Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Įamžino didvyrį

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Vysk. Jonas Kauneckas Mūšios parke laimina kryžių gen. Jonui Juodišiui

Generolas Jonas Kronkaitis

Šv. Mišių auka (iš kairės): kan. Vytautas Vaičiūnas, vysk. Jonas Kauneckas, kun. Petras Tavoraitis ir mons. Alfonsas Svarinskas

Kun. Algimantas Keina

Renginio Mūšios parke dalyviai

Šv. Mišių metu gieda Lietuvos mokslų akademijos choras, diriguoja vadovas Vytautas Verseckas

Praėjusį šeštadienį Ukmergės rajone esančiame Didžiosios kovos partizanų parke, kurį įrengė ir prižiūri žinomas kovotojas už tikinčiųjų teises mons. Alfonsas Svarinskas, vyko tradicinis renginys. Nors tą savaitgalį ir Vilniuje, ir Kaune renginių netrūko, tačiau pagerbti Laisvės kovotojų susirinko nemažai žmonių.

Renginys, kaip visada, prasidėjo šv. Mišiomis už gyvybę paaukojusius partizanus ir jų motinas. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, mons. A. Svarinskas, Šlienavos parapijos klebonas kan. Vytautas Vaičiūnas ir Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios altaristas kun. Petras Tavoraitis. Iš pradžių vysk. J. Kauneckas padėkojo partizanų kapelionui mons. A. Svarinskui, puoselėjančiam šį partizanų parką, paskyrusiam jam savo paveldėtą žemės sklypą. Vyskupas džiaugėsi, kad Kaune jau pastatytas paminklas Partizanų motinai – juk joms teko itin sunki dalia: išlydėti savo sūnus ir dukteris į nežinią, matyti miestelių aikštėse niekinamus jų palaikus. Vėl prisimename prieš 70 metų prasidėjusius didžiuosius trėmimus, vėliau sekusią okupaciją, kuri kančioms pasmerkė apie trečdalį milijono Lietuvos gyventojų: šimtai tūkstančių buvo ištremta, žuvo 22 tūkst. partizanų, 35 tūkst. žmonių nukankinta lageriuose. 

Pamokslininkas poeto Antano Miškinio eilėmis priminė partizanų motinos patirtas kančias tėvynėje, kai jos sūnus skundėsi: „mane ilgai uždarę laikė...“, kai Laisvės kovotojai kartu su kitais tautiečiais „kančių kelius nuėjo Solikamsko kasyklose, Mordovijos miškuos“. Poetas Algimantas Baltakis irgi „matė ir gyvus, ir negyvėlius“ miestelių aikštėse, o Marcelijus Martinaitis rašė apie partizanais apsimetusius stribus ir sovietinius enkavedistus, dariusius nusikaltimus prieš mažą mūsų tautą. Vyskupas prisiminė pernai gautą laišką, kuriame priekaištaujama, kad jis „garbina banditus, šventina paminklus banditams.“ Pabaigoje pamokslininkas ragino nepamiršti maldos – su ja, su maldaknyge už tėvų žemę ir nepriklausomybę kovojo partizanai. Juk Lietuvai taip reikia teisingumo. Pamokslininkas ragino melstis ir po valgio, ir sekmadienio šv. Mišiose. Verta prisiminti mūsų kaimynus lenkus, kurie būdami religingi (jie eina į sekmadienio Mišias 5–6 kartus dažniau) savo maldomis prisidėjo prie to, kad Lenkiją aplenkė ekonominė krizė, jų pensijos per 10 metų net dvigubai padidėjo. „Įsijunkime į žūtbūtinę kovą už maldą, tęskime partizanų kovą malda – ji vienintelė gali atkurti teisingumą Lietuvoje“, – kilniu paraginimu pamokslą baigė vysk. Jonas Kauneckas.

Šv. Mišių metu giedojo Lietuvos mokslo akademijos choras (vad. Vytautas Verseckas).

Renginio antrojoje dalyje, prieš pradedant skaityti pranešimus Lietuvai aktualiais klausimais, mons. Svarinskas pastebėjo, kad dėl to, jog į miškus išėjo daug partizanų, buvo kalta komunistų valdžia, vykdžiusi represijas. Ji kaip masalą paprastiems žmonėms siūlė degtinę, o inteligentams – marksizmą. Ir dabartinė valdžia tyli prieš šią tautą naikinančią blogybę, sakė gyvenimą kovai su alkoholizmu paskyręs monsinjoras. „Kiekvienas, kuris žudo Lietuvą, turės atsakyti. Kova nesibaigė, bolševikai naujomis formomis nori okupuoti Lietuvą. Ir dabartinės valdžios atstovai nepamini bolševikų sušaudytų 18 Lietuvos ministrų. Neprimena sušaudyto generolo Jono Juodišiaus, kuriam pastatytą kryžių šventinsime, majoro Vytauto Bulvičiaus ir jo bendražygių“, – apie dvasines bėdas kalbėjo partizanų kapelionas mons. A. Svarinskas.

Kun. Roberto Grigo, negalėjusio atvykti į renginį, pranešimą perskaitė kun. Algimantas Keina, į vaizdo juostą įamžinęs Partizanų parko renginio momentus. 

Nenuilstantis kovotojas už blaivybę dr. Aurelijus Veryga teigė, kad 14 Seimo narių užregistravo pataisą, panaikinančią alkoholio reklamos draudimą. Tačiau šis naujas akibrokštas ypatingas dar ir tuo, kad didžioji dalis Seimo narių, užregistravusių pataisą dėl reklamos panaikinimo, priklauso TS-LKD, kuri šiaip jau pasisako prieš alkoholizmo plitimą. Pavyzdžiui, Kęstutis Masiulis ir Kazimieras Kuzminskas teigia, kad aludariai ateina su taikos vėliava, o kovojantieji su alkoholio reklama neturi jokios. Kaip sovietmečiu, supainiojamos vertybės: neleidžiama net žinoti apie kovos pasekmes – niekur nepasakoma, kad reklamos draudimas trečdaliu sumažino alkoholio psichozių skaičių, nutylima, jog per alkoholio ir tabako akcizą Lietuvos biudžetas papildomas 1,5 mlrd. litų per metus. Alkoholio reklamos draudimas sumažino ligų nuo alkoholizmo skaičių. Tad ir nenuostabu, kad joks didesnis laikraštis ar televizija nepranešė apie šį renginį, sakė prelegentas. Pataisą jau pasirašė 54 Seimo nariai – argi jiems toks svarbus šis klausimas, kai Lietuvoje neišspręsta tiek daug svarbių klausimų. Matyt, šie seimūnai rūpinasi, kad „Lietuvos rytas“ neišsilaikys be alkoholio reklamos, ironizavo prelegentas.

LLKS štabo narys Vytautas Balsys sakė jau praradęs optimizmą. Panaikinta būtinoji karo tarnyba. Anksčiau jaunuoliai užsidėdavo šaulio uniformą, dabar šioje sąjungoje pilna komunistų. V. Balsys padėkojo mons. A. Svarinskui už įrengtą „gražiausią rojaus kampelį“.

Generolas Jonas Kronkaitis dėkojo vyskupui ir monsinjorui už išgirstus teisybės žodžius. Jis prisiminė buvusį krašto apsaugos viceministrą R. Kilikauską, perdavusį  linkėjimus partizanų renginio dalyviams. Todėl neįsivaizduoja, kad gali būti lietuvių, kurie partizanus vadintų banditais. Mes patys kalti, kad į valdžią renkame Paksą, Darbo partiją. Generolas padėkojo mons. A. Svarinskui už partizanų šventovę.

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Seimo narys Rytas Kupčinskas atkreipė dėmesį į tai, kad ir po 20 nepriklausomybės metų Laisvės kovotojai ignoruojami (pavyzdžiui, Algirdui Petrusevičiui nebuvo suteiktas siūlytas apdovanojimas). Matyt, komunistai vis dar nenori susitaikyti su pralaimėjimu.

Kan. Vytautas Vaičiūnas (beje, atsivežęs grupę vaikų iš Šlienavos parapijos globos namų, kurie atliko meninę programą) padėkojo monsinjorui, kad atsirado tokia vieta, kuri galėtų būti istorijos ir tautiškumo mokymo vieta. Jis apgailestavo, kad niekas neprisideda prie šio kampelio puoselėjimo. „O juk stato bažnyčias, tačiau jos tuštėja“, – sakė gražiai išpuoštos parapijos klebonas. Jis apgailestavo, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, kuri gąsdino sovietinį saugumą pateiktais persekiojimo faktais, dar neišleista Lietuvoje – ji pasirodė tik užsienyje. Ar nereikėtų atgaivinti kovos su blogiu, rinkti parašus, svarstė kanauninkas. Skelbiama kova su degtinės kontrabanda, bet kas iš to, kai kiekvienoje parapijoje laisvai platinamas pilstukas, apie šiandienes negeroves kalbėjo kan. V. Vaičiūnas.

Jonas Stepkovičius (Druskininkai) aštriai pasisakė apie savo gimtojo Sudargo problemas. Jo nuomone, konfliktas dėl miestelio kultūros namų statybos yra sukeltas keleto nedorų asmenų, norinčių pasiglemžti iš Europos Sąjungos gautus pinigus ir sunaikinti kleboniją, kurioje gyveno žymus knygnešys kun. M. Sederevičius. Jis apgailestavo, kad blogiems darbams, daromiems buvusių sovietinių darbuotojų, pritaria ir kai kurie Vilkaviškio vyskupijos kunigai. Atkaklus sudargietis kritikavo ir „XXI amžių“, neva pabijojusį spausdinti prieš kunigus nukreipto straipsnio, nors jame „parašyta tik teisybė“.

Po pranešimų koncertavo Mokslų akademijos bei Ukmergės tremtinių chorai. Ypač pakiliai buvo sugiedota daina-himnas „Partizanai“, sukurtas šviesaus atminimo maestro Antano Paulavičiaus.  Šią himnu tapusią dainą  renginio dalyviai išklausė pagarbiai atsistoję.

Paskiau buvo laiminamas kryžius gen. Jonui Juodišiui. Mons. A. Svarinskas papasakojo generolo gyvenimo istoriją.  Juo susidomėjo 1943 metais, kai gen. Nagevičius grupei jaunuolių Karo muziejuje parodė į Sibirą ištremtų Lietuvos karininkų sąrašą. O paskiau, 1949 metais, iš kunigų seminarijos į lagerį patekęs būsimasis kunigas sutiko generolą Abezės lageryje ir kartu su juo kalėjo pusantrų metų. Generolas pasakojo, kad sovietai siūlė jam pereiti į Raudonąją armiją, bet jis atsakė, kad priesaiką davė Lietuvos Respublikai ir jos nelaužys. Kai saugumiečiai generolo klausė, ar nenorėtų informuoti apie kalinių nuotaikas, jis vėl atsakė – lietuvių išdaviku nebūsiąs (tai įvyko pusmetį prieš mirtį). Generolas mirė 1950 m. lapkritį 17 dieną. Nors buvo trūkusi aorta, budeliai, norėdami įsitikinti, kad mirusysis tikrai negyvas, dar perdūrė durklu gerklę. Abezės lageryje kartu su gen. J. Juodišiu kalėjo ir lietuvių bičiulis Levas Karsavinas, sakęs, kad Lietuva jam yra antroji tėvynė.

Kryžių gen. Jonui Juodišiui palaimino vysk. J. Kauneckas. Dainą „Oi neverk, motušėle“ prie palaiminto kryžiaus atliko Lietuvos mokslo akademijos choras.

Pavargusius renginio dalyvius KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės savanoriai vaišino kareiviška koše. Renginyje dalyvavę partizanai ir jų bendraminčiai dar ilgai bendravo, prisimindami čia jau negalėjusius atvykti prof. Zigmą Zinkevičių, Romualdą Baltrušį ir kt., dainavo partizanų ir tremtinių dainas.

Mons. A. Svarinskas papasakojo, kad policija „nusprendė“, jog negali vykdyti teisminio tyrimo dėl pavasarį įvykdyto tyčinio padegimo Kavarsko partizanų atminimo parkelyje, kuriame monsinjoras prie žuvusiems Kavarsko partizanams skirtų kryžių yra pasodinęs 600 eglaičių. Anykščių policijos komisariato teigimu, paminklas esą nebuvo sunaikintas, o kad buvo sudeginta 300 eglaičių, nėra labai svarbu.

Susirinkusieji dėkojo nepavargstančiam mons. A. Svarinskui už tą didelį darbą, kurį jis atlieka prižiūrėdamas partizanų parką. Tik gaila, kad parko likimas taip mažai rūpi „galingiesiems“, kurie čia nepasirodo net ir gavę kvietimus.

Ukmergės rajonas
Autorės nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“