Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Perrinktas „Caritas Internationalis“ vadovas išdėstė programines nuostatas

Mindaugas BUIKA

Salezietis kardinolas Oskaras Andresas Rodrigesas Maradiaga

Svarbus vyskupų dalyvavimas

Romoje vykusioje „Caritas Internationalis“ konferencijos 19-oje generalinėje asamblėjoje pagrindinės Katalikių Bažnyčios socialinės struktūros vadovu dar ketverių metų kadencijai buvo perrinktas salezietis kardinolas Oskaras Andresas Rodrigesas Maradiaga. Pranešama, kad per gegužės 24 dieną surengtus pirmininko rinkimus 68 metų Hondūro sostinės Tegusigalpos arkivyskupas gavo 75 proc. visų suvažiavime dalyvavusių trijų šimtų delegatų balsų. „Dėkoju konfederacijai už pasitikėjimą ir žvelgiu į ateitį tarnystėje vargšų labui“, – sakė kardinolas O. Rodrigesas 165 nacionalinių labdaros organizacijų, kurie sudaro „Caritas Internationalis“, atstovams.

Pradėdamas gegužės 22–27 dienomis vykusią asamblėją jis perskaitė išsamų programinį pranešimą, kuriame apžvelgė šios svarbios bažnytinės institucijos teisinius ir teologinius pagrindus per visus istorinius pasikeitimus, kurie įvyko nuo įkūrimo 1951 metais. „Bažnyčia pasikeitė, pasaulis pasikeitė ir „Caritas“ pasikeitė. Tai yra tiesa tiek vietiniame, tiek ir visuotiniame lygmenyje“, – pripažino hierarchas, nurodydamas į Vatikano II Susirinkimo įtaką bei veikimo formų įvairovę „integraliai žmogaus pažangai“, kurią nulėmė daugybės į „Caritas Internationalis“ įsijungusių pasaulietinių, bet artimą ryšį su Bažnyčia palaikančių organizacijų. Svarbiu istoriniu atskaitos tašku tapo 2004 metais palaimintojo Jono Pauliaus II konfederacijai suteiktas naujas juridinis statusas, sustiprinęs jos veikimą Bažnyčios vardu ir bendradarbiavimą su „Cor Unum“ bei kitomis Šventojo Sosto dikasterijomis, kurios nukreiptos į meilės ir teisingumo siekį pasaulyje.

Vatikano valstybės sekretoriato pakviesti „Caritas Internationalis“ asamblėjoje dalyvavo net penkios dešimtys vyskupų. Kardinolas O. Rodrigesas pranešė, kad šiuo metu Popiežiškoji „Cor Unum“ taryba „rengia dekretą, pabrėžiantį vyskupų atsakomybę už vietinių ir nacionalinių „Caritas“ veikimą“. Kreipdamasis į asamblėjoje dalyvavusius brangius brolius episkopate, konfederacijos vadovas priminė popiežiaus Benedikto XVI enciklikos „Deus Caritas Est“ mokymą, kad jie, kaip apaštalų įpėdiniai, yra visiškai atsakingi už dalinį Bažnyčių ir socialinį veikimą pagal evangelinę Apaštalų darbų programą paremti visus stokojančius.

Nurodęs į „Caritas“ misiją tarnauti vargšams, būti „mylinčio Kristaus veidu, kuris neša pagalbą ir paguodą, pagarbą ir pripažinimą“, kardinolas O. Rodrigesas reiškė įsitikinimą, jog ekstremalus skurdas negali būti priimtinas pasauliui. Jis neturi nieko bendra su daugelio šventųjų laisvai pasirinktu neturtu, kaip vertybe, nes išnaudotojiškas skurdas yra primestas neteisingų struktūrų ir sprendimų, žmogiškojo savanaudiškumo, neša nepateisinamus kentėjimus, įskaitant badą, ir dažnai tampa konfliktų priežastimi. Pripažinęs, kad skurdas pasaulyje gali ir turi būti mažinamas solidariai, kaip šeimose, apie ką kalba ir praėjusios „Caritas Internationalis“ asamblėjos pasirinkta tema, hierarchas aiškino, kad „mes negalime leisti pasidalijimų, tarp savęs kurdami antrąjį, trečiąjį ar ketvirtąjį pasaulius“, kaip ir „negalime derėtis dėl 2 proc. ar 20 proc., ar 0,7 proc. skurde gyvenančių žmonių, kas neva būtų pateisinama. „Skurdas yra nepriimtinas, nes pažeidžia žmogiškojo asmens orumą ir lygybę ir tai neigiamai atsiliepia visai žmonijos šeimai“.

„Meilės ekonomika“ ir evangelizacija

Šioje kovos su skurdu tarnystėje reikia veikti evangeliniu Samariečio pavyzdžiu ir vadovautis popiežiaus Benedikto XVI enciklikoje „Deus Caritas est“ suformuluota nuostabia „širdies formacijos“ koncepcija. Tai reiškia naujo pobūdžio ekonomikos, „meilės ekonomikos“ vystymą, kurioje išreiškiamas gebėjimas ne tik „gauti ir priimti, bet ir duoti“, vadovaujantis dėkingumo principu. Šioje naujojoje ekonomikoje, kurioje vyrauja dalijimasis, kuriama tikroji žmonių bendrystė. Tokioje artimo meilės tarnystėje einama toliau nei reikalauja paprastas teisingumas, „kadangi mylėti reiškia duoti, siūlyti tai, kas yra „mano“, kitam“. Bet kartu tai yra ir tikrojo teisingumo raiška, nes atiduodama tai, kas „jam“ priklauso pagal jo buvimo ir veikimo prasmę. Taigi teisingumas nėra išoriška artimo meilė, nėra kokia nors meilės alternatyva – tai neatskiriamos, netgi tapačios plotmės. Todėl tie, kurie darbuojasi „Caritas“ struktūrose kaip profesionalai ar savanoriai, taip pat veikia dėl socialinio teisingumo, dėl pagarbos žmogaus ir tautų teisėms įtvirtinimo.

Baigiamojoje kalbos dalyje kardinolas O. Rodrigesas pabrėžė ir krikščioniškos karitatyvinės veiklos evangelizacinę reikšmę. „Tokiu būdu „Caritas“ dalinasi Bažnyčios skelbimu, skleisdama Kristaus šviesą mūsų vargstantiems broliams ir sesėms, tą šviesą, kuri kartais skurde būna užtemdoma ar netgi niekinama“, – sakė perrinktas federacijos vadovas. Taigi, padedant vargingiausiems įsitvirtinti gyvenime, karitatyviniai darbuotojai kartu atskleidžia jiems tikrąją žmogiškosios būties tiesą bei Kūrėjo meilę. Be abejonės, tai nereiškia, kad vykdomas tiesioginis prozelitizmas, nes, kaip pabrėžė ir popiežius Benediktas XVI, „tie, kurie praktikuoja artimo meilę Bažnyčios vardu, niekada nesiekia primesti Bažnyčios tikėjimo kitiems. Jie supranta, kad jau pati tyra ir dosni meilė yra geriausias liudijimas Dievo, į kurį mes tikime ir kurio mes esame skatinami mylėti. Krikščionys žino, kada yra laikas kalbėti apie Dievą ir kada geriau nieko nesakyti, leidžiant, kad kalbėtų pati meilė“ („Deus Caritas est“, 33).

Naujoji evangelizacija yra neatidėliotinas reikalas ir kardinolas O. Rodrigesas išreiškė viltį, kad „Caritas“ nacionaliniai vadovai aktyviai dalyvaus rengiantis šiai temai skirtam Vyskupų Sinodui, kuris numatytas 2012 metų spalio mėnesiui. „Mūsų indėlis prasmingam evangelizacijos apibūdinimui Bažnyčios diakonijos srityje yra labai reikalingas“, – aiškino kardinolas O. Rodrigesas. Bažnyčios karitatyvinės organizacijos turi didelę atsakomybę skatinti savo narių krikščionišką sąmoningumą, kuris atsispindėtų patikimu tikėjimo liudijimu ir praktikavimu. Jis taip pat priminė, kad yra paskelbtos būsimojo Vyskupų Sinodo gairės (lineamenta) apie socialinės veiklos uždavinius evangelizacijoje, su kuriomis verta susipažinti.

Savo kalboje kardinolas O. Rodrigesas užsiminė, kad  dar pernai parengtas naujo „Caritas Internationalis“ statuto projektas, dėl kurio kai kurių aspektų dabar vyksta intensyvus dialogas su Vatikano valstybės sekretoriatu. Taigi, kol kas statutas nebuvo pateiktas balsavimui dėl jo patvirtinimo dabartinėje generalinėje asamblėjoje ir naujoji konfederacijos vadovybė yra atsakinga už jo tobulinimą iki kitos generalinės asamblėjos, kuri įvyks 2015 metais. Šventasis Tėvas taip pat bus prašomas patvirtinti naująjstatutą „ad experimentum“, kaip tai buvo prieš 60 metų įsteigiant „Caritas“, kad jo veikimas galėtų būti įvertintas su galimais patikslinimais bei pagerinimais laukiant galutinio patvirtinimo būsimojoje generalinėje asamblėjoje.

© 2011 „XXI amžius“