|
Apie lenkiškų mokyklų padėtį
Nesutarimai tarp Lietuvos valdžios ir lenkų tautinės mažumos atstovų, kuriuos remia Varšuva, toliau gilėja. Kaip žinoma, konflikto ugnį dar labiau pakurstė Seime priimtos naujos Švietimo įstatymo pataisos. Sustiprėjo vadinamųjų Kresų organizacijų reiškiamos pretenzijos Lietuvai, Ukrainai reiškiamos viltys, kad Vilnius ir Lvovas taps Lenkijos dalimi. Jas įvairiomis formomis palaiko ir dabartinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Sikorskis. Neseniai spausdinome pretenzingą Kresų organizacijų federacijos laišką Lietuvos ambasadorei Lenkijoje Loretai Zakarevičienei, kuris atspindi organizacijos šovinistines nuotaikas.
Apie pavojingą kai kurių lenkų politikų įsigalėjimą Lietuvoje kalba dvi kadencijas Seime dirbęs lenkas Ryšardas Maceikianecas. Jis įsitikinęs, kad Lietuvos lenkų protus užvaldė viena politinė grupuotė. Omenyje jis turi Vilnijoje politinę valdžią gaunančią partiją, kurios lyderis vadovaujasi emocijomis. Jo nuomone, Lenkijos valdžia šiuo metu visą informaciją gauna iš LLRA ir įvykius Lietuvoje neretai mato jos lyderio Valdemaro Tomaševskio akimis.
Ne veltui grupė Lenkijos parlamentarų panoro iš Lietuvos ambasadorės Loretos Zakarevičienės išgirsti paaiškinimus dėl lenkų padėties Lietuvoje. Ambasadorė atsisakė dalyvauti diskusijoje apie tautines mažumas Lietuvoje su Lenkijos parlamentarais. Ją nustebino, kad ketinama pakviesti suverenios valstybės ambasadorę aiškintis dėl nebūtų dalykų. Nustebino tai, kad mano atstovaujamai valstybei viešojoje erdvėje metami kaltinimai, visiškai neatitinkantys tikrovės. Tai nėra teigiamas fonas diskusijai ir norui susikalbėti, pareiškė ambasadorė laiške vienam iš diskusijos organizatorių Arturui Gorskiui.
Tie veiksmai dėl diskusijų apie varganą lenkų padėtį Lietuvoje, kaip aiškėja, buvo iš anksto suplanuoti, nes jau kitą dieną per 500 įvairaus amžiaus žmonių nuo mokyklinio iki pensinio amžiaus susirinko į protesto akciją, kurioje reiškė nepasitenkinimą naujuoju Švietimo įstatymu. Mitinge prie Švietimo ir mokslo ministerijos žmonės reikalavo didesnių galimybių savo vaikams Lietuvos mokyklose mokytis lenkų kalba. Jie laikė plakatus lietuvių kalba: Diskriminavimo ir nutautinimo politikai stop!, Palikite ramybėje mūsų mokyklas, Ne priverstinei asimiliacijai, turėjo transparantų ir lenkų bei rusų kalbomis. Mitingo metu dalintu rezoliucijos projektu iš ŠMM reikalaujama iki 2011 metų rugsėjo inicijuoti Švietimo įstatymo pataisas, tarp jų Lietuvos istorijos bei geografijos kursus dėstyti atskirai nuo visuotinės istorijos bei geografijos, atšaukti vieningus reikalavimus lietuvių kalbos brandos egzaminui lietuviams ir lenkams. Šį pirmadienį apie 100 lenkų surengė protesto dėl tautinių mažumų švietimo akciją prie Europos Sąjungai pirmininkaujančios Vengrijos ambasados. Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius sakė esą lenkai nesutinka ir dėl pavardžių rašybos, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo klausimų lenkų nepalaikė. Beje, renginio metu kitapus gatvės būriavosi Tautinio jaunimo centro atstovai. Tačiau jie jokių veiksmų prieš protestuojančius lenkus nesiėmė ir po piketo išsiskirstė.
Lenkų atstovams reikalaujant atidėti lietuvių kalbos egzaminą dar dvejiems metams, premjeras Andrius Kubilius pasakė, kad tai padaryta nebus. Ketvirtadienį, klausiamas, ar bus nukeltas egzaminas į vėlesnę datą, premjeras sakė: Ne. Seimas ką tik yra priėmęs įstatymą ir numatęs tokius terminus. Tam reikia, be abejo, gerai pasiruošti, mes tam ieškome ir skirsime reikalingų resursų, o diskusijos gali tęstis, bet tokios datos yra numatytos įstatyme.
Pirmadienį prie Švietimo ir mokslo ministerijos piketą surengė ir lietuvių atstovai, protestuodami ypač dėl nepakankamo Lietuvos pasipriešinimo okupacijai istorijos dėstymo vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose. Buvo reikalaujama įvesti bent 18 pamokų pasipriešinimo istorijos kursą.
© 2011 XXI amžius
|