|
E. Kusaitės byloje manipuliuojama įstatymu
Advokatas Kęstutis Stungys: Neteisėtai tikslindami skundą prokurorai pakeitė skundo esmę
Terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės istorijoje nauji netikėtumai. Merginą ginantis advokatas Kęstutis Stungys tvirtina, jog Generalinės prokuratūros atstovai neteisėtai manipuliuoja kai kuriomis itin svarbiomis sąvokomis.
Su advokatu Kęstučiu Stungiu kalbasi XXI amžiaus žurnalistas Gintaras Visockas.
Prokurorai nori iškreipti E. Kusaitės skundo esmę, kad paskui galėtų išsaugoti neteisėtais būdais išgautus parodymus. Kokiais metodais dirbama?
Prokurorai nevykdė BPK ir Vilniaus apygardos teismo 2010 07 02 nutarties reikalavimų, įpareigojančių atlikti skundo tyrimą. Neteisėtai tikslindami skundą jie pakeitė skundo esmę, dirbtinai apibrėžė skundo patikslinimo ribas, sureikšmino kūno sužalojimų nebuvimą kaip vienintelį skundo pagrįstumo kriterijų. Tokiu būdu vykdydami neteisėtą ir nesąžiningą skundų patikslinimo procesą prokurorai išgalvotai atsisakė atlikti skundo tyrimą.
Kokios čia intrigos vyksta dėl skundą parašiusios E. Kusaitės statuso? Manipuliuojant įstatymais ji iš įtariamosios buvo paversta privačiu asmeniu?
Savo skundu E. Kusaitė kaltino prokurorą J. Laucių dėl fizinio smurto ir aktyvaus psichologinio poveikio ikiteisminio tyrimo metu. Skundą Generaliniam prokurorui E. Kusaitė pateikė 2010-ųjų liepos 2-ąją, būdama įtariamąja (suimtąja), vykstant ikiteisminiam tyrimui. Skundo pateikimo metu mergina buvo įsitikinusi, jog ne be prokuroro J. Lauciaus, kuris organizavo ir vadovavo ikiteisminiam tyrimui, žinios jos atžvilgiu taikytas fizinis smurtas. Tiek fiziniu smurtu, tiek aktyviu psichologiniu poveikiu buvo siekiama, kad ji pripažintų jai reiškiamus kaltinimus. Liaudiškai tariant, apkalbėtų pati save.
Būtina prisiminti, jog skundo padavimo dieną ji jau aštuonis mėnesius buvo nelaisvėje. Per tą laikotarpį ji buvo apklausta 17-a kartų. Savo skunde E. Kusaitė tvirtino, jog apklausų ir pokalbių metu grasinimais ir pažadais jai darytas psichologinis poveikis, kad pripažintų jai pareikštus kaltinimus, žadant, esą bus geriau, jei prisipažins. Per tą laiką jai buvo skirtos dvi stacionarinės psichiatrinės psichologinės ekspertizės. Ji taip pat tvirtino, kad jai darytas medicininis poveikis. Dėl to poveikio ji, jos pačios žodžiais tariant, negalėjo deramai prisiminti kai kurių apklausų ir jų metu duotų parodymų. Būtina pabrėžti, jog tą skundą ji rašė be advokatų pagalbos. Todėl teisiniu požiūriu skunde nėra konkrečiai įvardintų argumentų ir reikalavimų. Paduodama skundą E. Kusaitė buvo įsitikinusi, jog Generalinės prokuratūros prokurorai jos skundą traktuos ne kaip privataus asmens, o kaip įtariamosios, kuri dėl fizinio smurto ir psichologinės prievartos buvo priversta apkalbėti save. E. Kusaitė tikėjosi, jog po skundo padavimo ji bus apklausta ir turės galimybių išsakyti bei paaiškinti apie jos atžvilgiu taikytas neprocesines priemones, kuriomis siekta palaužti valią. Taip pat būtina akcentuoti, jog kalėjime taikant psichologinį ir fizinį smurtą jai buvo įdiegti bejėgiškumo, beviltiškumo ir visiškos priklausomybės nuo prokurorų jausmai. Čia pat siūlyta išeitis: pripažink, ir tau bus geriau.
E. Kusaitė kaip įtariamoji turėjo daugiau teisių dalyvauti nagrinėjant jos skundą?
Prokuroras G. Jasaitis žinojo apie tikrąją įtariamosios procesinę padėtį, žinojo ir apie tai, kad skundas paduotas ikiteisminio tyrimo byloje metu. Nepaisant šių aplinkybių, prokuroras 2010-ųjų spalio 12-ąją pareikalavo iš E. Kusaitės naujo pareiškimo. Vaizdžiai tariant, siekė protokolo patikslinimo. Tai nesąžiningas veiksmas, kuriuo siekta E. Kusaitės skundą, pateiktą ikiteisminio tyrimo metu, anuliuoti tam, kad būtų įmanoma išvengti tyrimo dėl neprocesinių metodų taikymo. Pakeitus įtariamosios E. Kusaitės statusą, ji buvo automatiškai nušalinta nuo skundo tyrimo. Kaip įtariamoji ji turėjo teisę dalyvauti pateikto skundo tyrime, o šiuo atveju ji pateko visai į kitas sąlygas.
Ar E. Kusaitės apklausa dėl skundo atlikta paviršutiniškai, tendencingai?
E. Kusaitė savo naujajame skunde pažymi, kad prokuroras G. Jasaitis jos, kaip asocijuotos liudytojos, apklausą atliko pažeisdamas BPK imperatyvus, apibrėžiančius liudytojo ir jo atsakomybės sampratas. Apklausa atlikta klausimų ir atsakymu forma. Prokuroras pateikdavo specialiai kryptingus klausimus ir tokiu būdu dirbtinai formulavo protokolinį pareiškimą, jo norimas tyrimo ribas. Liudytojo laisvojo pasakojimo apklausos protokole nėra. Taigi kaip įtariamoji E. Kusaitė taip ir liko neišklausyta. Jos 2010-ųjų liepos 2-osios dienos skundas neištirtas.
Savo skunde mergina tvirtina, kad prokurorai netgi nevykdė Vilniaus apygardos teismo nutarties...
Vilniaus apygardos teismas 2010 10 05 nutartimi patenkino E. Kusaitės skundą, panaikindamas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010 07 19 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ta pačia nutartimi Apygardos teismas įpareigojo Generalinę prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą pagal E. Kusaitės pateiktą skundą dėl psichologinio ir fizinio smurto. Teismas nutartyje nurodė: Būtina pabrėžti, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta.
Taigi Generalinės prokuratūros prokuroras G. Jasaitis nevykdė teismo nutarties ikiteisminio tyrimo neatliko. Manipuliuodamas procesu prokuroras pakeitė E. Kusaitės statusą. Kitaip tariant, pakeitė procesinę padėtį, kurią ji iš tiesų turėjo pateikdama skundą. Paversdamas ją iš įtariamosios į liudytoją, prokuroras pakeitė skundo esmę taip, kad E. Kusaitė tapo privačiu asmeniu, nukentėjusiu dėl sumušimų. Vėliau prokuroras pakartojo tą patį, jau kartą Apygardos teismo paneigtą sprendimą: Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Eglės Kusaitės 2010 07 02 skundą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras G. Jasaitis šį sprendimą padarė pirmą kartą skundą tikslinusios prokurorės N. Frolovos ir prokuroro J. Lauciaus surinktų duomenų pagrindu remdamasis jau teismo įvertinta medžiaga.
Vien tik Apygardos teismo nutarties įpareigojimo atlikti ikiteisminį tyrimą nevykdymas absoliutus pagrindas naikinti prokuroro nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo.
Proceso įstatymas (BPK) įtariamosios (suimtosios) 2010 07 02 skundo dėl neprocesinių veiksmų patikslinimo nenumato. Todėl atsisakymas atlikti ikiteisminį tyrimą surinktos medžiagos pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Generalinei prokuratūrai 2010 07 02 datos skundą dėl pareigūnų naudoto fizinio ir psichologinio smurto siekiant išgauti prisipažinimą E. Kusaitė pateikė būdama įtariamąja. O pagal mūsų įstatymus įtariamoji turi teisę apskųsti prokuroro veiksmus dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir prokurorinės priežiūros, reikšti prašymus tyrimą atlikti pagal BPK reikalavimus, įvertinti ir šalinti neteisėtus pareigūnų veiksmus ir tų veiksmų rezultatus.
Be to, E. Kusaitės skundas dėl neprocesinių metodų taikymo ikiteisminio tyrimo metu tiesiogiai susijęs su jai pareikštu įtarimu, kadangi grindžiamas merginos prisipažinimu. Būtina suvokti: E. Kusaitė skundą pateikė ne kaip privatus asmuo, o kaip įtariamoji, kuri dėl psichinio ir fizinio smurto buvo priversta apkalbėti save. Todėl jos skundas turi būti tiriamas, o tyrimo rezultatai fiksuojami vykstančio ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Tokią skundo tyrimo tvarką nustato BPK 5-tasis skirsnis Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu. Juo remiantis galima tvirtinti, jog skundas dėl prokuroro netinkamo tyrimo organizavimo ir priežiūros patikrinimo neatliekamas.
Ką tai reiškia? Kodėl tai svarbi aplinkybė?
Jei skundas tikslinamas organizuojant jį pagal BPK 168-ąjį straipsnį, vadinasi, siekiama išvengti skundo tyrimo, neprocesinių metodų identifikavimo, bijomasi, kad gauti parodymai bus pripažinti negaliojančiais, o juos išgavę asmenys patraukti atsakomybėn. Kartu siekiama nepagrįstai naudotis Vilniaus apygardos teismo autoritetu. Tuo atveju, jei teismas E. Kusaitės skundą atmes ir paliks galioti nutartį, kuria atsisakyta atlikti ikiteisminį tyrimą, tai bus nustatyta, kad jokių neprocesinių metodų merginos atžvilgiu nebūta, o jos prisipažinimai duoti sąmoningai, be jokio psichologinio, medikamentinio ar fizinio poveikio. Tai būtų nesąžininga, nes skundas tirtas vadovaujantis ne Proceso įstatymu, o manipuliuojant Proceso įstatymu siekiant išsaugoti išgalvotai surašyto kaltinamojo akto teisėtumą ir pagrįstumą.
Kada, kokiais atvejais galimas skundo patikslinimas? Ar skundo patikslinimo reikalai priklauso nuo prokurorų teigiamo ar neigiamo požiūrio?
Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimas galimas tik tuo atveju, kai skundo autorius prašo pradėti naują ikiteisminį tyrimą dėl pažeistų jo teisių. Patikslinimo metu E. Kusaitė kaip įtariamoji tiesiogiai ar su gynėjo pagalba negalėjo dalyvauti skundo tyrime: duodant parodymus, pateikiant tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus, pateikiant prašymus, pareiškiant nušalinimus, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga, skundžiant prokuroro, vykdančio tyrimą, veiksmus ir sprendimus. Skundo patikslinimo apimtys priklauso nuo prokuroro valios. Prokuroras G. Jasaitis apklausdamas E. Kusaitę asocijuota liudytoja tikslino ne skundo, o savo paties paimtą protokolą pareiškimą ir dirbtinai nustatė tyrimo ribas, subjektyviai pasirinko, atliko ir įvertino procesinius veiksmus bei jų rezultatus, padarė norimas išvadas. Vaizdžiai tariant, kai kurie labai svarbūs skunde išdėstyti argumentai liko nenagrinėti. Prokuroro veiksmų ir vertinimo rezultatų teisėtumas pasirinktinis.
Nutarimas atsisakyti atlikti E. Kusaitės skundo tyrimą grindžiamas ne tyrimo, o prokuroro G. Jasaičio surašyto protokolo pareiškimo patikslinimo duomenimis, duomenimis, surinktais prokuroro J. Lauciaus ir prokurorės N. Frolovos, bei duomenimis, gautais iš organizacijų ir asmenų, atsakingų už ikiteisminio tyrimo teisėtumą. Bet tai juk duomenys, kuriuos pateikė suinteresuoti asmenys: Vilniaus areštinės darbuotojai, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojai, VSD, prokuratūros ir policijos pareigūnai. Šiomis manipuliacijomis buvo taip pasitvarkyta, kad būtų netiriamas skundo pagrindas psichologinio ir fizinio smurto panaudojimo aplinkybės.
Skunde E. Kusaitė rašo, kad ji VSD akiratyje buvo nuo pat paauglystės. Mergina pabrėžia, kad VSD pareigūnai, pasinaudodami kai kuriais nesutarimais šeimoje, atskyrė ją nuo artimųjų ir įtraukė į jų kontroliuojamą musulmonų bendruomenę, veikusią Klaipėdoje.
Taip, mano ginamoji ne sykį viešai ir teismui skirtuose pareiškimuose tvirtino, jog jai buvo skiepijama neapykanta Čečėnijoje kariaujantiems rusų kareiviams bei skatinamos radikalios musulmoniškos nuotaikos. E. Kusaitė mano, jog tokiais metodais buvo siekiama ją dirbtinai paversti radikalia musulmone. Mano ginamoji iki šiol mano, jog jai visą laiką buvo dirbtinai brukamos nuostatos, esą ji esanti šachidė, esą jai būtina vykti į Maskvą ir ten susisprogdinti.
Kad būtų palaužta valia, ji, jos pačios žodžiais tariant, buvo pasodinta į neįsivaizduotinai nepriimtinas areštinės sąlygas, ten iš jos tyčiotasi, ji sumušta, vaišinta saldainiais, nuo kurių netekdavo savarankiškumo, vemdavo krauju, o tuo pat metu jai netikėtai pateikdavo žiaurų įtarimą dėl noro susisprogdinti. Dėl tokio psichologinio, fizinio spaudimo ir medikamentinio poveikio (saldainiai) ji jautėsi visiškai bejėge, absoliučiai priklausoma nuo prokuroro, kuris, demonstruodamas neribotas savo galias, siūlė išeitį padėties palengvinimą, jei tik ji prisiims jai inkriminuojamus kaltinimus. Taigi būtent neprocesiniai metodai lėmė tai, kad ji kai kuriais momentais pateikė sau pačiai nepalankius duomenis.
Kartais iš šalies sunku susigaudyti: tai ji paleidžiama į laisvę, tai vėl suimama. Ką byloja tokios aplinkybės?
Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas skiriamas tada, kada yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą manyti, esą E. Kusaitė padarė jai inkriminuojamas veikas. Tokių duomenų byloje nėra. Todėl atsakingai sprendžiantys suėmimo skyrimo pagrįstumo klausimą aukštesnės instancijos teisėjai taiso žemesniųjų teismų klaidas.
E. Kusaitės paleidimai iš suėmimų rodo ir tai, kad griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas jai buvo skirti ne dėl to, kad ji netrukdytų tyrimui ir nedarytų nusikaltimų, o tam, kad areštinės, kalėjimo, nepaliaujamų apklausų, įtikinėjimų ir grasinimų sąlygomis būtų išgautas prisipažinimas. Netikėtas sulaikymas areštinės kameroje be langų, su sugedusiu tualetu, su sulūžusia lova be patalynės, VSD darbuotojų apklausa nedalyvaujant advokatui, dažni įtikinėjimai, grasinimai, pažadai, yra akivaizdus spaudimas, kuriuo buvo siekiama prisipažinimo.
Ne sykį žurnalistams tvirtinau, jog ir ikiteisminio tyrimo teisėjo M. Gvozdovičaus apklausa buvo neteisėta, nes teisėjas M. Gvozdovičius pagal teritorinės kompetencijos principą neturėjo procesinės teisės apklausti E. Kusaitės. Jį prokuroras pasirinko specialiai. Išsami E. Kusaitės laiškų iš kalėjimo analizė taip pat neatlikta. Jos laiškai įvertinti pasirinktinai, cituojant atskirus sakinius, ištrauktus iš konteksto. Dėl E. Kusaitės skundo neapklaustos jos mama ir teta, išplatinusios merginos laiškus apie sunkias įkalinimo sąlygas. Galų gale dėl skundo neapklausta ir ji pati. Gynybos įsitikinimu, prokuroro G. Jasaičio organizuota apklausa klausimų ir atsakymų forma ir jos metu gauti rezultatai vertintini kaip niekiniai, nes apklausa atlikta grubiai pažeidžiant BPK straipsnius.
Pažymėtina, kad kaltintojai, į nesąžiningą procesą įtraukdami teismą, siekia pasinaudoti teismo autoritetu ir jo kaip paskutinės instancijos priimamomis nutartimis vien tam, kad įteisintų neteisėtą atsisakymą ištirti skundą. Paskutinės žinios tokios. Mano ginamoji pateikė skundo patikslinimą. Tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Ulbienė atsisakė priimti skundo patikslinimą ir jį išnagrinėti. Prokuroro G. Jasaičio nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo paliktas galioti.
© 2011 XXI amžius
|