias svečias.
1981 metais Čikagos Ilinojaus universitete A. Žygas įgijo antropologijos ir chemijos mokslų bakalauro laipsnį, o 1983 metais biochemijos magistro laipsnį su medicininės antropologijos specializacija, 1988 metais gavo filosofijos daktaro laipsnį. Tada jis pirmą kartą galėjo trumpai apsilankyti Lietuvoje Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1988 metų gruodžio 14 dieną pradėjo pasirengimą kunigystei.
Patekęs į audringą Atgimimo laikų Lietuvą, į kurią pagaliau galėjo laisvai atvykti, palengva jis įsitraukė į visuomenines akcijas. Kai pirmą kartą Atgimimo metais su keletu sąjūdininkų važiavo į Vilniuje vykusį mitingą, jis, būdamas jautrios prigimties, mylėdamas savo tėvų kraštą, žavėdamasis nuostabia Lietuvos gamta, paprašė sustabdyti automobilį, pribėgo prie žydinčių pienių lauko ir atsiklaupęs jas glostė. Dėl įgimto idealizmo siekio Arvydas ėmėsi atkurti Lietuvoje Ateitininkų federaciją. 19891995 metais jis buvo renkamas Ateitininkų federacijos pirmininku, stengėsi atkurti tai, kas sugriauta ateistinės santvarkos. Ir be to idealizmo likę ateitininkai pasijuto daug ko netekę.
Beveik nuo pirmųjų Vytauto Didžiojo universiteto veiklos metų pradėjęs jame dirbti, 19891993 metais vadovavo VDU Antropologijos katedrai ir buvo VDU studentų dekanu. Jau 1990 metais gavo asocijuoto antropologijos profesoriaus vardą. Universitete dirbo atsidavęs, kartais iš nuovargio net priguldavo ant suolo. Jis niekada su niekuo nekonfliktuodavo, bet VDU įsigalėjusi sovietinė nomenklatūra nuolatinėmis intrigomis sugadino jam daug sveikatos, todėl tuo metu buvo priverstas palikti universitetą. 1993 metais už indėlį į atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos kultūrą jam buvo suteikta S. Šalkauskio premija.
Įstojęs į Jėzuitų naujokyną, Arvydas 19931994 metais studijavo jėzuitų formacijos centre Genujoje (Italija), 1995 metais Čikagoje slaugė sunkiai sergančią motiną, kartu pradėjo studijuoti teologiją Čikagos Lojolos universitete. Grįžęs į Lietuvą 1996-2000 metais studijavo seminarijoje, taip pat ir Meriveilo insituto Teologijos fakultete Birmingeme (Didžioji Britanija). Baigęs šias studijas, Vytauto Didžiojo universitete gavo teologijos magistro laipsnį.
2000 metų birželio 29 dieną priėmęs kunigo šventimus, paskirtas Kauno Arkikatedros Bazilikos vikaru, o netrukus Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu. Šešeri metai šiose dvasinėse pareigose leido nuoširdžiam kunigui rasti kelią į seminarijos auklėtinių širdis. Tęsdamas mokslinę veiklą Vytauto Didžiojo universitete (19962006 metais jis ėjo antropologijos asocijuoto profesoriaus, 20002006 metais pastoracinės teologijos asocijuoto profesoriaus pareigas) ir eidamas kapeliono pareigas Kauno medicinos universitete (kur buvo vizituojančiu antropologijos profesoriumi), kun. Arvydas buvo ir Kauno psichiatrijos ligoninės kapelionu, patarnavo seserims kazimierietėms Pažaislyje bei seserims kotrynietėms Kaune.
Vilniaus vadybos ir psichologijos institute yra įkurta Prof. Arvydo Žygo biblioteka, kurioje yra daugiau kaip 1100 knygų psichologijos, antropologijos, sociologijos, teologijos, meno, vadybos, biochemijos, medicinos, etikos, filosofijos, edukologijos, religijotyros temomis (anglų kalba).
2006 metais kun. Arvydas buvo išleistas į JAV teologijos daktarato studijoms. 20062007 metais dirbo vikaru Čikagos Švč. M. Marijos Gimimo parapijoje, ypatingą dėmesį skyrė lietuviams emigrantams. Netrukus pasiprašė atleidžiamas iš parapijos ir toliau tęsė studijas, drauge patarnaudamas kaip kapelionas Vargdienių seserims Putname, darbuodamasis seserų įsteigtoje Pal. J. Matulaičio vargšų prieglaudoje, negailėdamas savęs pavadavo kunigus įvairiose lietuvių parapijose. Paskutinius mėnesius, jau sunkiai sirgdamas, praleido Saint Louis klinikoje, kur ir baigėsi kun. prof. A. P. Žygo žemiškasis gyvenimas.
* * *
Gegužės 13 dieną, penktadienį, 20 valandą (Lietuvos laiku šeštadienio naktį) ir gegužės 14 dieną, šeštadienį, 9.30 valandą (Lietuvos laiku po pietų) atsisveikinimas su a. a. kun. A. Žygu jo jaunystės parapijoje, Cicero (JAV) Šv. Antano bažnyčioje. Čia bus aukojamos gedulingos šv. Mišios.
Kun. Arvydas Petras Žygas bus laidojamas Lietuvoje birželio pradžioje Kauno Petrašiūnų kapinėse, jo tėvų kape.
© 2011 XXI amžius
|