|
K. Michailovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos
Trečiadienį po dvejus metus trukusio proceso Vilniaus apygardos teismas (VAT) paskelbė, kad buvęs SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio milicininkas Konstantinas Michailovas (Nikulinas) dalyvavo nužudant Medininkų poste dirbusius Lietuvos pareigūnus. Baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai Sigita Bieliauskienė, Viktoras Dovidaitis ir Vladislavas Lenčikas nusprendė, kad labai sunkų nusikaltimą padariusiam K. Michailovui turi būti skirta griežčiausia bausmė įkalinimas iki gyvos galvos. Visą bausmę K. Michailovas privalės atlikti kalėjime. Tokią bausmę teismas skyrė atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo sunkumą ir kaltinamojo asmenybę. Pačią griežčiausią bausmę K. Michailovui skirti siūlė ir valstybinį kaltinimą palaikantys Generalinės prokuratūros prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas. Iš nuteistojo taip pat buvo priteisti 2 mln. 257 tūkst. litų, kurie susidarė dėl išmokų nukentėjusiems, Muitinės departamento nuostolių, paminklo statybos ir kitų išlaidų. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dar negalutinis jį per 20 dienų galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad K. Michailovas, veikdamas būrio vado Česlovo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė Lietuvos pareigūnus. Mirtinos kulkos buvo paleistos į Medininkų poste dirbusius Vilniaus muitinės inspektorius Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Kelių policijos rinktinės policininkus Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, greitojo reagavimo rinktinės Aras policininkus Mindaugą Balavaką ir Algimantą Juozaką. Per užpuolimą išgyveno tik Vilniaus muitinės inspektorius Tomas Šernas. Bylos duomenimis, Č. Mlynikas 1991m. liepos 30 dieną apie 2123 valandą SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingos paskirties milicijos būrio bazėje A. Laktionovui, A. Ryžovui ir K. Michailovui įsakė nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos pareigūnus. K. Michailovas, A. Laktionovas ir A. Ryžovas sutiko įvykdyti šį įsakymą. Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. Michailovas automobiliu UAZ nuvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991 m. liepos 31 d., apie 45 val., Vilniaus raj., netoli Medininkų kaimo buvusiame Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu užpuolė Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, t. y. K. Michailovas Medininkų muitinės posto teritorijoje, siekdamas įbauginti ir išvengti galimo ginkluoto pasipriešinimo, grasino A. Kazlauskui ir J. Janoniui tyrimo metu nenustatytu ir nesurastu šaunamuoju ginklu 9 mm kalibro Makarovo pistoletu (PM), iš jo ne mažiau tris kartus tyčia šovė į automobilyje VAZ 2101 sėdėjusį J. Janonį bei padarė jam mirtiną kūno sužalojimą pilve, tuo palaužęs nukentėjusiųjų J. Janonio ir A. Kazlausko pasipriešinimą, juos nuginklavo ir neteisėtai sulaikė, teigiama teismo nuosprendyje. Sulaikytus Lietuvos pareigūnus, tarp jų ir sunkiai sužeistą J. Janonį, K. Michailovas kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu bendromis pastangomis, siekdami nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į Medininkų muitinės posto vagonėlį, kur iš dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius.
Medininkų byloje prokurorai ketino kviesti liudyti net 223 liudytojus, tačiau dalies jų nepavyko rasti, todėl teismas apklausė tik pusę jų. K. Michailovas neigė savo kaltę, tačiau neneigė, kad tuo metu, kai buvo nužudyti Medininkuose dirbę Lietuvos pareigūnai, buvo atvykęs į Vilniuje esančią OMON bazę. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis ir jo advokatai ne kartą reiškė nušalinimus teisėjams ir prokurorams. Be to, kartą K. Michailovas suabejojo, ar teismas priims objektyvų nuosprendį vien dėl to, kad minint 18-ąsias žudynių metines šalies vadovė Dalia Grybauskaitė darė spaudimą Lietuvos teisėjams. Paskutinio žodžio metu K. Michailovas ne kartą užsiminė, kad Lietuvos pareigūnus Medininkų pasienio poste esą galėjo nužudyti Vilniaus OMONe dirbę pareigūnai.
Vienintelis Medininkų žudynes išgyvenęs Tomas Šernas teigia, kad K. Michailovui (buvusiam Nikulinui) teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos atitinka jo padarytą nusikaltimą. Per Medininkų žudynes sunkiai sužeistas tuometinis muitininkas sakė manantis, kad teismo procesas yra žingsnis istorinio teisingumo link. T. Šernas abejojo, ar pavyks nuteisti kitus Medininkų žudynių bylos dalyvius tiek tuos, kurie įvykdė šį nusikaltimą, tiek ir liepusius jį įvykdyti, nes Rusijos viršūnės yra padariusios politinį sprendimą. Jis sakė, kad teisingumas Medininkų žudynių byloje nėra iki galo atstatytas, tačiau žingsnis į priekį jau žengtas.
Medininkų muitinės poste tėvo netekęs Justinas Orlavičius žurnalistams sakė, kad dėl prieš 20 metų padaryto nusikaltimo turėtų būti teisiami ir OMONo vadai. Manau, kad turėtų būti teisiami ne tik vykdytojai, ne tik tas organizatorius, kuris liepė, bet ir tie žmonės, kurie galbūt buvo tuo suinteresuoti, bet šiuo atveju liko šešėlyje, po teismo nuosprendžio sakė J. Orlavičius. Kažkaip keista, kai matai, jog vienas žmogus sugalvojo, trys realizavo, o septyni žmonės yra negyvi. Kyla klausimas: kodėl jie mirė. Prokurorai sako, kad jie atliko pareigas. Taip, jie atliko pareigas, bet aš manau, kad dar yra kažkas už to. J. Orlavičius sakė neabejojantis, kad K. Michailovas dalyvavo nužudant Lietuvos pareigūnus. Atsižvelgus į teismo išsakytus argumentus, manau, kad nuosprendis yra pagrįstas, sakė jis. Tiek bendraujant su prokurorais, tiek atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį viso proceso metu, man susidarė įspūdis, kad jis buvo ten ir yra kaltas. Juk matai žmogų, kaip jis reaguoja į pasakojimus, kaip apklausiami liudytojai, kaip prokurorai skaito kalbą nekaltas žmogus reaguotų visiškai kitaip. Šiuo atveju, čia gal jo ankstesnis teistumas turi įtakos, bet principas yra toks, kad ne tokia turi būti nekalto žmogaus reakcija.
K. Michailovą nuo proceso pradžios gynęs advokatas Arūnas Marcinkevičius žurnalistams sakė: Ar išgirdote šiandien bent vieną nurodytą įrodymą, kurio pagrindu iki gyvos galvos yra nuteistas žmogus? Apie ką mes šnekame vaizdas toks, kad dvejus metus proceso nebuvo, teismo nuosprendis perrašyta prokurorų kaltinamoji kalba. Advokatų ginamosios kalbos, analizės ir viso kito tarsi nėra buvę. Kalba yra labai paprasta Lietuva pasuko labai pavojingu keliu, kuriame nė vienas iš Lietuvos žmonių nėra užtikrintas savo teisių apsauga. O jeigu Lietuvai užtenka, kad bus nuteistas bet kas, na, tai mes turime atsakymą. Advokatas teigė, kad būtinai skųs K. Michailovui paskelbtą nuosprendį, nes esą yra nuteistas nekaltas žmogus.
Po Michailovo nuteisimo Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Lietuva Europos Sąjungos (ES) lygiu kelia ir kels klausimą dėl problemų, su kuriomis susiduria bendradarbiaudama su Rusija tiriant Medininkų bylą. Komentare URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius priminė, kad Lietuvos generalinė prokuratūra ne kartą kreipėsi į Rusijos generalinę prokuratūrą, tačiau atsakymų arba negaudavo, arba būdavo pranešama, jog ieškomi asmenys Lietuvai nebus išduoti. Komentare rašoma: Raginimas Rusijai laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir konstruktyviai bendradarbiauti su visomis šalimis narėmis dėl jų institucijose tiriamų baudžiamųjų bylų Lietuvos pastangomis yra tapęs bendra ES pozicija. URM pareiškia: Lietuva siekia, kad būtų pagerintas ES ir Rusijos teisinio bendradarbiavimo mechanizmas, aiškiai įvardyti abipusiai įsipareigojimai šioje srityje. Tai galėtų prisidėti prie minėtų bylų sprendimo. Ši Lietuvos pozicija yra išsakoma įvairiose darbo grupėse, rengiant ES poziciją susitikimams su Rusijos atstovais. Lietuva taip pat reguliariai informuoja partnerius ES apie bylos tyrimo eigą ir Rusijos veiksmus jos atžvilgiu.
Tuo tarpu buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, netrukus po to, kai teismas paskelbė nuosprendį vieninteliam prieš teismą stojusiam kaltinamajam K. Michailovui, sakė, kad Medininkų byla lieka ir liks daugiaprasmė, ir kyla pavojus, kad ji bus naudojama tik nuraminimui. V. Landsbergio manymu, nuosprendis gali būti apgaulingas: Pamatysime, ar jis nebus naudojamas nuraminimui ir nusiraminimui štai vis dėlto nors vieną nuteisė ir jau kažko mes per 20 metų pasiekėme. Tai labai menkas rezultatas. V. Landsbergis kritikavo prokurorus ir teismus, kad jie neįvardijo, jog Medininkų žudynės buvo karo nusikaltimas. Medininkų žudynių nusikaltimas iki šiol nėra reikiamai kvalifikuojamas tai yra aiškus karo nusikaltimas, nes svetimos valstybės kariškiai žudė Lietuvos pareigūnus nuginkluotus, belaisvius. Belaisvių šaudymas ar šiaip nuginkluotų nesipriešinančių žmonių šaudymas yra karo nusikaltimas, tuo labiau kai tai daroma įsibrovimo, invazijos, okupacijos sąlygomis, kalbėjo V. Landsbergis. Pasak jo, Generalinė prokuratūra ir teismai atkakliai ir kategoriškai vengė to nusikaltimo įvardijimo ir paleisdavo įtariamuosius arba neiškeldavo kaltinimų, pavyzdžiui, tiems Vilniaus omonininkams, pas kuriuos buvo rasti nužudytų pareigūnų ginklai. Paklaustas, ar po nuosprendžio galima kalbėti bent apie dalinį istorinio teisingumo pasiekimą, V. Landsbergis atsakė: Aš manau, kad toli gražu ne. Rusija iki šiol atsisako išduoti kitus tris Lietuvos prokurorų ieškomus įtariamuosius, buvusius Rygos OMON pareigūnus. V. Landsbergis manymu, įtariamųjų turėtų būti daugiau negu trys. Tarp jų turi būti ir buvęs Vilniaus OMON būrio vadas Boleslovas Makutinovičius, kuris turėjo globą Lietuvos teisėsaugoje. Teigiamų permainų Rusijoje europarlamentaras nesitiki, nes dabar yra užfiksuota, kad ji keičiasi tik į blogą pusę arba atgal... Vėl garbina stalinizmą, Staliną ir ne tiktai vadovybė. Vadovybė davė toną.
Kadangi kitų įtariamųjų, dalyvavusių Medininkų žudynėse, Rusija Lietuvai neišduoda, Generalinė prokuratūra sieks juos nuteisti už akių.
© 2011 XXI amžius
|