| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kariuomenės šventėje apie istoriją ir nūdieną Livija ŠIUGŽDIENĖ
Šeštadienį Kaune vyko svarbiausi tradicinės Kariuomenės ir visuomenės šventės renginiai ir partizanų bei laisvės gynėjų pagerbimo iškilmės. Teatralizuotoje eisenoje nuo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios iki Santakos, kur vyko pagrindiniai šventės renginiai, žygiavo teatralizuota eisena, kurioje buvo matyti XIV amžiaus Lietuvos kariai, Vytautas Didysis su viduramžių riterių palyda, 1831 metų sukilėliai ir Emilija Pliaterytė, 1918 metų savanoriai, pokario partizanai, taip pat dabartiniai kariai. Šventėje prisistatė visos keturios kariuomenės pajėgų rūšys, eksponuota karinė technika ir ginkluotė, vyko karinės operacijos, veikė specialios stovyklos, kariniai atrakcionai. Pirmą kartą šventėje pasirodė šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Prancūzijos kariai. Šventę aplankė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, pasveikinusi kariuomenės vadą ir su švente, ir su gimtadieniu, ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Lietuvos partizanais apsirengęs istorikas Darius Juodis su bendraminčiais vaizdavo sunkiomis sąlygomis bunkeriuose gyvenusius Laisvės kovotojus. Vienas pagrindinių šiemetės šventės akcentų buvo mūšis tarp Lietuvos partizanų ir enkavedistų į mišką sunkiai bevažiuojančiu sunkvežimiu atvykusių enkavedistų būrį, pasirengusį sušaudyti tris belaisvius laisvės kovotojus, užpuola partizanai. Įvyksta didelis mūšis, kuriame žūsta dauguma enkavedistų, o po to ir žiaurusis jų vadas, ką tik paskelbęs nuosprendį belaisviams. Žūsta ir keletas partizanų, tačiau pergalė tąkart atitenka jiems. Po to buvo inscenizuota dar viena karinė operacija, kurios metu kariams teko imituoti diversantų į nelaisvę paimtos žurnalistės vadavimą. Operacijos kulminacija diversantų stovyklos šturmas. Šventės svečiai galėjo pabendrauti su kariais, apžiūrėti karinę techniką ir ginkluotę, karo lauko ligoninę, vandens valymo įrangą. Karo inžinieriai pademonstravo išminavimo roboto sugebėjimus. Įsikūrusioje didelėje savanorių stovykloje Tapk savanoriu vienai dienai savanoriai pasakojo apie ginklus, smalsiausiems leido paimti juos į rankas. Tarptautinių operacijų stovyklos kariai pasakojo apie Lietuvos misiją Afganistane. Didelį susidomėjimą sukėlė apie Afganistane tarnaujančių karių darbus nuotraukas palapinėje demonstravę ir pasakoję karininkai. Kaip pasakojo Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo viešųjų ryšių kapitonas Marius Varna ir jo pagalbininkai, jų dalinys, įsikūręs Goro provincijos sostinės Čagčarano pakraštyje, lanko nutolusius kaimus (kartais iki kelių šimtų kilometrų nuo bazės), teikia medicinos paslaugas, pristato maisto atsargas, moko žemdirbystės. PAG užduotis padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. Atkūrimo procesu besirūpinantys ir civilių apsaugą užtikrinantys daliniai nėra įgalioti vykdyti priešiškų pajėgų persekiojimo ar neutralizavimo užduočių. Dalinys turi koplyčią, kurioje kasdien aukojamos šv. Mišios. Tai, kad lietuviams pavesta vadovauti Goro provincijos atkūrimo darbams, yra didelis Lietuvos įvertinimas Latvija ir Estija to nepasiekė. Lietuvos vadovaujamos PAG veikloje dalyvauja Danijos, Gruzijos, Japonijos, JAV, Ukrainos atstovai, taip pat veikia tarptautinės ES policijos misijos Afganistane komanda, kurią, be lietuvių, sudaro Lenkijos ir Suomijos atstovai. Lietuvių karių yra 150, jie keičiasi kas šeši mėnesiai. Dabar darbą pradėjo 13-oji pamaina. Dalinys telkia donorus paramai. Pavyzdžiui, japonai skyrė 5 mln. litų paramą mokyklos statybai. Japonijos atstovai prie Lietuvos vadovaujamos PAG Gore prisijungė 2009 gegužės mėnesį. Svarbiausios Japonijos veiklos kryptys susijusios su švietimo plėtra Goro provincijoje ir atokių rajonų vystymosi skatinimu. Afganų gyvenimas yra labai sunkus, dauguma gyventojų gyvena nepritekliuose ir badauja. Juos dažnai kankina peršalimai, sąnarių ligos, išsekimas dėl nuolatinio badavimo. (Praėjusią žiemą Lietuvoje organizuota akcija megzti pirštines, kepures, šalikus ir kojines šąlantiems afganų vaikams, kurie žiemą vaikščioja basi.) Kalnuose gyvenantys afganai per metus būna atskirti nuo pasaulio po 46 mėnesius ir ilgai negauna jokio maisto. Šeimose gimsta 58 vaikai, bet apie pusė jų miršta vaikystėje. Vidutinis gyvenimo amžius 45 metai. Moterys afganų visuomenėje yra vertinamos tik kaip daiktas, jokių teisių jos neturi. Išeiti iš namų ištekėjusios moterys gali tik lydimos savo vyro arba jo brolių. Tiesą sakant, jos neišteka jas perka priklausomai nuo išsilavinimo jos kainuoja 5, 10 ir 15 tūkst. JAV dolerių. Gyventojai atvykėlius priima labai svetingai, jį vaišina, atiduoda net paskutinį savo maistą, tačiau gali būti ir tokie atvejai, kad išėjęs iš jo namų atvykėlis (jeigu jis europietis) gali būti nušautas. Ginklų talibai turi dar nuo sovietinių laikų. Su afganais religijos klausimais ginčytis negalima, geriausia pasakyti, kad esi tikintis. (Kad esi krikščionis, jiems jau nelabai svarbu ir priešiškumo kito tikėjimo žmogui afganas nejaučia.) Pagal savo skaičiavimo metus Afganistanas dabar gyvena XIV amžiuje, bet pagal ekonominį, kultūrinį išsivystymą XV amžiuje. Tad uždavinys pereiti į XXI amžių yra tikrai sunkus ir sudėtingas. Kretingos rajone, Darbėnuose, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė, kad laisvės dvasia pasirodė esanti tvirtesnė už okupantų ginklus, o tautos atmintis už prievarta bruktą ideologiją. Ji teigė esanti įsitikinusi, kad Darbėnų apylinkėse dar gyvi pasakojimai apie laisvės kovas ir turbūt dar esama gyvų laisvės kovų liudininkų, dalyvių. Noriu nuoširdžiai paprašyti Jūsų, visų vyresniųjų žmonių, ypač mokytojų pasakokite apie tai vaikams, mokykite juos Lietuvos istorijos ir ugdykite patriotizmą. Jokie universitetai, jokios mokyklos neatstos pasakojimo iš pirmų lūpų, juolab asmeniškai mačiusių laisvės kovas ar jose dalyvavusių, sakė Seimo pirmininkė. Ji kvietė giedant Lietuvos himno eilutes Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia galvoti ne tik apie gilią istoriją, bet ir apie mūsų tėvų bei senelių sudėtas aukas. I. Degutienė priminė, kad gegužės 14-ąją prisimename ir Romo Kalantos auką. Zenono ŠIAUČIULIO nuotraukos
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |