Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Teisėtvarka
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Liturginė tradicija ir atsinaujinimas

Mindaugas BUIKA

Romos Šv. Petro bazilikoje gegužės 15 dieną aukojamos lotyniškosios šv. Mišios

Instrukcija dėl Tridento apeigų

Vatikane paskelbta ilgai laukta instrukcija dėl popiežiaus Benedikto XVI 2007 metų apaštalinio laiško (motu proprio) „Summorum Pontificum“ įgyvendinimo, leidžiant liturgijos, galiojusios iki Vatikano II Susirinkimo reformos, platesnį šventimą. Kalbama apie Tridento lotyniškųjų šv. Mišių apeigų (ekstraordinarinės formos), kurias 1970 metais reformavo popiežius Paulius VI (ordinarinė forma), naudojimą. Naujojoje instrukcijoje patvirtinama, kad abi minėtos formos yra visiškai lygiateisės ir sudaro vieną Romos Katalikų Bažnyčios liturginį ritualą, kuris yra lex orandi  išraiška.

Jo grožio suvilioti  

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus yra švyturys ir tik paskui – kelias, tiesa ir gyvenimas. Jis pirmiausia mus kaip nakties plaštakę pritraukia savo akinančia šviesa prie savęs. Nors iš pradžių tikėjimo pažinimo kelyje mes esame kūdikiai, bet pamažu Jo mumyse besiplečianti malonė atveda mus į savaip paradoksalią išmintį: Tėvo namuose išties daug buveinių, tačiau garbingiausios yra skirtos kūdikiškos dvasios palaimintiesiems.

Iškilmės Romoje – Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Balandžio pabaiga Romoje buvo ypatinga. Tuoj pat po Velykų švenčių autobusų stotelėse, miesto aikštėse, ant stulpų ir net autobusuose pasirodė popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslai, nuotraukos, plakatai – tomis dienomis vyko jo beatifikacijos iškilmės. Įspūdžius iš jų skaitykite

Balandžio pabaiga Romoje buvo ypatinga. Tuoj pat po Velykų švenčių autobusų stotelėse, miesto aikštėse, ant stulpų ir net autobusuose pasirodė popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslai, nuotraukos, plakatai. Knygynuose, ypač katalikiškuose, lentynos buvo nuklotos įvairiausiomis knygomis, kasetėmis, diskais, filmais – ir viskas skirta Jonui Pauliui II, jo kelionėms. Spaudos kioskuose pasirodė žurnalų su Jono Pauliaus II nuotraukomis ir straipsniais apie jį, nors anksčiau tokios tematikos literatūra jie neprekiavo. Beatifikacijos proga iškilmių sekmadienį ir pirmadienį kai kurie Romos muziejai lankytojams duris atvėrė už simbolinį vieno euro mokestį. Jau nuo Velykų švenčių Šv. Petro ir Šv. Jono Laterano bazilikos aikštėse dideliuose ekranuose buvo demonstruojamas valandos trukmės kino filmas apie Popiežiaus keliones po pasaulį ir akcentuojamos pagrindinės jo mintys, išsakytos vizitų metu. Parodė ir Popiežiaus viešnagę Lietuvoje. Buvo graudu žiūrėti į paskutines Palaimintojo dienas. Matėme ne vieną jauną žmogų su ašaromis akyse...

Krikščioniškos  Bažnyčios apie dirbtinį apvaisinimą

Spaudos konferencijos dalyviai (iš kairės): kun. prof. Andrius Narbekovas, evangelikų liuteronų vyskupas dr. Mindaugas Sabutis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir stačiatikių kun. Vitalijus Mockus

Gegužės 17 dieną Kauno arkivyskupijos kurijoje surengtoje spaudos konferencijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius drauge su  Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupu dr. Mindaugu Sabučiu ir  Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios kunigu Vitalijumi Mockumi žiniasklaidos priemonių atstovams pristatė bendrą komunikatą „Krikščioniškų vertybių išsaugojimas reglamentuojant dirbtinį apvaisinimą“. Šiuo komunikatu, tęsdami ekumeninį bendradarbiavimą ir įgyvendindami sausio 10 dieną Kaune vykusios konferencijos „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“ nuostatas, trijų tradicinių krikščioniškų konfesijų atstovai išsakė bendrą poziciją, kurios jie laikosi dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje. Pirmasis šiuo klausimu Katalikų Bažnyčios nuostatą jau buvo išsakęs arkivyskupas S. Tamkevičius 2011 05 05 kreipimesi į LR Seimo narius, svarstančius dirbtinio apvaisinimo įstatymų projektus, visuomenėje sukėlusius nevienareikšmiškas diskusijas (kreipimasis spausdinamas priede „Pro vita“). Arkivyskupas S. Tamkevičius tvirtino, jog „didysis mūsų rūpestis“ – tie politikai, kurie tik deklaruoja savo krikščioniškąsias vertybes, todėl ir atsirado krikščioniškojo požiūrio į žmogaus gyvybę neatitinkantis Dirbtinio apvaisinimo įstatymas.

Kariuomenės šventėje – apie istoriją ir nūdieną

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Teatralizuotoje eisenoje – įvairių laikotarpių Lietuvos kariai

Šeštadienį Kaune vyko svarbiausi tradicinės Kariuomenės ir visuomenės šventės renginiai ir partizanų bei laisvės gynėjų pagerbimo iškilmės. Teatralizuotoje eisenoje nuo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios iki Santakos, kur vyko pagrindiniai šventės renginiai, žygiavo teatralizuota eisena, kurioje buvo matyti XIV amžiaus Lietuvos kariai, Vytautas Didysis su viduramžių riterių palyda, 1831 metų sukilėliai ir Emilija Pliaterytė, 1918 metų savanoriai, pokario partizanai, taip pat dabartiniai kariai. Šventėje prisistatė visos keturios kariuomenės pajėgų rūšys, eksponuota karinė technika ir ginkluotė, vyko karinės operacijos, veikė specialios stovyklos, kariniai atrakcionai. Pirmą kartą šventėje pasirodė šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Prancūzijos kariai. Šventę aplankė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, pasveikinusi kariuomenės vadą ir su švente, ir su gimtadieniu, ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Susitikimai su Popiežiumi – nepamirštami

Mons. Alfonsas Svarinskas savo kambaryje

Popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacija ir su ja susijusios iškilmės Romoje sukėlė didelį džiaugsmą daugelio tikinčiųjų širdyse. Palaimintasis yra tapęs artimu viso pasaulio tikintiesiems, kuriuos su meile glaudė prie savo širdies, kviesdamas dar labiau sekti Kristumi. Jis artimas net ir kitų tikėjimų žmonėms, nes siekė suprasti jų vertybes, pripažino jų teisę tikėti savo religija. Jonas Paulius II ypač artimas lenkams, nes jie teisėtai gali didžiuotis šiuo kilniu savo tautos sūnumi. Jis artimas ir lietuviams, nes ne kartą parodė savo meilę ir supratimą.

Dievo Gailestingumo sostinėje

Vilkaviškio vyskupijos kunigai prie seselės Faustinos namelio

Gegužės 10 dieną Vilkaviškio vyskupijos kunigai drauge su savo ganytoju Rimantu Norvila bei vyskupu emeritu Juozu Žemaičiu minėdami visoje Lietuvoje švenčiamus Dievo Gailestingumo metus dalyvavo piligriminėje kelionėje į Vilnių.

Piligrimystė prasidėjo Vilniaus arkivyskupijos kurijoje, iš kurios, vyskupo Arūno Poniškaičio lydimi, keliavo į Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejų, kuriame dr. Sigita Maslauskaitė papasakojo apie muziejaus koncepciją, tikslus bei supažindino su pagrindinėmis muziejuje saugomomis vertybėmis bei jų vidine prasme.

Fatimos apsireiškimui – lietuviškos šv. Mišios  Aušros Vartų koplyčioje

Šv. Mišiose Fatimos Dievo Motinos garbei prie Aušros Vartų koplyčios altoriaus – mons. Alfonsas Svarinskas ir kun. Alionidas Budrius

Grupė tikinčiųjų kreipėsi į Aušros Vartų koplyčios kleboną, prašydami leisti lietuviams kunigams gegužės 13-ąją aukoti šv. Mišias Dievo Motinos Švč. M. Marijos, apsireiškusios Fatimoje (Portugalija), garbei. Į šv. Mišias susirinkęs nedidelis būrys tikinčiųjų labai sutartinai sugiedojo Marijai skirtą giesmę. Po giesmės šv. Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas ir kun. Alionidas Budrius. Mons. A. Svarinskas priminė, jog nedidelė grupė tikinčiųjų pasirūpino, kad būtų paminėtas Fatimos Dievo Motinos apsireiškimas. Jis sakė, kad Velykos buvo švenčiamos iškilmingai, o štai Fatimos šventė Lietuvoje švenčiama blankiai. Mons. A. Svarinskas sakė, kad šios šv. Mišios aukojamos už Lietuvą ir dvasinį atsinaujinimą. Po Šventojo Rašto skaitinių mons. A. Svarinskas iš laikraštėlio „Dieviškojo Gailestingumo šviesa“ perskaitė kelias mintis iš 1951 metais, t. y. per 34-ąsias Marijos apsireiškimo Fatimoje metines, keturių Lietuvos vyskupų tremtyje – J. Skvirecko, V. Padolskio, V. Brizgio ir P. Būčio – parašyto laiško. Lietuvos vyskupai rašė, kad 1942 m. spalio 31-ąją, praėjus 25 metams po paskutiniojo Dievo Motinos pasirodymo Fatimoje ir prisimindami prieš 25 metus (1926) įsteigtą Lietuvos Bažnytinę Provinciją bei papildydami ankstesnį paaukojimą Švč. Jėzaus Širdžiai, jie ryžosi iškilmingai paaukoti tėvynę Lietuvą, jos sūnus ir dukteris Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Pasiaukojimo aktą vyskupai atliko Romoje, Katalikybės centre, kartu paskelbdami gegužės mėnesio 13-ąją dieną Švč. Marijos Širdies, Lietuvos Karalienės, švente. Mons. A. Svarinskas pamoksle apgailestavo, kad valdžia kalba tik apie ekonomiką, o dvasiniam gyvenimui neskiria reikiamo dėmesio. Šių dienų didžiausiu tautos priešu monsinjoras pavadino girtuoklystę. Mons. A. Svarinskas priminė svarbiausias tikinčiųjų katalikų pareigas: kas mėnesį eiti išpažinties (Amerikoje jos einama tik prieš Velykas), kas sekmadienį dalyvauti šv. Mišiose. Pamokslą mons. A. Svarinskas baigė Jurgio Baltrušaičio eilėraščiu.

Sklido maldos ir giesmės

Apytalaukio parapijiečiai pasirašo knygoje

Gegužės 15 dieną Apytalaukio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos tikintieji pasitiko Dievo Gailestingumo paveikslą, kuris atkeliavo iš Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios, vadinamos mažąja katedra. Parapijos klebonas kun. Virgilijus Rutkūnas pakvietė pasimelsti savo asmeniniais prašymais – už save, savo šeimas, parapijiečius ir besiilsinčius mirusiuosius, laukiančius Dievo gailestingumo. Šv. Mišiose giedojo Apytalaukio parapijos choras, Tiskūnų kultūros skyriaus saviveiklininkės (vad. Irena Šalukienė ir Kęstas Valionis). Susipažinę su paveikslo istorija parapijiečiai įsiamžino bendroje nuotraukoje ir pasirašė svečių knygoje.

Kastos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Gegužės 21 dieną prasidės balsavimas dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demo kratų partijos pirmininko posto. Dėl partijos vadovo posto varžosi tik du kandidatai, nes kiti iškelti kandidatai savo kandidatūras atsiėmė arba jiems nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Į partijos lyderius pretenduoja dabartinis TS-LKD pirmininkas premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. A. Kubilius turi grupę aktyvių ir įtakingų savo šalininkų, be to, bandoma paveikti partijos skyrių pirmininkus, kad jie agituotų skyrių narius balsuoti už dabartinį partijos pirmininką. I. Degutienės kandidatūrą palaiko A. Stancikienė, K. Kuzminskas, P. Saudargas, P. Luomanas, V. Satkevičius ir kiti pažangūs TS-LKD nariai, dauguma partijai priklausančių buvusių politinių kalinių ir tremtinių. Pastaruoju metu A. Kubiliaus šalininkai vykdo informacinį karą: nuolat giria A. Kubiliaus politiką ir puola I. Degutienę, kaltindami ją, kad Seimo pirmininkė apskritai sutiko dalyvauti rinkimuose. Seimo narė A.Stancikienė teigia: „Suprantu, kad partijos pirmininko rinkimai, kaip ir bet kurie kiti rinkimai, audrina mūsų jausmus, tačiau yra ribos, kurių nevalia peržengti. Turiu omenyje paskutinėmis dienomis A. Kubiliaus šalininkų paleistus kaltinimus I. Degutienei vien dėl to, kad ji dalyvauja partijos pirmininko rinkimuose. Kolegos, jei mūsų partija nesubrendusi demokratiškiems partijos pirmininko rinkimams, tai taip atvirai ir sakykite, kodėl kaltinate vieną žmogų? Nesuprantu, kuo čia dėta I. Degutienė, kuri patikėjo, kad partija tokiems rinkimams yra jau subrendusi?“ A. Stancikienė kalba tiesą: kelios dešimtys A. Kubiliaus šalininkų tapo uždara kasta, besidalijančia postus ir vykdančia sandėrių politiką. Savo nuožmiu I. Degutienės puolimu jie pažemino partiją ir pakenkė TS-LKD bei visuomenės interesams.

Lietuvos teisėsaugai žūtbūt reikalingas nuosavas Osama bin Ladenas – terorizmu kaltinama Eglė Kusaitė

Advokatas Kęstutis Stungys Autoriaus nuotrauka

Lietuvoje netyla aistros dėl terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylos. Kaip visada tokiais atvejais visuomenė susiskaldo į kelias priešingas stovyklas. Vieni įsitikinę, jog lietuviškosios jėgos struktūros ir lietuviškoji Temidė elgiasi principingai ir sąžiningai. Kiti mano, kad, pavyzdžiui, Lietuvos VSD bendradarbiavimas su Rusijos FSB šioje subtilioje byloje yra nusikalstamas. Skaitytojų dėmesiui siūlome išskirtinį „XXI amžiaus“ žurnalisto Gintaro Visocko interviu su Eglę Kusaitę ginančiu advokatu Kęstučiu STUNGIU.