Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Evangelizacija persikelia į kosminę erdvę

Mindaugas BUIKA

JAV, Rusijos ir Italijos astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje kalbasi su Šventuoju Tėvu

Popiežius Benediktas XVI telekonferencijoje su Tarptautinės kosminės stoties astronautais

Popiežiaus dialogas su astronautais

Atversdamas dar vieną Katalikų Bažnyčios veikimo puslapį ir perkeldamas evangelizaciją į kosminę erdvę popiežius Benediktas XVI surengė telekonferenciją su Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ir prie jos prisijungusiame Jungtinių Valstijų erdvėlaivyje „Endeavor“ dabar tyrimus vykdančia dvylikos astronautų grupe. Susitikimas buvo labai prasmingas prisiminus šiemet minimą kosminių skrydžių pradžią – rusų kosmonauto pakilimą 1961 metų balandyje. Gegužės 21 dieną vykusį astronautų pokalbį su Šventuoju Tėvu paskatino ir tai, kad šiuo metu TKS kartu su JAV ir Rusijos tyrėjais darbuojasi astronautai iš Italijos, kurie įgulai nugabeno Benedikto XVI dovaną – sidabrinį Popiežiaus medalį su jame išgraviruotu Mikelandželo freskos atvaizdu.

Susitikimo metu popiežius Benediktas XVI sėdėjo Vatikano bibliotekos kabinete prie didelio monitoriaus ir galėjo matyti visus dvylika astronautų (skaičius simbolinis, prisimenant Jėzaus pirmuosius dvylika apaštalų), kuriems kartu išsilaikyti priešais telekamerą buvo labai nelengva. Šventajam Tėvui kalbėtis padėjo greta buvę pagalbininkai: Italijos kosminės agentūros pirmininkas Enrikas Sagezė, Europos kosminės agentūros operacijų ir skrydžių direktorius vokietis Tomas Reiteris ir Italijos karinių oro pajėgų generolas Džuzepė Bernardis. Beveik pusvalandį trukusį telekomunikacijos ryšį (astronautai Popiežiaus matyti negalėjo, girdėjo tik jo balsą) užtikrino Hiustone (JAV) įsikūrusio Džonsono kosminio centro operatoriai.

Pokalbio pradžioje sveikindamas astronautus ir pastebėdamas, jog tikrai yra laimingas dėl suteiktos nepaprastos galimybės pabendrauti su atsakingą misiją vykdančiais mokslininkais ir kariškiais, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad technologinė pažanga pastaruoju metu yra tikrai sparti – tai  pripažįsta ir Katalikų Bažnyčia. Astronautai yra priešakinis žmonijos būrys, žengiantis „į naujas erdves už mūsų kasdienės egzistencijos ribų su naujomis mūsų ateities galimybėmis“.

Popiežius taip pat sakė, kad visi gėrisi astronautų drąsa, disciplina, atkaklumu rengiantis šiai misijai ir tikisi, kad jų darbo rezultatai prisidės prie žmonijos bendrosios gerovės. Linkėdamas įgulai ir visiems, kurie bendradarbiauja jos skrydyje, sėkmingo ir saugaus misijos užbaigimo, Šventasis Tėvas paprašė atsakyti į kelis jį dominančius klausimus, pasidalinant apmąstymais ir patyrimu žmonių, atsidūrusių ypatingose kosminės stoties sąlygose.

Planetos grožis ir trapumas

Pirmasis klausimas buvo skirtas „Endeavor“ erdvėlaivio komandos vadui amerikiečiui astronautui Markui Keliui, kurio gyvenimas ir žemėje buvo gana sudėtingas. Beje, M. Kelio dvynys brolis Skotas Kelis taip pat yra astronautas ir anksčiau vadovavo Tarptautinės kosminės stoties įgulai. Broliai Markas ir Skotas Keliai yra kol kas vieninteliai dvyniai, skridę kosmose. Sausio mėnesį M. Kelio žmona JAV Kongreso narė Gabrielė Gifords buvo sunkiai sužeista šūviu į galvą per teroristinį išpuolį Arizonos valstijoje ir iki šiol gydoma ligoninėje. Su užuojauta atkreipęs dėmesį į šį liūdną faktą ir į tai, kad žemėje yra daug absurdiškų kovų bei žudynių, popiežius Benediktas XVI klausė, kaip tai atrodo žvelgiant iš kosmoso, kai kasdien po kelis kartus praskrendami skirtingi kontinentai ir tautos bei valstybės su jų sienomis, taip pat kuo mokslas galėtų prisidėti prie taikos siekio.

Atsakydamas ir dėkodamas už užuojautą dėl žmonos Gabi, M. Kelis sakė, kad iš kosmoso valstybių sienų nesimato, tačiau iš tikrųjų žemėje daug tautų kovoja ir šiame pasaulyje daug apgailėtino smurto. Nurodęs į neramumus Artimuosiuose Rytuose, kur vyksta kovos už demokratiją ir energetinius resursus, astronautas pastebėjo, kad kosminėje stotyje jie naudoja į baterijas pakraunamą saulės energiją. Kaip tik šis mokslo technologijos gebėjimas naudoti saulės energiją, kuri yra neribojamai didelė, „galėtų būti labiau pritaikomas žemėje ir taip sumažinti skurdą“, – teigė M. Kelis. Toks aiškinimas buvo susijęs ir su antruoju klausimu dėl būtinumo saugoti žemės gamtą ateinančioms kartoms, kurį Šventasis Tėvas uždavė amerikiečiui astronautui Ronui Goranui.

Prisipažinęs, kad Popiežius yra visiškai teisus, nurodydamas į žmogiškosios sąžinės bei etinių principų prisilaikymo reikalus gamtosaugos srityje, R. Goranas aiškino, jog žvelgiant iš kosmoso „mes galime matyti žemės neapsakomą grožį ir suvokti jos trapumą“. Kaip pavyzdį jis paminėjo planetą supantį atmosferos sluoksnį, kuris iš kosmoso atrodo kaip plonas popieriaus lapas, tačiau saugo visų žemės gyventojų gyvybę nuo vakuuminės erdvės. Toks suvokimas skatina rūpintis brangia žemės planeta, „nuostabia ir trapia oaze didžiojoje visatoje“ ir dirbant visoms tautoms kartu įveikti daugybę iššūkių bei problemų. Kaip tik tokia tarptautinė partnerystė įgyvendinama kosminėje stotyje, kuri „iš tikrųjų yra nuostabi vieta gyventi, dirbti ir žvelgti į mūsų brangią žemę“, – kalbėjo astronautas.

Žmogiškojo artumo patirtis

Su tarptautinės bendrystės svarba buvo susietas trečio amerikiečio astronauto Maiko Finčkės atsakymas į Benedikto XVI klausimą, ką jie sugrįžę į gimtąją žemę norėtų pasakyti jauniems žmonėms. M. Finčkė sakė, kad jis dalintųsi patyrimu apie pamatytą nuostabią planetą, sukurtą Dievo, taip pat apie stebėjimą visos Visatos, kurią reikia ištirti visiems veikiant kartu. „Tarptautinė kosminė stotis yra tik simbolis, pavyzdys to, ką žmonės gali atlikti, kada konstruktyviai dirba kartu“, – aiškino astronautas, pažymėdamas, kad ši bendrystės žinia yra svarbi jaunimui. Atsakydamas į ketvirtą Šventojo Tėvo klausimą apie visatos ir žmonijos ištakas bei paskirtį, italų astronautas Robertas Vitonis pripažino, kad tokia patirtis žvelgiant į bekraštę erdvę yra labai intensyvi, ji „apima visą mano širdį ir aš meldžiuosi: meldžiuosi už save, už mūsų šeimas, mūsų ateitį“.

Paskutinis klausimas buvo skirtas italui astronautui Paolui Nespoliui, kurį atliekant misiją kosmose pasiekė liūdna žinia apie motinos mirtį. Pabrėžęs savo dvasinį artumą tose netekties aplinkybėse ir kad pats asmeniškai meldėsi už astronauto motiną, popiežius Benediktas XVI klausė, ar P. Nespolis nejaučia vienišumo ir yra kolegų palaikomas kosmose. Astronautas, padėkojęs už Šventojo Tėvo maldas, pripažino, kad bendradarbiai stotyje buvo jam kaip tikri broliai, kaip jo giminės. Jis taip pat dėkojo JAV ir Europos kosminėms agentūroms, kurios nepagailėjo resursų, kad astronautas galėtų dar pasikalbėti su motina paskutinėmis jos gyvenimo valandomis tiesiog iš skrendančio kosminio laivo.

Baigdamas pokalbį ir dėkodamas šio nuostabaus dialogo dalyviams prieš suteikdamas visiems savo apaštalinį palaiminimą popiežius Benediktas XVI pripažino, kad tai gera proga jam ir daugeliui kitų apmąstyti žmonijos dabartį ir ypač ateitį. Jis linkėjo, kad astronautų misija sėkmingai tarnautų mokslui, tarptautiniam bendradarbiavimui, autentiškai pažangai ir taikai pasaulyje.

© 2011 „XXI amžius“