A. Kubiliaus pergalė: tikra ar menama
Linas ŠALNA
Praėjusią savaitę vykę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimai parodė ne tik fasadinę demokratiją, bet ir atskleidė kai kuriuos vidinius prieštaravimus. TS-LKD pirmininko rinkimuose dalyvavo du kandidatai: dabartinis lyderis, premjeras Andrius Kubilius ir partijos pirmininko pavaduotoja, Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Kiti iškelti kandidatai buvo atmesti iš anksto pagal parinktas demokratines nuostatas. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad konservatoriams ir toliau vadovaus A. Kubilius: už jį balsavo 5546 TS-LKD nariai, už I. Degutienę 4628. I. Degutienė sako nesijaučianti labai pralaimėjusi, netgi yra labai laiminga, kad surinko beveik tiek pat balsų kaip ir Kubilius reiškia, jog eiliniai partijos nariai nori permainų partijoje. Suskaičiavus dviejų trečdalių skyrių balsus, pirmavo I. Degutienė, surinkusi 2878, o A. Kubilius tuo laiku buvo gavęs 2519 balsų. Reikėjo tik 500 balsų daugiau I. Degutienės naudai, ir rinkimų rezultatas būtų kitoks. Kubilių išgelbėjo ištikimieji Kauno konservatoriai. Labai įdomu: konservatyvieji Kauno konservatoriai išgelbėjo modernistą, reformatorių Kubilių taigi kauniečiai šiuo atveju balsavo už generalinę partijos liniją, kuriai vadovauti, jų manymu, gali tik A. Kubilius. A. Kubilius jau pirmuosius savo žodžius panaudojo propagandai apie neišvengiamas jo pergales: jo vadovaujama partija esą neabejotinai laimės 2012 metų Seimo rinkimus. Dar prieš rinkimus ir jų metu tiek pats premjeras, tiek jo šalininkai (dažniausiai pavaldiniai Vyriausybėje) stengėsi įteigti, kad neišrinkus partijos pirmininku A. Kubiliaus žlugs Lietuvos ekonomika, valstybėje kils chaosas. Nors toks įrodinėjimas eiliniams partijos nariams, provincijos pelytėms, galėjo ir nelabai patikti per daug akivaizdžiai jautėsi spaudimas. Tad A. Kubiliui demokratijos žaidimas vos nekainavo posto tik Kauno partiečiai išgelbėjo jį nuo artėjančio pralaimėjimo.
|
Apie lenkiškų mokyklų padėtį
Nesutarimai tarp Lietuvos valdžios ir lenkų tautinės mažumos atstovų, kuriuos remia Varšuva, toliau gilėja. Kaip žinoma, konflikto ugnį dar labiau pakurstė Seime priimtos naujos Švietimo įstatymo pataisos. Sustiprėjo vadinamųjų Kresų organizacijų reiškiamos pretenzijos Lietuvai, Ukrainai reiškiamos viltys, kad Vilnius ir Lvovas taps Lenkijos dalimi. Jas įvairiomis formomis palaiko ir dabartinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Sikorskis. Neseniai spausdinome pretenzingą Kresų organizacijų federacijos laišką Lietuvos ambasadorei Lenkijoje Loretai Zakarevičienei, kuris atspindi organizacijos šovinistines nuotaikas.
|