| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vietinės Bažnyčios gyvumo požymis Mindaugas BUIKA
Pašaukimų pastoracijos svarba Artėjančios Pasaulinės maldų už dvasinius pašaukimus dienos proga paskelbtame kreipimesi popiežius Benediktas XVI pažymi, kad gebėjimas rūpintis pašaukimais yra vietinės Bažnyčios gyvumo požymis. Kitaip sakant, vietinė Bažnyčia (diecezija, nacionalinis episkopatas), kuri yra sukūrusi aktyviai veikiančias pašaukimų į kunigystę bei pašvęstąjį gyvenimą (vienuolystę) sielovados struktūras, yra tikrai gyvybinga: rūpindamasi, kad netrūktų darbininkų Viešpaties vynuogyne, ji kuria savo ateitį. Ir atvirkščiai jeigu pašaukimų ugdymo srityje nieko neveikiama ir ji palikta savaiminei eigai, tai tokios bažnytinės bendruomenės perspektyvos dabartinėje agresyvios sekuliarizacijos epochoje yra gana miglotos. Pasaulinė maldų už pašaukimus diena, kurią 1964 metais įsteigė popiežius Paulius VI, šiemet gegužės 15 dieną, Ketvirtąjį Velykų sekmadienį, bus celebruojama jau 48-ą kartą. Popiežius Benediktas XVI, kuris šiemetiniam Pašaukimų sekmadieniui yra parinkęs temą Skatinti pašaukimus vietinėje Bažnyčioje, primena, kad garbingasis Dievo tarnas Pijus XII prieš 70 metų įsteigė Popiežiškąją kunigų pašaukimų ugdymo bendriją ir kad vėliau panašias institucijas, akinami kunigų ir pasauliečių, daugelyje diecezijų įsteigė vyskupai. Taigi, institucinė pašaukimų sielovada turi jau daugelio dešimtmečių tradicijas, nors kai kuriose vietinėse Bažnyčiose ji dar nėra pakankamai išvystyta. Be abejonės, šioje srityje išskirtinai svarbu sutelkta malda, nes, kaip pažymi popiežius Benediktas XVI, pašaukimai į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą visų pirma yra nuolatinio ryšio su gyvuoju Dievu ir ištvermingos maldos į pjūties Šeimininką keliamos parapijų bendruomenėse, krikščioniškose šeimose ir pašaukimų grupėse vaisius. Šventasis Tėvas primena, kad būtinumas skatinti pašaukimus remiasi Naujojo Testamento mokymu, įskaitant paties Jėzaus maldą ir nurodymą savo apaštalams: Eikite ir padarykite savo mokiniais visų tautų žmones (Mt 18, 19). Kreipimesi būsimajam Pašaukimų sekmadieniui cituojamas ir palaimintojo Jono Pauliaus II posinodinis apaštalinis paraginimas Pastores dabo vobis, kuriame aiškiai patvirtinama, jog Bažnyčia yra atsakinga už kunigystės šventimų gimimą ir brendimą. Vyskupų atsakomybė Iš esmės, pasak palaimintojo Popiežiaus įpėdinio Benedikto XVI, tai reiškia, jog kiekviena tikinčiųjų bendruomenė, netgi kiekvienas Bažnyčios narys turi sąmoningai jausti atsakomybę už dvasinių pašaukimų skatinimą. Tuos, kurie rodo nedviprasmiškus pašaukimo į kunigystę ar pašvęstąjį gyvenimą ženklus, svarbu padrąsinti ir palaikyti, kad jie, tardami taip Dievui ir Bažnyčiai, pajustų visos bendruomenės geranoriškumą, rašo šiemetiniame kreipimesi Šventasis Tėvas, pažymėdamas, kad jis pats nuolat drąsina apsisprendusius stoti į kunigų seminarijas. Dvasinių pašaukimų skatinimui tarp vaikų bei jaunuolių reikalinga dėmesinga ir tinkama pastoracija, ypač pabrėžiant tokio pasirinkimo teisingumą ir prasmingumą. Visiškas atsidavimas Dievo ir Bažnyčios tarnystei ne tik nesuvaržo asmenybės bruožų raiškos, bet kaip tik įgalina atrasti gilesnę tiesą apie save patį ir jos laikytis. Dvasinio pašaukimo priėmimas taip pat neveda į vienišumą ir uždarumą, bet įgalina dosniai ir broliškai puoselėti santykius su kitais, nes tik atsivėrimas Dievo meilei teikia tikrąjį džiaugsmą ir leidžia iki galo patenkinti tikruosius lūkesčius. Paminėjęs atskirų pašaukimo pastoracijos veikėjų darbo sritį, popiežius Benediktas XVI pirmiausia kreipiasi į brolius vyskupus, pabrėždamas jų atsakomybę rūpestingai atrinkti šių institucijų darbuotojus, kad jų pastangos būtų veiksmingos. Vyskupų užduotis taip pat yra rūpintis tolygiu kunigų paskirstymu, todėl jie turi būti pasirengę iš savo resursų padėti toms diecezijoms, kurioms trūksta kunigų. Dar kartą akcentuodamas, jog dvasinių pašaukimų puoselėjimas yra visos krikščionių bendruomenės pareiga, Šventasis Tėvas skatina parapijos kunigų, katechetų, katalikiškų organizacijų ir maldos grupių darnų veikimą šioje srityje. Pažymėtina, kad be konkrečių ir gerai apgalvotų pašaukimų pastoracijos priemonių, sąmoningo apsisprendimo dėl kunigystės ir pašvęstojo gyvenimo brandai padeda visos bažnytinės bendruomenės veiklos plotmės katechezė, įvairūs nuolatinio ugdymo susitikimai, taip pat nuoširdus liturgijos šventimas ir gerai parengtos piligrimystės. Popiežius Benediktas XVI ragina šeimas būti įkvėptomis tikėjimo, meilės bei pamaldumo dvasios ir pasirengti padėti savo sūnums ir dukterims dosniai priimti pašaukimą į kunigystę ar pašvęstąjį gyvenimą. Dvasinių pašaukimų paskatos Koks yra svarbus šeimos, parapijos, katalikiškojo jaunimo ugdymo vaidmuo dvasinio pašaukimo priėmimui patvirtino neseniai Jungtinėse Valstijose paskelbti naujų kunigų apklausos rezultatai. Šiame sociologiniame tyrime dalyvavę 320 iš šiemet JAV šventimus gaunančių 480 dvasininkų nurodo, kad 71 proc. jų yra buvę altoriaus berniukais, tai yra vaikystėje patarnavę šv. Mišių liturgijoje. Taigi, toks jaunimo įsijungimas į bažnytinę veiklą, ypač liturgines apeigas, turi teigiamą poveikį dvasinio pašaukimo priėmimui, komentavo St. Luiso arkivyskupas Robertas Karlsonas, kuris JAV vyskupų konferencijoje yra atsakingas už pašaukimų ugdymą. Minėta apklausa taip pat parodė, kad devyniems iš 10 šiemet šventinamų amerikiečių kunigų pasirinkti šį gyvenimo pašaukimą padėjo bendruomenė bei šeima: du trečdaliai (66 proc.) sakė, kad juos skatino parapijos klebonas, 42 proc. nurodė į motinos (27 proc. į tėvo) įtaką. Beveik visi apklaustieji sakė, kad apie kunigystę jie pradėjo svarstyti maždaug nuo 16 metų amžiaus. Taip pat beveik visi jaunuoliai prieš stodami į kunigų seminariją dalyvavo katalikiškų jaunimo grupių ir organizacijų veikloje. Katalikiškas švietimas, matyt, taip pat teigiamai nulėmė jų pasirinkimą, nes iš šiemet šventinamų JAV naujų kunigų 47 proc. lankė pradines katalikiškas mokyklas, 39 proc. katalikiškas gimnazijas, taip pat 39 proc. katalikiškas aukštąsias mokyklas (koledžus arba universitetus). Tyrimas taip pat parodė kitus dvasinio pašaukimo paskatai būdingus bruožus: trečdalis (34 proc.) šiemet kunigišką tarnystę pradedančių amerikiečių dvasininkų jau turi tarp savo giminaičių kunigus arba vienuolijų narius. Pozityvų vaidmenį, matyt, taip pat vaidina šeimų daugiavaikiškumas: 16 proc. naujųjų JAV kunigų turi tris brolius arba seseris, o 37 proc. šeimose buvo penki ir daugiau vaikų. Pagaliau pirmaeilį vaidmenį apsisprendimui dėl dvasinio gyvenimo pasirinkimo turi ir maldos kontempliavimas: 65 proc. naujųjų amerikiečių kunigų prieš stodami į seminarijas dalyvavo Švč. Sakramento adoracijoje, 70 proc. kalbėjo Rožinio maldą.
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |