Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Medininkų žudynių organizavimu įtariamo žmogaus pavardė buvo žinoma

Gintaras Visockas

Buvęs Sankt Peterburgo miesto deputatas Jurijus Šutovas, 1992-aisiais apkaltintas Lietuvos pasieniečių Medininkų poste sušaudymo organizavimu

„XXI amžius“ ne sykį rašė, kad šių metų gegužės mėnesį Medininkų žudynių bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paliko daugybę neatsakytų klausimų. Nuošalyje liko ir versijos, jog galbūt Medininkų postą 1991-aisiais užpuolė visai ne Rygos OMON milicininkai. Šiandien skaitytojų dėmesiui pateikiame dar vieną pasakojimą, kuris leidžia manyti, jog Lietuvos teisėsauga išties ne viską padarė, ką privalėjo,  ieškodama Medininkų žudikų.

Kruvinas maištas Gruzijoje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Gegužės 21–27 dienomis Gruziją sukrėtė neramumų banga. Gegužės 21 dieną Tbilisyje ir Batumyje vykusiuose mitinguose buvo reikalaujama prezidento M. Saakašvilio ir jo vyriausybės pasitraukimo bei suteikti televizijos eterį opozicijos atstovams. Po šių mitingų prasidėjo masinės riaušės prie Gruzijos visuomeninės televizijos pastato Tbilisyje ir Batumio mieste, prie vietinės televizijos pastato. Agresyvi minia veržėsi į televizijų pastatus, puolė policijos pareigūnus, mėtė akmenis į langus, net išlaužė Batumio televizijos tvoros vartus. Mitingai ir susirėmimai su policija tęsėsi dar kelias dienas. Gegužės 22 dieną opozicijos lyderė N. Burdžanadzė pareiškė: „Gruzijoje faktiškai prasideda revoliucija“. Tačiau palaipsniui protestuotojų gretos mažėjo ir laukta revoliucija taip ir neprasidėjo. Iš viso per protestų savaitę žuvo trys, sužeista daugiau nei 200 žmonių. Vienuolika policijos pareigūnų ir 32 protestuotojai sužeisti sunkiai ir gydomi reanimacijoje. Nuniokota daug automobilių, padegta viena Batumio policijos nuovada, apiplėštos ir parduotuvės. Teisėsaugos pareigūnai pradėjo vykdyti kratas opozicinių partijų būstinėse, jose rado ginklų ir dokumentų, kurie įrodo opozicijos veikėjų ryšius su Rusijos žvalgyba.

Suimtas generolas R. Mladičius

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Gegužės 26 dieną Serbijoje policija suėmė Tarptautinio Hagos tribunolo dėl nusikaltimų žmogiškumui ieškomą generolą Ratko Mladičių. Jis kaltinamas organizavęs masines žudynes Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje 1992–1995 metais. Pranešama, kad 69 metų R. Mladičius suėmimo metu nebuvo ginkluotas, nesipriešino. Generolas gyveno už 70 kilometrų nuo šalies sostinės Belgrado esančiame kaime, tolimų giminaičių namuose. Namas, kuriame gyveno R. Mladičius, priklauso jo trečios eilės pusbroliui Branislavui Mladičiui. Jis kurį laiką dirbo statybose ir įvairius žemės ūkio darbus. Per kratą pas jį rasta nedidelė pinigų suma ir asmeniniai daiktai – 15 eurų, 10 dolerių, žiedas, keli laikrodžiai. Jokių ginklų ar šaudmenų nerasta. Be to, rasti padirbti asmens dokumentai Milorado Komadičiaus pavarde. R. Mladičius išgabentas apklausai į  Belgradą, vėliau nuvežtas į teismą, kuris sankcionavo jo areštą. Manoma, kad netrukus generolas bus išgabentas į Olandiją ir perduotas tarptautiniam Hagos tribunolui. Kol kas ekstradicijos procesas tęsiasi – gegužės 27 dieną Belgrado teismas leido perduoti R. Mladičių tarptautiniam tribunolui, bet jo advokatai gegužės 29 dieną šį sprendimą apskundė. Dar vyks svarstymas aukštesnės instancijos teisme.

Latvijos prezidentas inicijavo Seimo paleidimą

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Gegužės 28 dieną Latvijos prezidentas Valdis Zatleras kreipėsi į tautą su prašymu paleisti Latvijos Seimą. Pagrindinis motyvas – gegužės 26 dieną Seimas atsisakė atimti teisinę neliečiamybę iš prieštaringa reputacija garsėjančio Seimo nario, įtakingo oligarcho Ainaro Šleserio. Teisėsaugos pareigūnai A. Šleserio atžvilgiu vykdo net kelis tyrimus, įtariama, kad jis paskatino vienos aviacijos bendrovės vadovus suklastoti dokumentus ir pasisavinti stambias pinigų sumas. Buvo atliktos kratos A. Šleserio biuruose, bet pareigūnai negali atlikti kratų jo namuose ir vykdyti kitų tyrimo veiksmų, kol oligarchas turi teisinę neliečiamybę kaip parlamento narys. Per du mėnesius Latvijoje turi įvykti visuotinis referendumas, kurio metu piliečiai tars lemiamą žodį, ar Seimas turi būti paleistas. Savo kalboje per televiziją V. Zatleras teigė: „2010 metų rudenį įvykę Latvijos Seimo rinkimai buvo demokratiški. Po jų darbą toliau tęsė iki rinkimų šalį valdžiusi vyriausybė. Tačiau paskutiniu metu Seimas priima labai abejotinus sprendimus, naudingus tik atskirų įtakingų veikėjų interesams. Be to, mūsų parlamente vyksta prekyba postais. Man, kaip valstybės vadovui, tokie procesai kelia nerimą, aš noriu sustabdyti savivalę ir dėl to priėmiau tokį sprendimą. Mano pareiga – veikti ne savo, o valstybės labui“.